Prieš penkias dienas uždavė man štai tokį klausimą:
Sveiki, gal zinote uzsiemimu demesio lavinimui? Matau, kaip pazistami turi problemu su savo pirmokeliais.
Suprantu, kad daznai lemia ne tik nesugebejimas susikaupti, bet ir per didelis uzsiemimu kiekis mokykloje ir po jos tokiam vaiko amziui. Taip pat suprantu, kad gebejima sukaupti demesi itakoja ir kasdiene veikla: ritmas, pradetos veiklos uzbaigimas ir t.t. Bet idomu ir zaidimukai, padedantys lavinti ikimokyklinuko ir pirmokelio demesio sukaupima.
„Žaidžiame langelius
Kiekvieną dieną (mažiausiai mėnesį) atlikite šį dėmesį lavinantį pratimą.
Paimkite sąsiuvinį su dideliais (pirmokėlių) langeliais. Į kas antrą iš jų nupieškite po gėlytę, į kas trečią po taškelį, kas aštuntą – brūkšnelį, devintą – mėnuliuką ir t.t. Užpildykite visą lapą. Užduotis. Duokite tą lapą vaikui ir tegu jis suranda visus mėnuliukus ir juos užbraukia. Patikrinkite. Tada tegu užbraukia taškelius. Šis pratimas leidžia sukaupti mažojo dėmesį. Jei šeimoje auga du vaikučiai, paruoškite du lapelius. Tegu vėliau jie susikeičia darbeliais ir patikrina – ar viską užbraukė broliukas?
Kiek vėliau užduotis turėtų būti sudėtingesnė – virš gėlyčių tegul nupiešia brūkšnelį. O langeliuose pažymėtus brūkšnelius – apibraukia. Idealu, jei užduočių lapelių turėsite pasiruošę daugiau. (Šiame technikos amžiuje juos galima pasigaminti kompiuteriu ir padauginti reikiamu kiekiu). Žaidžiant šį žaidimą labai svarbu, kad vaikas sukauptų dėmesį ir surastų visas reikiamas figūras. Ne mažiau svarbu, kad jis sugebėtų persijungti nuo braukymo iki apibraukymo. ”
Gal zinote is patirties daugiau ar kokiu saltiniu pasiskaityti?
R.
Ačiū, kad pasidalinote jau Jums žinomu žaidimu! Aš dažniausiai žaisdavau šiuos:
a) „Memory” žaidimus. Jų būna įvairiausių. Lavina ne tik atmintį, bet ir dėmesio sukaupimą. O ir smagu, ypač, jei žaidžia visa šeima!
b) „Atrask 10 skirtumų” ir panašius žaidimus.
c) Jaunesniems dar labai patinka žaidimas, kai ant stalo padedi daiktų (tiek, kiek individualus vaikas „aprėpia”), leidi vaikui įsižiūrėti; tada vaikas užsimerkia, o Jūs paslepiate vieną daiktą. Atsimerkęs vaikas turi pasakyti, kokį daiktą paslėpėte. Su kai kuriais vaikais pradėdavau nuo penkių daiktų (skaičių pamažu didinu), o su kai kuriais – net ir nuo 15.
O šiaip per šias dienas ieškojau informacijos ir net paprašiau, kad viena organizacija (Oxford Learning), tyrinėjanti vaikų (ne)susikaupimą, atsiųstų man porą savo leidinių („Will you please pay attention” ir „Learning to Listen”). Jeigu atsiųs, tai perskaičiusi pasidalinsiu, ką pataria būtent jie…. O dabar šiek šiek plačiau:
Ar žinote, kad tyrimai rodo, jog KIEKVIENOJE klasėje apie 70proc vaikų sunkiai sutelkia dėmesį/moka klausytis??? Man pačiai šis skaičius buvo netikėtas!!! Kai pagalvoji – septyni iš dešimties. Daug, ar ne?
Visų pirma, koks mūsų gyvenimas? Juk lekiame kaip akis išdegę! Garsų ir vaizdų gausa yra tokia didžiulė, kokios mes savo vaikystėje iš tiesų net neįsivaizdavome. Man kartais užtenka pasižiūrėti į Augustą, kuris, atrodo, viena ranka gali „perkąsti” bet kokį mobilųjį telefoną (tai ne aš – man „įkandami” tik NOKIA 😀 – su kitais turiu iš lėto susidraugauti), įjungti bet kokį prietaisą… Net nepradėsiu kalbėti apie vaikus, kurių televizoriaus ar/ir kompiuterinių žaidimų laikas nėra ribojamas.
Ir štai vaikas iš tokio pasaulio ateina į mokyklą, kur laikas – jo akimis – tikriausiai sustoja. Viskas vyksta daug lėčiau. O vaizdų – daug mažiau. Žodžiu, jam iš tiesų reikia prisitaikyti. Man labai patiko ta mintis, kad galbūt tai, jog mes verčiame šio – pasikeitusio – amžiaus vaikus taip „persiorientuoti” mokykloje yra ne jų, o MŪSŲ problema??? Gal iš tiesų nėra tiek tų vaikų su dėmesio sutrikimais, o tiesiog mūsų švietimo sistema sustabarėjusi ir neprisitaiko prie XXI amžiaus vaikų??? Na, aš gal šiam teiginių nepritarčiau iki galo, bet…verta susimąstyti.
Ir dar. Taip, kaip ir meilė skaitymui, dėmesio sutelkimas toli gražu ne visiems įgimtas, tačiau tikrai visiems įgyjamas gebėjimas. Bet – kaip ir su bet kuriuo kitu gebėjimu – reikia kantrybės ir kartojimo! Ir – be jokios abejonės – čia padeda įvairūs žaidimai dėmesio sutelkimo gebėjimui lavinti.
