Esu gavusi ne vieną sunerimusios mamos/tėtės laišką apie emocinius sutrikimus bei kaip juos atpažinti. Spec poreikiai – ne mano arkliukas, tačiau norėjosi sunerimusiems tėvams suteikti daugiau informacijos. Pradėkime nuo pradžių. KAS TIE EMOCINIAI SUTRIKIMAI? Bet – prieš pradedant skaityti – noriu pabrėžti, kad čia nėra specialisto konsultacija: jeigu įtariate, kad vaikas turi emocinių sutrikimų, kreipkitės į specialistą, kuris – individualaus kontakto dėka – galės atlikti tyrimus ir profesionaliai konsultuoti.
Emocinio sutrikimo (kai kur dar vadinima emociniu nestabilumu) definicija yra ne tik neaiški, bet ir paini tiek mokslininkams, tiek mokytojams, tiek ugdytinio tėvams. Tačiau dauguma mokslininkų teigia, jog tai sutrikimas, kuris pasižymi nestabiliais tarpasmeniniais santykiais, impulsyvumu, paveiktu savivaizdžiu; būdinga nestabilios nuotaikos, tarpasmeniniai santykiai, nestabili savivoka ir elgsena. Šis nestabilumas dažnai trukdo šeimos ir darbo gyvenimui, ilgalaikiams planavimams ir vaiko jausmų tapatybei. Dažnai vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai siejami su socialine vaiko situacija. Ir tai yra tiesa – daugelis elgesio sutrikimų priežasčių slypi aplinkoje: skurdas, rasinė diskriminacija, tėvų meilės stoka, nesirūpinimas, įžeidinėjimai, aplinkinių priešiškumas.
Įstatymuose (susijuose su asmenybės negalia) teigiama, kad sutrikimas yra tuomet, kai asmuo turi vieną ar daugiau emocinių sutrikimų savybių:
– Nesugebėjimas mokytis. Neturi tokių pačių pasaulio pažinimo instrumentų (sutrikusi kognityvinė raida: sudėtinga išmokti ir įsiminti keletą tam tikrų dalykų, IQ yra žemas, ilgai neišlaiko dėmesio ir kt.; socialinė raida: pasižymi hiperaktyvumu, poreikių kaita ir įvairumas ir kt.; kalbos raida: skaitymo sutrikimai, mikčiojimas, silpnas kalbos žodynas ir kt.) kaip sveikas ir normalios raidos vaikas;
– Tarpasmeninių santykių nestabilumas arba jų neužmezgimas su aplinkoje supančiais žmonėmis (pvz., šeimos nariais, auklėtojais, mokytojais, bendraamžiais ir t.t.);
– Nestabilūs jausmai ir elgsena arba jų protrūkiai, kurie pasireiškia nepakankama impulsų kontrole (pvz., pykčio ar agresijos priepuoliai, kurių asmuo negali sukontroliuoti
Kiti požymiai, kurie apibūdina vaiko emocinį ir/ar elgsenos sutrikimą:
– depresija, vidinių vertybių stoka (pvz., neaišku, kas aš esu, ko aš noriu);
– nerimo ir/ar liūdesio nuotaikos arba nuolatinis tuštumos jausmas;
– dažnos baimės;
– turi žemą savęs vertinimą, nepasitiki savimi;
– nesilaiko apibrėžtų aplinkos taisyklių. Vaikai elgiasi ne tik agresyviai, bet ir net gali piktybiškai kenkti kitiems vaikams, auklėtojams, mokytojams ar net savo tėvams. Taip gali būti dėl to, jog jie paprasčiausiai neturi suvokimo, kad savo veiksmais gali kenkti aplinkiniams, sukelti skausmą ar daryti kitą žalą. Šie vaikai galvoja, jog taisykles kuria jie patys. Tačiau yra svarbu laiku efektyviai indentifikuoti vaiko agresyvų poelgį: jeigu vaikas elgiasi ne pagal vertybes, jį reikia atskirti ir paaiškinti už ką ir dėl ko yra prašoma jo ar nusiraminti, ar išeiti į kitą erdvę ir pan. (They need to learn the lesson that no one wants to be around them when they’re misbehaving). Čia išryškėja kitas svarbus faktas, jog svarbu, kad vaikas jaustų ir žinotų ne tik tai kokios klasėje ar namuose yra taisyklės, bet ir vertybės, paaiškinti, kaip yra svarbu ir reikalinga vadovautis jomis.
