http://www.alfa.lt/straipsnis/169770
Laisvė. Ką šis žodis reiškia mūsų mažiesiems? Mano kartai lengviau – pamenu tą jausmą, kai mokykloje dainuodavom „Laisvę“ ir kasas perrišdavome trispalviais kaspinėliais. Jau labai seniai to nemačiau. Ar supranta mūsų vaikai, ką reiškia būti laisviems? Ką reiškia gyventi demokratinėje šalyje? Ar jie žino, kad žmonės dėl to kovojo ir žuvo? Ar jaučia, ar supranta? Ar jie supranta, kad vieną dieną dėl tos Laisvės gali tekti kovoti ir – neduokdie – mirti ir jiems?
Štai keletas minčių, kurios galbūt paskatintų vaikus gerbti praeitį ir tuos, kurie kovojo už mūsų laisvę.
1. Pakalbėkite su savo mažyliais, kodėl mums tokia svarbi Nepriklausomybės diena. Kas įvyko tą dieną? Net ikimokyklinukui tai galima paaiškinti jam suprantama kalba.
2. Prisiminkite savo šeimos istoriją. Juk nuolat kartojame, kad Lietuvoje kiekviena šeima nukentėjo nuo sovietinio režimo. Vadinasi, dar gyvi proseneliai, tetos ir dėdės, kurie gyveno ir kentėjo Sibiro platybėse. Štai kaip buvo, kai laisvė buvo paminta.
3. Pakalbėkite apie laisvę. Ar jūsų vaikai žino, kad ir dabar pasaulyje yra nemažai valstybių, kuriose vaikams virš galvos zvimbia kulkos, kur jie negali pasirinkti, ką nori ar norės daryti, kur jie yra atskiriami nuo tėvelių. Ar jie žino, kad čia, Lietuvoje, galima pasirinkti, ar tikėsime Dievą, ar ne, bet taip yra ne visur? Ar jie žino, kad kai kuriose šalyse žmonės negali kalbėti sava kalba? Negali laikytis tradicijų? O tos tradicijos gali būti tokios paprastos ir mielos kaip, pavyzdžiui, Kalėdų eglutės puošimas… tai reikia daryti slapčia. Taip buvo ir Lietuvoje, kai ji nebuvo laisva šalis.
4. Balsuokite. Nėra geresnės demokratijos pamokos vaikams. Rinkimų dieną išsiruoškite visa šeima. Tegul vaikai įmeta balsavimo biuletenius, paaiškinkite jiems, ką darote. Paaiškinkite, kad demokratija yra veiksni, kai naudojamės savo teisėmis ir prisiimame atsakomybę. Atsakingas pilietis privalo balsuoti. Tegul vaikas pareigūnui pasako jūsų adresą, paduoda pasus. Kai užpildysite biuletenį, leiskite vaikui jį įmesti. O išreiškę savo valią, tą progą atšvęskite kavinėje ar parke. Vaikai pasijus dalyvavę svarbiame įvykyje. O juk jie mokosi žiūrėdami ir klausydamiesi. Jei parodysite, kad tai yra svarbu, tai vaikas tuo net neabejos! Išbandyta ir patikrinta.
5. Turėkite vėliavą. Jau dvejų trejų metų pyplys gali nupiešti Lietuvos vėliavą. Ikimokyklinukas gali ne tik nupiešti, bet ir žinoti, ką tos spalvos reiškia. O pradinukas jau gali ir gerbti savo šalies vėliavą. Jei gyvenate nuosavame name, nepamirškite jos iškelti. Man nepaprastai didelį įspūdį daro švedai, kurie prie savo namo vėliavą iškelia ne tik per valstybines šventes, bet ir gimtadienių bei šeimos švenčių dienomis. Net lopšelyje vaikams šalia gimtadienio torto pastatoma Švedijos vėliava, o į tortą smaigstomos popierinės švediškos vėliavėlės, o ne klounai ir skėčiai (žinoma, galima ir juos, bet išeities taškas kitas).Vyresniems vaikams priminkite, kad nelaisvės metais už Lietuvos vėliavos iškėlimą grėsė netgi tremtis.
6. Didžiuokitės savo šaknimis. Žinoma, ne visi vaikai puls mokytis tautinių šokių ar dainuoti tautinių dainų, bet nepamirškite jų. Geriausiai meilę ir pagarbą protėvių žemei ir viskam, kas su ja susiję, skiepyti darželinukams. Raginkite darželio auklėtoją bent retsykiais su vaikais padainuoti liaudies dainas, užuot žavėjusis radžių ir jį panašių repertuarais. Knygynuose tikrai yra puikių rinkinių (net kartu su knygelėmis, kuriose ir muzika, ir žodžiai). Vaikai ne tik klausytųsi, bet ir išmoktų! O gal net ir padainuotų tėveliams Laisvės dienos proga?
7. Nepatingėkite visa šeima išsiruošti į mieste rengiamą šventę. Mūsų berniukai – praėjus vos ne metams – vis dar kalba apie Karių šventę Vingio parke. Tokios bendruomeninės šventės leidžia suvokti, kad mes kartu, mes tauta, mes lietuviai. Ir tikrai turime kuo didžiuotis.
8. Tegul tautiškumas ir patriotiškumas būna jūsų gyvenimo dalis. Kad ,lietuviais esame mes gimę, prisiminkime ne tik per vasario 16-osios ar kovo 11-osios šventes. Kartkartėmis, pasitaikius progai, o ir visai be progos kalbėkime su vaikais apie savo Lietuvą, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie visais laikais garsino mūsų šalį ir tebegarsina. Jau net mažas vaikas gali suprasti, kad valstybę kuriame MES ir ji tokia, kokios visi esame verti. Taigi kaltinti nieko negalime. Turime visi pasistengti, kad būtų gera čia gyventi, dirbti ir mylėti. O didžiuotis tikrai turime kuo. Su švente, mielieji Lietuvos piliečiai!