Šį šeštadienį galėčiau pavadinti siurprizų šeštadieniu: susitikau seniai matytą pusbrolį, atėjo du mano belgiški vaikai, susipažinau „gyvai” su dviem žmonėmis, su kuriais iki šiol bendravau tik virtualiai, mūsų renginį filmavo Labo Ryto laida ir atėjo netikėtai daug žmonių! Be to, šįkart vaikai dar aktyviau dalyvavo, nei praeitą kartą, o man tik dar labiau širdis dainavo! Deja, nuotraukos darytos tik pačioje pradžioje – kol Renata dar nepabėgo į darbelių centrą. Na, bet nuotaiką, manau, tikrai pajusite! 😀
Vos atėjusi (o atėjome anksti, prieš valandą pradėjome ruoštis: pūtėme balionus, juos kabinome, dėliojome savo patiesaliukus, knygeles ir pan.) išvydau savo daugybę metų nematytą tėtės pusbrolį su žmona ir dukrele (su kuriomis šiandien pirmą kartą ir normaliai pasikalbėjau 🙂 Mat jos buvo atėjusios ir praeitą šeštadienį, tačiau tądien nepasikalbėjome…). Man buvo itin smagu, nes su tuo tėtės pusbroliu – už mane vos dvejais metais jaunesniu – daugybę vaikystės vasarų lakstėme kartu Kretingoje (mat ten gyveno mano močiutė ir mano prosenelė – jo močiutė). Žodžiu, buvo labai smagu vėl užmegzti ryšį, o dėl to užmezgimo turiu dėkoti pusbrolio žmonai, kuri mane atrado ir pakalbino:) Kadangi aš iškart įdarbinu savanorius, tai H – kadangi aukštesnis už mane ir koleges – padėjo sukabinti balionus 🙂
Taip mums besiruošiant atėjo ir Aistė su šeimyna (na, ne visa, nes savarankiškasis pirmagimis atostogauja:)). Iš tiesų buvo smagu pasilabinti „gyvai”: juk vis tai susirašydavome, tai gmail’e žodžiu-kitu persimesdavome, tai jie atsiųsdavo nuostabių darbelių įvairiems konkursams. Puikumėlis! (Dar pasigirsiu, kad šiandien grįžusi namo – o grįžau vėl labai vėlai – radau gražų ir įkvepiantį Aistės laišką…ačiū!)
Kai tik pasiruošėme, aš – kaip ir praeitą kartą – nerimavau, kad nesirenka vaikai. Kaip tik tuo metu atkeliavo ir Labo Ryto žurnalistai, o susirinkusių vaikų dar buvo tikrai mažoka. Pradėjau skaityti ir…vaikai ėmė dygti kaip grybukai po lietaus!
Tiesa, dar prieš pat pradedant skaityti prie manęs priėjo pasilabinti ir Asta! Su ja taip pat pirmą kartą labinomės būtent šiandien. Gan juokinga, ar ne: darome su žmogumi projektą, vis susirašome, o niekada nebuvom paspaudę viena kitai rankos…ką padarėme šiandien! Negaliu nepagirti Astos sūnelio, kuris „Miško pasakas”, kurias skaičiau šiandien, tiesiog citavo mintinai! Toks mažas žiogutis, o toks didis renginio dalyvis!
Aš žinojau, kad atvyks Labo Ryto žurnalistai, nes jie mane kalbino prieš keletą dienų (mat sakiau, kad renginio metu kalbėti negalėsiu, nes…skaitysiu pasakas!). Mačiau, kad jie šiandien kalbino vaikučius ir tėvelius, o Renata suskubo net nufotografuoti!
Negalėjau patikėti savo akimis, kai pamačiau net du savo belgiškus vaikučius! Fausta atėjo ir pritūpė ant dekiuko, o Saulius prisėdo netoliese ir klausėsi. Pasijaučiau tarsi vėl Belgijoje, senajame Ambasados pastate, kur kiekvieną šeštadienį šeštadieninėje mokyklėlėje skaitome su vaikais bent vieną pasaką… Pamilau aš tą Belgiją, nors tu ką… Ir, žinoma, šeštadieninės mokyklėlės vaikučius ir jų šeimynėles! Saulius, pasirodo, tik vakar atskrido paviešėti į Lietuvą ir šiandien…atėjo pasiklausyti pasakų! Siunčiu bučkius savo belgiškiems lietuviukams… Gabrielius prieš keletą dienų minėjo, kad jau net jam skambino tėveliai klausdami, ar bus šį rudenį šeštadieninė mokyklėlė. Miela…
Šiandien vėl triukšmavome, dūkome, dūzgėme kaip bitės, merginos rodė, kokios jos stiprios ir gali pakelti sunkias knygas, aiškinomės, kas yra „plikė” ir visokie kitokie įdomūs žodžiai, kuriuos perskaitėme pasakų puslapiuose 🙂 Man vis krito karūna ir painiojausi savo princesiškos suknelės klostėse (beje, mergaitės sakė, kad jos visiškai nesipainioja. Nusprendėme, kad aš, matyt, netikra princesė, o jos, žinoma, tikros :)).
Šis savaitgalis buvo sėkmingesnis ir organizacine prasme, nes darėme tik du skaitymo „centrus”, o trečiasis buvo darbelių „centras”, kuriame sukosi Renata ir darė su vaikais darbelius! Man vaikai vis atnešdavo drugelius ir rodė, kokie jie nuostabūs ir spalvingi! Manau, kad taip pat darysime ir kitą savaitgalį. Kadangi kitą savaitgalį vėl ateis Elzė, tai pagalvojau, kad ji puikiai galės padėti Renatai, kuriai šiandien, sakė, būtų pravertusi pagalba. Žodžiu, kiekvieną šeštadienį tobulėjame 😀
Po renginio pakalbėjau su tais, kurie norėjo pakalbėti ir…važiavome į Vaikystės Sodą, kur tvarkėmės, ruošėmės ir kūrėme nuostabiausią sodą 🙂 Ačiū Jurijui, kuris viską sukabino ir sukalė 🙂 Ir, žinoma, dar kartą Renatai, Ingai, Justei ir Gintarei už pagalbą, o Vincentui už kantrybę 🙂
Štai kaip Vincentas ir GIntarė kantrių kantriausiai žaidė mūsų bibliotekėlėje…