Dažnai vaikas, kuris turi emocinių problemų, turi ir socialinių problemų. Emocinis nestabilumas ne tik tiriamas išoriniais metodais (pvz., nuolatiniu vaiko elgesio stebėjimu ir pan.), bet ir vidiniais metodai (pvz., vaiko piešinių analizė ir pan.). Praktika rodo, jog, kaip bebūtų liūdna, ugdymo įstaiga iš esmės gali įtakoti bei stiprinti vaikų akademinius ir socialinius nusivylimus (frustracijas) dėl organizacijoje taikomų disciplinų. Žinoma, taip, kaip gali daryti neigiamą įtaką, lygiai taip pat gali daryti ir teigiamą. Struktūra reikalinga norint siekti gražių tikslų, tačiau ypatingai svarbu neperlenkti lazdos su taisyklėmis, reikalavimais vaikams.
Ugdymo įstaiga vaikui yra ta vieta, kur jis gali nuolat lavinti savo intelektą, išreikšti savo gebėjimus, ugdyti valią, įgyti žinių bei įgūdžių, susidaryti vertybių sistemą. Kai kurie pedagogai vadovaujasi MVA (mažai varžanti aplinka) nuostata, kuri, anot jų, yra svarbus emocijų ir elgesio sutrikimų sprendimo būdas klasėje ir/ar aplinkoje, kurioje vaikas yra. Kiti mano, jog klasėje ir/ar aplinkoje turi būti tam tikra struktūra kaip teisinga strategija vaiko emociniams ir elgesio sutrikimams spręsti. Tačiau iš esmės svarbiausia, kad aplinka būtų palanki jo vystymuisi, kad būtų taisyklės, kurių visi laikytųsi. Iš to išplaukia faktas, kad svarbu identifikuoti vaiko individualybę kaip asmenybę: kokie sprendimo būdai emociniams ir elgesio sutrikimams šalinti vaikui yra efektyviausi ir kokybiškiausi (atsižvelgti į skirtingų vaikų poreikius ir numatyti atitinkamus mokymo metodus). Tam tikri tyrimai rodo, jog vaikams, turintiems emocinių ir elgesio sutrikimų, geriausia tuomet, kai egzistuoja tam tikra struktūra (pvz., dienos ritmo struktūra). Ji yra išties veiksminga dėl to, kad vaikas gali mokytis save kontroliuoti, siekti savo tikslų, kurie nebūtų netinkami kitų asmenų atžvilgiu. Nereikia pamiršti fakto, kad vaikai, turintys emocinius ir elgesio sutrikimus, turi teisę į ugdymą, vystymąsi, savęs tobulinimą. (Čia tikrai būtų galima kalbėti apie situacijas, kai tėvai vaikų, kurių raida yra normali, reikalauja, kad vaikai, turintys sutrikimų, būtų išmetami iš grupės/klasės).
Ką svarbu žinoti suaugusiam?
- Nesileisti į konfliktą su vaiku, išlikti ramiu (nepamirškite, kas yra vaikas, o kas – suaugęs);
- Vaiko agresyvų elgesį slopinti ne bausmėmis, o pasekmėmis;
- Įsiklausyti į užslėptus vaikų jausmus ir poreikius, taip pat išreiksti savo jausmus ir poreikius;
- Niekuomet nepriimti vaiko įžeidinėjimų ar agresyvių elgesio apraiškų sau asmeniškai;
- Stengtis kalbėti apie vaiko teigiamus emocijų ir elgesio apraiškas.
„Sunkių“ vaikų ugdymo sėkmę lemia tai, kad jie gauna kuo daugiau individualaus dėmesio (one-on-one ar fokusuotas dėmesys), nes jie įprastai jautresni, nei kiti, ir skaudžiau reaguoja į nesėkmes. Taigi, šie vaikai yra nusipelnę pastovaus pozityvaus emocijų ir elgesio mokymo(si), kuris gali būti grįstas akademinių žinių pažanga ir socialinių įgūdžių tobulinimu. Jeigu turite (arba dirbate su tokiu) tokį vaiką, tai visa galva pasinerkite į emocijų ir elgesio sutrikimų sprendimą, šalinimą (if we don’t see the behavior, we can’t address it). Vaiko emocijos ar elgesio šalinimo procesas gali užsitęsti net iki metų ar daugiau, tad nepraraskite vilties. Tai – procesas. Nepamirškite, kad, dirbdami su tokiu vaiku, turime nuolatos kūrybiškai ieškoti emocijų ir elgesio sutrikimo sprendimų būdų bei nepamiršti konsultuotis su specialistais. SĖKMĖS!
Jeigu norite žinoti daugiau, rekomenduoju skaityti:
Oaklander V. (2007). Langas į vaiko pasaulį. Kaunas: Žmogaus psichologijos studija.
Oaklander V. (2007). Paslėpti lobiai: žemėlapis į vaikų vidinę saviraišką. Kaunas: Žmogaus psichologijos studija.