Ennei užklausus apie vaikų masturbaciją, teko daugiau pasidomėti šia tema.  Informacijos rasti pavyko, o ją perskaičius ir kurį laiką palikus „susigulėti”,  dabar jau galiu ir atsakyti į klausimą. Taigi nuo pradžių….



Anot Vikipedijos,  masturbacija (lotynų k. manus – ranka + stupro – išniekinu; arba onanizmas pagal Biblijos personažą Onaną) – lytinio malonumo (orgazmo) siekimas dirginant savo lytinius organus ar erogenines zonas.

Daugiausiai rašoma apie suaugusiųjų ir paauglių masturbaciją. O kaip vaikai? Nors tai tema, apie kurią kalbame (ypač Lietuvoje) retai ir nedrąsiai, reikia pripažinti, kad tai egzistuoja. Demistifikuodami šį reiškinį lengviau atsikvėpsime. Bent jau aš taip pagalvojau perskaičiusi keletą straipsnių šia tema.

Kada masturbuojasi vaikai? Dažniausiai, kai jie nuobodžiauja, žiūri televizorių (!), mieguisti arba…išgyvena stresą. Vaikai dažnai masturbuojasi ne tik dėl malonumo, bet ir…norėdami pasijusti saugūs.

Retkarčiais masturbuotis ikimokykliniame amžiuje – normalu. Manoma, kad tai daro net iki trečdalio šio amžiaus vaikų, nes jie tyrinėja savo kūną taip atrasdami ir jautrias kūno vietas. Maždaug trijų mėnesių kūdikis „atranda” savo rankas, vėliau – kojas…taigi nereikia stebėtis, kad tam tikru metu vaikas atranda ir lytinius organus.  Jeigu vaikas pajaučia  malonumą save liesdamas, tai…nori tai pakartoti. Iš tiesų patiko vieno autoriaus mintis: masturbacija ikimokyklinio amžiaus vaikui yra tas pats, kas čiulptuko čiulpimas kūdikiui. Neįprastas ir drąsus palyginimas, ar ne? Tačiau – jei susimąstai – ne toks jau ir „kvailas”!

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad odos suerzinimas ar infekcija nebūna masturbacijos priežastimi. Nuo jų dažniausiai skauda arba niežti, todėl vaikas trina/kasosi ir pan., o tai visai kas kita, nei masturbacija.

Jeigu vaikas kartą masturbavosi, didelė tikimybė, kad darys tai dar kartą. Sulaukę maždaug penkerių/šešerių metų vaikai jau žino, ką darome viešai, o ko – ne, todėl dažniausiai masturbuojasi savo kambaryje ar kitoje asmeninėje erdvėje.

Tačiau…ką daryti tėvams?

– Nesistenkite vaiko „perauklėti”. Susitaikykite su mintimi, kad vaikas „išmoko” ir kad jam tai…patinka. Jūs galite kontroliuoti tik tai, kur TAI vyksta. Pasakykite vaikui, kad tai, ką jis daro, yra normalu, tačiau neturėtų būti daroma viešai. Tik neignoruokite, nes vaikas – kaip ir jūs – gali iš nežinojimo prisigalvoti visko. Arba susilaukti kritikos iš suaugusiųjų ir pajuokos iš vaikų.

– Ignoruokite, jei vaikas masturbuojasi atsigulęs miegoti. Netikrinkite jo. Nepamirškite, kad vaikui TAI dažnai suteikia saugumo jausmą.

– Jeigu vaikas masturbuojasi ne savo kambaryje, visų pirma, tai pamatę, pasistenkite nukreipti vaiko dėmesį. Duokite užduotį, kuriai atlikti vaikui reikėtų „naudoti” rankas. Jeigu nepavyksta, taip ir pasakykite: žinau, kad tau malonu, tačiau nemandagu tai daryti prie kitų žmonių.

– Straipsniuose siūloma tėvams pasikalbėti apie tai su auklėtojomis darželyje: kad jos žinotų ir elgtųsi taip pat kaip ir jūs. Va čia tai aš, manau, Lietuvoje apie tai nesipasakočiau. Nebent…nebent išties manyčiau, kad mano vaikui bus nuo to geriau. Nes mąstant apie tūlą auklėtoją, tai po to dar gali būti blogiau, o ne geriau…

– Kreipkitės į specialistą (pediatrą ar psichologą), jei manote, kad jūsų vaiką išmokė masturbuotis kas nors kitas, jei jūsų vaikas nori masturbuoti kitus ir jei vaikas – net jums keletą kartų apie tai pasikalbėjus – nesiliauja masturbuotis viešose vietose.

– Masturbacija tikrai nekenkia kūnui ir nesukelia jokių nukrypimų. Vaikas, kuris masturbuojasi, yra normalus. Masturbacija – irgi ne kokia baisa pabaisa. Masturbacija padarys emocinę žalą tik tuo atveju, jei suaugusieji reaguos nenormaliai (gėdins, šaipysis, bars ir pan.), jei vaikui suformuos nuostatą, kad tai „nešvaru” ar gėdinga.

Rašyta pagal: straipsnis, straipsnis, straipsnis.