http://www.alfa.lt/straipsnis/146279
Jau neabejojama, kad finansinės atsakomybės vaikus geriausiai išmoko protingai duodami kišenpinigiai. Manoma, kad kišenpinigius gali gauti net ir labai maži – pinigų vertės dar nesuprantantys – vaikai, ir būtent tai jiems padės geriau suprasti pinigų vertę. Kišenpinigiai moko taupyti, priimti sprendimus, planuoti, dalytis, moko atsakomybės ir netgi duoti (paaukoti elgetai, nupirkti saldainį broliui ar žaislą vaikučiui į vaikų namus)!
Bėda ta, kad nemažai tėvų yra sutapatinę kišenpinigius ir uždarbį. Kišenpinigiai nėra užmokestis už atliktas pareigas. Vaikai, kaip ir kiekvienas šeimos narys, privalo turėti pareigų, už kurias jiems nėra mokama. Net darželinukai jau gali atlikti namų ruošos darbus pagal savo amžių.
Kišenpinigiai vaikui duodami tam, kad jis galėtų mokytis savarankiškai – nepaisydamas tėvų – priimti sprendimus ir įgyvendinti savo norus. Duodant kišenpinigius derėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir šeimos pajamas. Būtų neteisinga vaikui skirti daugiau kišenpinigių vien todėl, kad jo bendraklasiai yra iš labai turtingų šeimų. Taip pat neverta tikėtis, kad pinigai numaldys jūsų sielograužą, kad per mažai laiko praleidžiate su savo vaiku. Ir jūsų: „Atsiprašau, kad retai būnu namuose“, „atsiprašau, kad mes niekada nieko neveikiame drauge su šeima“, „atsiprašau, kad niekada nevalgome kartu vakarienės“, „atsiprašau, kad nieko nežinau apie tavo gyvenimą“ ne pinigais sakomi ir matuojami. Vaikams reikia jūsų! Nesiekite piniginės tik išgirdę vaiko balsą. Būkite su jais.
Žinoma, ne visada pritarsite tam, kam jūsų vaikas išleis kišenpinigius, bet leiskite jiems daryti klaidų. Nemoralizuokite ir neburbėkite. Blogiausia, ką galite padaryti – gelbėti juos duodami daugiau pinigų. Geriausia, ką galite padaryti – diskutuoti, kokie sprendimai būtų buvę protingesni.
Keletas patarimų mokant vaikus finansinės atsakomybės:
– Iš pat mažumės mokykite vaikus duoti. Liaudies išmintis sako, kad duodanti ranka niekada nebus tuščia. O ir psichologai siūlo nuo pat mažumės pratinti vaiką atidėti 10 proc. kišenpinigių labdarai. Tačiau ir skatindami ne visada sulauksite norimo rezultato – ypač, jei patys apskritai nesate linkę aukoti. Tikriausiai pakaks, jei pagirsite, kai vaikas už savo kišenpinigius nupirks jums ar broliui / sesei smulkmeną, įmes keletą centų elgetai į kepurę ar paprašys paaukoti keletą litų gerumo dienai (pamatęs, kad ir jūs tai darote).
– Mokykite taupyti. Kuo anksčiau vaiką to išmokysite, tuo didesnę paslaugą padarysite visam gyvenimui. Pasakykite, kad taupyti pinigai atidedami pirmiausia (o ne tai, kas liko). Manoma, kad vaikui sulaukus 7–8 metų, jau galima atidaryti jo sąskaitą, į kurią jis galėtų dėti savo taupomus pinigus. Jeigu turite vyresnį vaiką, kuris dar neturi savo sąskaitos – pats laikas ją atidaryti!
– Skatinkite vaiko verslumą. Jei vaikas turi tikslą ar svajonę, patarkite, kaip galėtų užsidirbti pinigų. Tik jokiu būdu neprigalvokite nereikalingų darbų, už kuriuos jam mokėtumėte – tada jau geriau duokite jam pinigų, ir viskas. Tegul vaikas pasisiūlo atlikti darbus, už kuriuos jūs mokate kitiems žmonėms arba tegul pasisiūlo kitiems atlikti tuos darbus (nupjauna žolę, ravi daržus, padeda bulviakasyje, iššveičia namus, per atostogas dirba aukle ir pan.). Tegul vaikas pats ieško, kam ir kur galėtų padirbėti (žinoma, ne mokslo sąskaita).
– Jokiu būdu neduokite pinigų ar dovanų už gerą elgesį. Geras ir doras žmogus visų pirma yra dovana sau, o ne mamai, tėtei ar visuomenei. Vaikui turi užtekti, kad jūs pritariate jo tinkamam elgesiui ir pagiriate (mažesniu vaikus reikia girti dažniau, vyresnius – irgi su saiku). Tie tėvai, kurie moka už gerą elgesį, anksčiau ar vėliau susiduria su šantažu. Juk tikrai nenorite išgirsti iš savo penkiamečio: „Aš gražiai elgsiuos pas tetą X, jei po to važiuosime į žaislų parduotuvę“ arba „grįšiu namo laiku, jei nupirksi naują grotuvą“ ir pan.
– Jokiu būdu nesistenkite kompensuoti vaikui to, ko negavote vaikystėje. Kai kurie pirkiniai simbolizuoja virsmą, perėjimą iš vienos stadijos į kitą. Leiskite savo vaikams tai patirti. Kai ką brangaus (ir finansiniu, ir dvasiniu požiūriu) jie turi nusipirkti patys. Pavyzdžiui, ypač vertinama ir branginama gali būti pirmoji mašina, pirkta už ilgai taupytus ir sunkiai uždirbtus pirmuosius pinigus. Neatimkite iš vaiko to džiaugsmo.
Išmokyti vaikus finansinės atsakomybės nėra lengva užduotis. Duodami vaikams per daug kišenpinigių, rizikuojame, kad ir suaugusieji jie nemokės elgtis su pinigais. Mokydami juos mokomės ir patys, ir apie save nemažai sužinome. Tačiau darydami tai kartu tampame artimesni su savo vaikais, o jie įgyja gebėjimų, praversiančių visą gyvenimą.