Kadangi kelias dienas sirgau taip, kaip jau seniai buvau sirgusi, o Gabrielius visomis išgalėmis derino darbą ir šeimą, tai šiandien – kadangi dar likau namie – kai atidariau šaldytuvą supratau, kad jame yra tik „nevalgomi” produktai.

Nevalgomi, nes Augustas dar nėra valgęs nei cukinijos,nei morkos, nei pomidoro, o tik šios daržovės pūpsojo šaldytuve. Tačiau jos tokios gražut gražutėlės…niam! Su Augustu darome taip: daržovės, kurių jis nevalgo, keliauja į trintą daržovių sriubą, kurią jis…labai mėgsta ir VISADA pirmasis pa/suvalgo! (Tai – retas atvejis, nes paprastai Augustas prie stalo sėdi ilgiausiai, klausinėja, kas tie „juodi”, „žali” ar kokie ten būtų taškiukai (prieskoniai), kaip aš gaminau mėsą (jei nors truputį kitaip, tuoj pajaučia ir suabejoja, ar tai skanu…) ir t.t. ir pan.

Prisiminiau, kad trintas sriubas galima virti ir su ryžiais. Taigi supjausčiau visas daržoves, įmečiau prieskonių, ryžių ir…išviriau sriubikę,  kurią po to pagardinau sviestuku ir blenderiu „sutryniau”.

Mūsų vaikams trintas sriubas patinka valgyti su skrebučiais, todėl paruošiau ir jų.

Gertrūda, pasodinta į savo IKEA kėdutę, baisiausiai supyko. Supratau, kad nori sėdėti su kitais vaikais. Ir, žinoma, neleido man jos maitinti. Taigi taip ir valgė šiandien: visi keturi kartu ir savarankiškai.

Žinoma, tokį įvykį reikėjo įamžinti. Juokingiausia,  kad chebrytė atrodė kaip tie meškinai iš pasakos apie Auksaplaukę ir meškinų šeimyną: didelis meškinas valgo iš didelės lėkštės, du vidutiniai – iš vidutinių, o mažasis meškutis – iš mažutės lėkštutės 😀

Auga tie mūsų pupuliai, be galo greitai auga…