[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=_JUYFUGlUVw]

Šiandien blogai jungiasi į akciją. Kokią? Prieš skurdą pasaulyje. Nežinau, kaip jums, bet man nieko nėra baisiau kaip badaujantys ir vargstantys vaikai. Žinomai, jie užauga į badaujančius ir vargstančius suaugusiuosius, tačiau vaikai skurde…man tikrai yra baisiausia. Be to, skurstantys vaikai yra ir dažniausiai išnaudojami – visomis prasmėmis. Tokiose vietose kalbos apie vaikų teises pradingsta tyruose…

Paklauskite, kokios yra jūsų vaikų svajonės…Daugumos iš tiesų skurstančių vaikų svajonė yra pavalgyti…turėti stogą virš galvos…eiti į mokyklą. Tokios, sakyčiau, ne vaikiškai skaudžios svajonės, ar ne?

Įdomu, ar vis dėlto įmanoma išsiveržti iš šio užburto rato? Įsivazduojat, jei nuo kiekvierno 100USD skurstantiems vaikams atitektų 30cnt – CENTŲ – pasaulyje nebeskurstų nė vienas vaikas! Aš drąsiai atiduočiau po tuos 30cnt nuo savųjų 100tinių. Bet turbūt daug kas taip sako, o kad vat imtų visi ir padarytų…vargiai. Ir, turbūt, nelabai įmanoma būtų tokį projektą įgyvendinti… Bet viltis miršta paskutinė, ar ne?

Na, ir, žinoma, smagu, kad yra pasaulyje organizacijų, dirbančių ta linkme. Manau, teisūs UNICEF, teigdami, kad skurdo mažinimas turi prasidėti nuo vaikų ir iš tiesų smagu, kad net 6 iš 8 tūkstantmečio JTO tikslų yra tiesiogiai susiję su vaikais.

Vis dėlto viltis yra. Ir tikiuosi, kad vis mažės tų, kurie sako, kad vargstantys žmonės patys to nusipelnė, nes yra tinginiai (!)…ir tokių, kurie sako, kad svarbiausia, jog jie patys nėra alkani…NIEKAS nenusipelno badauti. ..ir niekas nežino, ar jums patiems nereiks rytoj badauti dėl vienokių ar kitokių priežasčių…