Iš tiesų…net bijau ir rašyti. Nes vis dar laukiu audros.

Vakar nuėjome su Gertrūdėlė, aš pabuvau maždaug 15min ir išėjau. Žinoma, atsisveikinau. Gertrūda man vėl pamojavo ir pasakė „atia”. Beje, ji dabar tiesiog fantastiškai duoda bučkius: sudeda lūpytes ir lenkiasi link tavęs, sakydama ” mmmmm”. Taip miela…negaliu!

Vakar iš tiesų buvo neramiausia MAN diena, nes Gertrūda liko darželyje nuo 9.30 iki 14.00. Kokia didžiausia baimės priežastis? Ta, kad mažylė pirmą kartą liko pietų miegelio. Tariausi, kad jos nemigdytų lovytėje (nes – jei nori – yra tokia galimybė)  – ji gi nežino, kokia yra lovytės paskirtis ir, manau, tik išsigąstų už tų grotų! Taigi sutarėmė, kad ją migdys „tikroje” lopšelio lovytėje. Miegelis – nuo 12.oo iki tada, kiek vaikui reikia. Oficialiai – iki 14val (aš pasiimu būtent po pietų miegelio).

Paskambinau apie 12.30, nes labai magėjo sužinoti, kaipp laikosi mažyle. Mokytojos pasakė, kad viskas puiku, tik ji ir vėl beveik nevalgė. Tačiau žaidžia su kitais vaikais ir gražiausiai nuėjo miegelio. VALIOOOOOOO!

Nuvažiavome Gertrūdos pasiimti kartu su Gabrieliumi, nes jam nuo pirmos iki antros – pietūs. Važiavome truputėlį anksčiau, kad Gabrielius spėtų grįžti į darbą iki 14val. Nuvažiavome, o Gertrūdėlė jau buvo atsibudusi ir žaidė su minkštu meškiuku. Pamačiusios mane, auklėtojos sako Gertrūdai: „Gertrūda, žiūrėk, kas atvažiavo”. Kai tik mus pamatė, kaip šveitė tą meškiuką į šoną (nors buvo apsikabinusi, kai atvažiavome) ir – į glėbį… Och, tas mūsų mažasis mylimukas!

Vakardienos lapukas sako, kad:

a) Gertrūda miegojo 12.35-13.45

b) Gerai valgė užkandėlę 9.30, tačiau prastai pietus 12val.

c) Šiandienos veikla – formelės

d) Puiki diena, Gertrūda yra labai  draugiška, ir viskas pavyko puikiai.

e) Prašo atnešti Gertrūdos skiepų kalendorių.

Štai tokia pirmoji savarankiška mūsų mažylės diena lopšelyje.

Šiandien (penktadienis) – jau antroji. Kai nuvežiau, Gertrūdėlė veržėsi žaisti su vaikais. Ją ant rankų pakvietė Valerie, ir ji linksmai nuėjo. Tiesa, akimirką – kai aš pasakiau „atia” – lyg jau norėjo iš Valerie vėl eiti pas mane, tačiau aš nesuabejojau – pamojavau ir išėjau. Stabtelėjau prie durų. Ramu. Uch…

Kai nuvažiavau antrą valandą, Gertrūdėlė miegojo. Užmigo truputį po 12val ir vis dar miegojo. Buvo apklota tokiu apklotėliu – mokytojos pasakė, kad jiems apklotiems jaukiau (kai lankė Morta, tai neprisimenu…atrodo, nebuvo apklotėlių).  Viena mokytoja švelniai pakėlė ją ir nusinešė pakeisti sauskelnių. Kita padavė man penktadienio lapuką, kuriame buvo parašyta:

a) Gertrūda miegojo 12.40-14.00

b) Puikiai valgė užkandėlę ir suvalgė beveik visus pietus.

c) Šiandienos veikla – kepimas (lopšelyje visada 5dieniais vaikai kažką su auklėtojomis kepa: minko tešlą, spaudžia formeles ir pan.)

d)Komentaruose buvo parašyta, kad Gertrūdos diena buvo gera. Kad truputį verkė prieš pietus, bet jos išsiaiškino, kad dėl to, jog norėjo valgyti 😀 (mat Gertrūda pamatė, kad jos gamina valgyti, o dar NEDUODA!!! TAi, kaip sakant, pareikalavo…) ir dar parašė, kad po to viskas buvo it per sviestą.

Mokytojos pasakojo, kad Gertrūda – „kieta” mergina. Sakė, Morta per visą lopšelio laiką nėra nieko iš nieko atėmusi ir/ar susipykusi, o Gertrūda, sakė, tuoj pat atima žaislą, jei mano, kad jai jo reikia. Ir, sakė, moka GARSIAI pasakyti, kas nepatinka. Dar atkreipė dėmesį į tai, kad Morta beveik visada tylėdavo ir net kalbinama nusukdavo akis, o Gertrūda tarška beveik visą laiką, o jei pašnekini, tai, sakė, dar ir galvą „į taktą” linksi. Be to, sakė, kad Gertrūda – lyderė. Nes vaikai (o šį lopšelį lanko vaikai nuo 16mėn iki 2.5 metų) pradėjo…paskui ją ROPOTI!!! Žinoma, kaip bus toliau – nežinia, tačiau dabar malonu girdėti, kad vaikas lengvai adaptuojasi…

Juokinga buvo mūsų išėjimas mano: einam su Gertrūda į lauką, o ji eina atgal į lopšelį. Tempia mane už rankos, nors tu ką… Kiek kartų nunešiau, tiek kartų ėjo atgal į lopšiuką. Nuviliojau pažadėjusi pienuko, tai atsisėdome mašinoje, ir Gertrūdėlė užkando. Tada jau sėdosi į savo kėdutę ir linksmai važiavome pasiimti Vilhelmo su Morta, o po to – ir Augusto su jo geriausiu draugu (nes šis iki rytojaus pietų bus pas mus 🙂 )

Štai tokia ta pirmoji mūsų savaitė. Daugiau, kaip sakant, net neberašysiu – nebent pratrūktų ta audra, kurios, teisybę sakant, visai nelaukiu. Taigi tikiuosi ir toliau giedros ir saulės. Ir dar. Manau, kad su ketvirtu vaiku tikrai to nusipelnėme!