Prieš išvykdama į Lietuvą gavau vienos susirūpinusios mamytės laiškutį:
„Laba diena. Jums rašo 2 metukų ir 6 men. N mama E. Mūsų istorija štai tokia: mes gyvename Londone, mažylis gruodžio mėnesį pradėjo lankyti darželiuką.
Atidaviau ji i lietuvišką darželi, nes po metų kitų ketiname sugrįžti i Lietuvą gyventi. Aš nedirbu šiuo metu, nes artėja baigiamieji egzaminai Lietuvoje ir tenka daug laiko praleisti besimokinant. Mažyli ryte nuvežu i darželį iš štai prasideda…(tesiu toliau, tik parašysiu dar priešistorija)….
Priešistorija – arba kaip aš sugalvojau, kad vaikučiui laikas i darželį.. Mano N bijojo vaiku. Nepastebėjau nuo ko tai prasidėjo.(As tik va manau, kad cia mano drauges suneliukas galejo itakoti – jis buvo prilekes ir uzklykes manajam tiesiai i ausyte…). It Tik žaidžiant žaidimo aikštelėse pamačiau, kad jei prieina kokie mažiukai, ar ne tik, vaikai pažaist kartu, manasis bėga ir saukia mama, nematydamas savo kelyje nieko.. jei aš salia, jis vis viena lipa nuo sūpynių ar aikštelės, jei tik vaikai yra salia…
Tad mes ieškojome darželiuko is pradžių keliom valandom, toliau ilgiau, nes man norėjosi, kad vaikiukas nebijotu bendrauti su kitais vaikais. Radome privatų darželiuką, kur yra tik 10 vaikų ir visi panašaus amžiaus. Lyg po truputi po truputi jis pradėjo socializuotis ir jau šalia stovintis vaikas nekeldavo jam didžiausios baimės.
Bet štai kita problema , kuri prasidėjo prieš savaite ir vis aštrėja.. Mažiukas (anksčiau tikrai šauniai eidavęs i darželi ir sakydavęs man, nespėjęs peržengti darželio slenksčio:- ate mama..)dabar tik užeinąs pro durys, apsisuka ir verkt, ir prašosi ant puoduko, (sako: si si mama noriu, arba kaku noriu, nors namie pries kokiu 20min, mes viska sauniai atlikom) ir nepaleidžia manęs.. kai aš išeinu, nes su auklyte nueina ant puoduko, jis visa diena prašosi i tualetą, tik ten sėdi ir nieko nedaro… o namie viskas gerai, pasiimu ji iš darželio, jis linksmas( Na bent man taip atrodo) bėgioja. Šokinėja. Išeinam, viskas namie gerai, ant puoduko sėdasi jei tikrai nori..Mastau, kad gal tualete slepiasi?? Jis pas mane gal toks nelabai kalbus, klausiu kas yra, kas negerai atsakymo nėra..Ir amzius dar toks, gal ne labai suprantas ko noriu is jo?
O kaip paklaust taip, kad suprastu ko iš jo noriu… Aš nežinau.. Kas liečia darželį. Jis nuosavame name, vaikai užsiima su 3auklytem. Kaip jau minėjau, ten lankosi apie 10 vaiku nuo 2 iki 3,5. Pati vyr. Auklyte šauni besilaukianti moteriškėlė . ji tikrai susirūpinus kartu su manimi, kaip įspręsti tą „slėpimąsi ant puodo“ tualete.. problemą.. Prašau Jūsų, gal turite koki patarimą mums, ką daryt, kaip elgtis, kaip bendraut.. Dekoju. E.
Išskyriau keletą Jūs neraminančių klausimų, į kuriuos bandysiu atsakyti atskirai:
a) Iš to, ką rašėte, galiu daryti prielaidą,, kad sūnelis nėra labai drąsus. Tokiems nedrąsiems, labiau intravertiškiems vaikams nenuostabu, kad kolektyve įsijausti, įsigyventi yra sudėtingiau, nei ekstravertams, kurie patys veržiasi bendrauti. Esu rašiusi straipsnį apie nedrąsių vaikų prisitaikymą darželyje. Paskaitykite – gal koks patarimas tiks ir padės.
b) Vaikas buvo išgąsdintas. Šiuo atveju patarčiau užmegzti šaunias draugystes, kad vaikas pamatytų, jog yra daugybė ir labai draugiškų vaikų. Jau ne pirmą kartą girdžiu apie vaiką, pradėjusį vengti kitų vaikų, nes pirmasis susipažinimas buvo neigiamas: tai buvo užgautas, tai, va, surėkė kitas vaikas, ir tai gerokai išgąsdino. Geriausias būdas – tą baimę pamažiukais „prisijaukinti” – užmėgzti naujas, pozityvias draugystes su kitais vaikais. Čia daar yra truputėlis apie baimes.
Ir dar vienas straipsniukas apie baimes.
c) Dėl naujojo nerimą keliančio elgesio: Ar pastebėjote, kada tai prasidėjo? Ar auklytė pastebėjo? Juk gali būti, kad mažylį kas nors pastūmė/užgavo, ir jis dabar slepiasi nuo galimos nepalankios situacijos. O gal jam tiesiog pritrūko dėmesio? Manau, kad būtų labai gerai šiuo laiku gauti daugiau dėmesio. Jeigu yra galimybė, tegul auklytė pasistengia nukreipti jo dėmesį: vietoj to, kad eitų į tualetą, gal geriau paklausti: o gal eikime ir padėliokime dėlionę/pažaiskime su mašinėlėmis/pastatykime bokštą iš kaladėlių? Jeigu jis iš tiesų nenori į tualetą, o ten prašosi pasijutęs nesaugiai, tai gal toks papildomo dėmesio pliūpsnis iš tiesų padės mažyliui pasijusti saugiai. Suprantu, kad tai pareikalaus daugiau laiko, tačiau, manau, vaikų tikrai nedaug ir bent jau kurį laiką tą ekstra dėmesį būtų galima skirti. Žodžiu, visų pirma stengčiausi vaikui skirti daugiau dėmesio ir duoti jam daugiau veiklos. Jūs taip pat galite padėti kalbėdamiesi apie darželį: iš pradžių auklėtojos KONKREČIAI paklauskite, ką vaikas veikė (ką piešė (ne AR piešė, bet KĄ), ką statė, kokią knygelę auklėtoja skaitė ir pan.), ir tai aptarkite namuose. Jeigu skaitė apie gaisrininkus, tai nusipirkite ir jūs knygelę apie gaisrininkus ir pan. Na, kad vaikas jaustųsi, kad darželis ir namai tarpusavyje yra labai susiję, kad visa tai yra natūrali tąsa iš vieno į kitą.
Dar šiek tiek straipsniukų „į temą”, kurie gal galėtų padėti:
Kai vaikas nenori skirtis su tėveliais.
Kad išsiskyrimai nebūtų skausmingi.
Tikiuosi, kad rasite patarimą, kuris padės išbristi iš keblios situacijos ir Jums, ir mažyliui. Nenuleiskite rankų ir…Sėkmės!