http://www.alfa.lt/straipsnis/188922
Taigi jūs jau išdidūs tėvai – jūsų dvimetis puikiai naudojasi puodeliu ir (ar) tualetu namuose. Tačiau išvykus iš namų prasideda naujas etapas. Dažnai vaikai atsisako eiti į viešąjį tualetą, „eiti“ lauke ir pan. Ką daryti?
Turbūt beveik visi mažus vaikus auginantys tėvai yra išgyvenę panašią situaciją: išvažiuodami iš namų su dukrele nuėjote į tualetą. Atvažiuojate į parduotuvę. Prisikraunate prekių, tikrinate sąrašą. Staiga mažoji čiumpa sau už klyno, žiūri į jus didžiulėmis akimis ir nė neketindama pritildyti balselio išdrožia: „Noriu sysių. LABAI“. Akimis imate ieškoti tualeto ženklo, galbūt net mėginate rasti darbuotoją, kuris padėtų šioje situacijoje. Žinoma, vežimėlį paliekate, čiumpate vaiką į glėbį, lekiate į tualetą, o ten mažylė įsikerta jums į kaklą ir pareiškia, kad ČIA TO nedarys. Pažįstama?
Daugumai tėvų atrodo, kad pratinimosi prie tualeto vargai jau praeityje, kai vaikas atsisako sauskelnių, bet iš tiesų galima džiaugtis tik tada, kai vaikas eina į tualetą tada, kai jam reikia, kad ir kur jis būtų. Kad pereinamasis etapas būtų lengvesnis, keletas patarimų:
1. Prieš išvažiuodami iš namų VISADA nueikite į tualetą. Mažylis turi priprasti, kad prieš išvykstant šis ritualas privalomas. Galima teigti, kad vaikui bus formuojamas sąlyginis refleksas: einame pro duris – užsukame į tualetą. Kai šis momentas taps jūsų išvykimo iš namų rutinos dalimi, patikėkite, nesigailėsite. Diskusijų objektas gali būti tik vienintelis pasirinkimas: ar pirma apsiausime batukus, ar eisime į tualetą (ant puoduko).
2. Nuvykę į tokią vietą, kurioje užtruksite tam tikrą laiką, iškart apsižiūrėkite, kur tualetai, kad nereikėtų – prispyrus reikalui – stresuoti ir nervintis. Kai kurios mamos juokauja, kad nėštumas tam puiki mokykla – paskutiniais nėštumo mėnesiais tenka lakstyti taip, tarsi būtum mažylis, taigi dauguma viešųjų tualetų jau būna identifikuoti. Be to, pravartu nepamiršti, kad mažylis dar ne visada suvokia, ar iš tiesų jam reikia į tualetą, arba apie tai praneša paskutinę akimirką.
3. Supažindinkite vaiką su viešaisiais tualetais. Gali atrodyti, kad tokia ,,ekskursija“ nieko verta, bet, patikėkite, atsipirks su kaupu, kai vaikas staiga griebsis už tos vietelės. Paprastai vaikui ir šiaip nepatinka kažkur bėgti nepažįstamoje vietoje, o jeigu dar jį baugina mėlyna šviesa arba užuodžiamas nesvetingas kvapas. Vargeli… Taigi apsilankykite „ten“, kai dar neprispyrė reikalas. Apžiūrėkite.
Mūsų sūnus apipylė mus klausimais dėl tos mėlynos švieselės, kuri pakeičia mūsų odos ir drabužių spalvą. Galbūt leisite vaikui nuleisti vandenį (jei manote, kad tai nehigieniška, uždenkite tualetiniu popieriumi). Patikėkite, užtruksite tik keletą minučių, bet kitą kartą ši aplinka jo negąsdins. Be to, kai kuriuos vaikus gąsdina automatinis vandens nubėgimas. Leiskite jam pamojuoti ranka, išbandyti – kai jau reikės į tualetą, vaikas apie tai net nesusimąstys, nes visa tai jau bus patyręs. Jeigu vaikas mėgsta nuleisti vandenį, nedrauskite, tik pasirūpinkite higiena.
4. Turėkite savo puodelį. Yra mamų, kurios savo rankinėje nešiojasi nedidelį puodelį, jei kartais prispiria reikalas. Kai kurie įsimeta puodelį į automobilį (jei kartais prireiktų). Vaikui patinka, kai gali „eiti“ į pažįstamą „vietą“. Kai kurie tėvai vežiojasi vaikišką tualeto „dangtį“ – vaikui drąsiau, kai yra bent šis tas pažįstama (be to, ir dėl higienos nereikia taip jaudintis).
5. Pratinkite vaiką prie visokių tualetų. Žinoma, didžiausias baubas – viešieji tualetai. Prisipažinsiu – pati jais stengiuosi naudotis kuo rečiau. Tačiau kartais gali tekti. Turėkite (apskritai su mažais vaikais geriausiai VISADA turėti) vienkartinių ir drėgnųjų servetėlių. Jeigu žinote, kad užtruksite ilgėliau (pavyzdžiui, šventėje Sereikiškių ar kitame parke) ir matote, kad yra tik „plastmasinis“ tualetas, parodykite jį vaikui. Galite net pasakyti, kad ten nosį suks kvapas. Na, bet juk šis gamtos reikalas nėra labai kvapnus. Taip jau yra. Beje, pažinojau vaiką, kuris eidamas į viešuosius tualetus drėgna kvapia nosinėle užsispausdavo nosį. Jei padeda – kodėl gi ne?