Ar žinote, kad, pavyzdžiui, JAV, nuskendimas – antra netikėtų vaikų mirčių priežastis (pirma- avarijos) ir kad ten kasmet nuskęsta daugiau, nei 700 vaikų? Siaubas… Vat ir dabar sėdžiu Gabrieliaus bočių sodyboje Trakuose, o pro langą matau ežerą. 10 žingsnių. Kurie gali būti lemtingi, jei nebūsime atsargūs.
Dažniausiai tėvų daroma klaida: neatidumas – ypač, jei vaikas jau moka plaukti. Aš pati augau Vilniuje, beveik kiekvieną vasarą nors trumpam aplankydavau močiutę Kretingoje ir leisdavau bent keletą savaičių tada dar pionierių stovykloje. Iš tiesų tai tėvams beveik niekada su manimi nereikėjo kalbėti apie saugumą, nes – kadangi negyvenam prie vandens – visada maudytis eidavome kartu, o stovykloje buvo taisyklė, kad maudomės tik prižiūrimi. Iš tiesų neprisimenu nė vieno pokalbio apie saugumą (net jeigu ir toks įvyko), bet prisimenu taisyklę, kad einame maudytis tik prižiūrimi.
Kadangi Gabrieliaus vasaros buvo leidžiamos Trakuose, jis nuo pat mažens žinojo taisyklę, kad prie ežero – TIK SU SUAUGUSIUOJU. Ir jokių išlygų. JOKIŲ. Nors iki ežero – 10 žingsnių.
Mano tėvų sodyboje – tvenkinys. Tačiau gamta ten pati sukūrė apsaugą: sodyba tarsi iš dviejų lygmenų: pirmas, kuriame yra namai ir kiemas, o antras (reikia leistis nuo kalnelio) – su tvenkiniu. Vaikai – dar būdami mažiukai – jau žino, kad jie gali būti tik ant pievelės ir leistis žemyn be suaugusiojo – šiukštu. Pernai, kai Mortulė viešėjo pas mano tėvus, labai bijojau, nors mama 100 kartų sakė, kad jos vienos į kiemą neišleidžia (jai tada buvo 2m6mėn). Juk – kaip ir rašo visuose tuose straipsniuose – vaikams nė motais: pamato kokį drugelį ar nurieda kamuolys ir…jie rieda iš paskos! Brrrr…
Dabar tą pačią taisyklę – PRIE VANDENS TIK SU SUAUGUSIUOJU – taikome ir savo vaikams. Iš tiesų juk niekada saugumo nebus per daug. Kaip sako man labai patinkanti angliška patarlė: better safe than sorry (geriau saugus, nei besigailintis). Be to, šių nelaimių TIKRAI galima išvengti.
Kada vaikai nuskęsta? Paprastai per akimirką. Arba tada, kai tėvai nežino, jog jie – prie vandens telkinio. 9 iš 10 atvejų tą akimirką, kai vaikas nuskendo, jį prižiūrėjo tėvai ar kitas suaugęs žmogus. Įsivaizduojate??? Vaikai – ypač 1-3 metų mažyliai – sugeba neįtikėtinai greitai atsidurti ten, kur neturėtų. O penkios minutės po vandeniu – jau per daug, nes jau po keturių prasideda negrįžtami procesai. Ir dar. Vaikai neskęsta kaip filmuose: jie nesiblaško ir nerėkia, be to, labai greitai skęsta.
Kitas gan dažnas scenarijus: susirenka daug suaugusiųjų ir visi mano, kad kas nors žiūri vaikus. Todėl švenčių šalia vandens telkinio metu geriausia sudaryti budėjimo grafiką, kas bus prie ežero/jūros/baseino ir bus atsakingas už vaikų saugumą. Be to, tas, kuris žiūri, turi NENULEISTI AKIŲ, jei yra nors vienas vaikas vandenyje. Prisimenu, mūsų mokykla kasmet organizuodavo metų pabaigos pikniką prie Žaliųjų ežerų. Kiekvienas mokytojas gaudavo 20min budėjimo grafiką prie ežero. Ir tada: jokių pokalbių telefonu, jokių pokalbių su kolegomis, jokių kitų darbų. Jei reikia padėti kitiems vaikams, nukreipi juos pas kitur budinčius suaugusiuosius, nes tu – žiūri vaikus vandenyje. Ir nuolat skaičiuoji galvas 😀 Jeigu vaikai moka plaukti, visiškai nereiškia, kad jie nenuskęs.
Beje, anksčiau buvo manoma, kad vaikams iki 4 metų nereikia plaukimo pamokų, nes jie bus nepakankamai atsargūs. Tačiau vėliausi tyrimai rodo, kad jei plaukiojama su 1-4 metų vaiku, tai jo rizika nuskęsti gerokai sumažėja (man visada įdomu, kaip tokie dalykai apskaičiuojami, tačiau vis dėlto tai – mokslinis faktas). Vien dėl to JAV Pediatrų Asociacija nori pakeisti savo rekomendacijas vaikus mokyti plaukti ne nuo 4, o nuo 1erių metų. (Beje, Belgijoje irgi visos pamokėlės vaikams prasideda tik nuo 4 metų. Jei nori anksčiau, tenka pirkti individualias pamokas. O gal kas nors žinote, kad kokiame nors baseine yra kitaip???).
Kada reikia su vaiku pradėti kalbėti apie saugumą vandenyje? NIEKADA NĖRA PER ANKSTI. Be to, iš pat pradžių vaiką mokykite, kad šokti pas skęstantį ir jį traukti lauk – ne pati geriausia išeitis. Ką daryti? Šauktis pagalbos tuo pačiu metu metant rankšluostį/tiesiant pagalį ir pan. skęstančiajam.
Mūsų draugai Kalifornijoje turi baseiną. Jis aptvertas DIDŽIULE tvora, kurios viršų vos pasiekiu, o kablys yra būtent tame viršuje. Žodžiu, jeigu suaugusieji nepamiršta užkabinti, tai jokių šansų, kad vaikas sugebės atsidaryti. Be to, tas kablys – ne paprastas, o toks „gudrus”, kuriam atkabinti irgi reikia daugiau, nei mažų pirštelių miklumo. Pas kitus draugus esame matę tokį a la polietileninį uždangalą, kuris yra užtiesiamas, kai niekas nesimaudo. Žodžiu, apsisaugoti galima. Iš tiesų tai man baisoka, kai žmonės maudosi ten, kur nėra gelbėtojų (prie jūros), na, dar geru oru maudytis kaip ir nieko, bet jau kai bangos didžiulės plaukti biležinkur ir dar su vaikais…sakyčiau, nebrandu.
Ir dar. Negalvokite, kad prileista „pusikė vonios” ar pripučiamas baseinėlis yra nepavojingi. Vaikas gali nuskęsti…kai vanduo nesiekia ir 5cm. Be to, maži vaikai nesupranta, kad reikia atsisėsti, jie nemoka atsikelti, panėrę po vandeniu.
Taigi: TIK SU SUAUGUSIUOJU, KURIS NENULEIDŽIA AKIŲ. Geriau pasisaugoti, nei vėliau gailėtis…
Nuotrauka: Graham Crumb „Swimming At the Seafront”