Žinote, kas dar keista? Beveik visi maži vaikai puikiai geba sutelkti savo dėmesį, JEI veikla įdomi ir patinkanti. Gal jie ir praranda tą gebėjimą, nes mes nuolat norime, kad jie koncentruotųsi ten, kur MES norime, o ne ten, kur jie? Irgi verta dėmesio mintis, ar ne?
Man labai patiko vienas straipsnis, kurį – ieškodama informacijos – radau ir, išvertusi laisvu vertimu, dalinuosi su jumis:
Kaip teigia mokslininkai, beveik visi sėkmingi savo profesijoje žmonės moka – kai nori – susikoncentruoti. Taigi, mokėjimas sutelkti dėmesį – svarbus gebėjimas, tačiau kaip to išmokyti savo vaikus…ir ne tik išmokyti, bet motyvuoti juos gebėti tą dėmesį sutelkti tada, kai reikia, o ne tik tada, kai nori?
Manoma, kad visų pirma vaikui reikia paaiškinti, ką jūs turite omenyje, kai sakote, jog norite, kad jis susikauptų. Bet prieš tai stebėkite jį keletą dienų ir pasistenkite atsakyti į šiuos klausimus:
– Kai mano vaikas būna susikaupęs – kokia veikla jis tada užsiima?
– Kiek laiko jis gali nepertraukiamai užsiimti ta veikla?
– Ar sunku jį nuo tos veiklos atitraukti? Jei tyliai jį kalbinu, ar girdi mane?
Kai suprasite, kaip ir kada jūsų vaikas sutelkia dėmesį, galėsit pradėti su juo apie tai kalbėtis. Kad vaikas suprastų, ką reiškia sutelkti dėmesį, atkreipkite jo dėmesį, kai kiti jį sutelkę. Pavyzdžui, „Pažiūrėk, kaip tėtė skaito laikraštį – jis atrodo sutelkęs dėmesį! Matei, kai paklausiau, ar nori kavos, jis tik „hmmm” pasakė? Taip susikaupęs, kad beveik negirdi, ką jam sakom!” ; „Pažiūrėk į tą katę ant žolės, į ką ji žiūri? Gaudo pelę? Matai, kaip susikaupus žiūri į žolę po krūmu? Katės – geros medžiotojos, nes moka susikaupti”.
Tai išmokysite vaiką pastebėti kitų susikaupimą, pradėkite mokyti atpažinti akimirkas, kai JIS susikaupęs. Geriausia, kad tai būtų kokia nors veikla, o ne pasyvus televizoriaus žiūrėjimas. Nenutraukite vaiko, tačiau – kai jis liausis būti susikaupęs – komentuokite: „kai piešei piešinį, atrodei iš tiesų susikaupęs!”; „Ką jautei, kai buvai susikaupęs?”; „Kiek laiko, manai, buvai susikaupęs? Kai esame susikaupę, laikas bėga labai greitai, nes mes užsiimame mėgiama veikla!”; „Gera mokėti susikaupti, kai norim. Pavyzdžiui, jei gali susikaupti tada, kai ruoši namų darbus, tai paruoši juos ir geriau, ir greičiau”; „Mačiau, kad sesutė pertraukė tave, kai susikaupęs piešei. Mačiau, kad padavei jai kreidelę ir vėl susikaupei. Puiku, kad gali vėl susikoncentruoti, kai kas nors tave pertraukia”; „Tu puikiai moki sutelkti dėmesį. Gal nori pažaisti žaidimą, kuris padės išmokti jį sutelkti dar geriau?”
Čia, žinoma, tik pavyzdžiai. Atraskite savo būdą. O ir naudokite jį saikingai, neužgriūkite vaiko „lavina”.
Kokie žaidimai lavina dėmesio sutelkimą? Štai keletas jų:
– Paimkite daiktą, kuris, žinote, patinka jūsų vaikui (mažas žaisliukas, plunksna ir pan.). Žaidimo tikslas – kuo ilgiau sutelkti dėmesį į tą daiktą. Padėkite daiktą ant stalo į vidurį tarp žaidėjų. (geriausia pradėti nuo dviejų žaidėjų). Taisyklių aiškinti nereikia – vaikas labai greitai supras, ko iš jo tikitės. Taip pat būtų gerai turėti „teisėją”, kuris stebėtų žaidėjus ir stabdytų žaidimą, kai kuris nors žaidėjas nebesikoncentruoja. (jeigu žaidėjų daugiau, tai „teisėjas” gali tiesiog paliesti to petį, kuris praranda koncentraciją). Kaip žinoti, kad dėmesys nebesutelktas?
– Žmogus nežiūrėjo į objektą ilgiau, nei sekundę-dvi;
– Žmogus užmerkė akis ilgesniam laikui, nei sekundė-dvi;
– Kalba;
– Krizena;
– Užminga :)))
Kai vaikas supras, kas yra dėmesio sutelkimas ir kaip tą dėmesį galima sutelkti, kai pradės jausti malonumą žaisdamas dėmesio sutelkimo žaidimus (išvardinti aukščiau), paraginkite vaiką praktikuotis sutelkiant dėmesį mokykloje. Nors vaikui lengva koncetruotis ties tuo, kas jam įdomu, tačiau svarbu suprasti ir išmokti sąmoningai koncentruotis ten, kur yra mažiau smagu, tačiau…svarbu. Ir, žinoma, sąmoningai suprasti, kad tai – svarbu.
O jūs nepamirškite vaiko padrąsinti ir pagirti. Tegul gebėjimas sutelkti dėmesį tampa vaiko esaties dalimi dar vaikystėje, kad būtų gerai išnaudotas visą gyvenimą!