Ar prisimenate juos? Aš tai puikiai. Nors buvau pirmūnių pirmūnė, tačiau elgesys ne visada buvo pavyzdingas. Taigi vis tekdavo bijoti, kad per susirinkimą „išlįs” kokia eibė, ir tėvai grįš nepatenkinti. Žinoma, dažniausiai grįždavo džiugūs, tačiau vis prisimenu mamą sakančią, kad vajetau kaip būtų gėda, jei taip prieš visos klasės tėvus mokytoja „linksniuotų”, ką aš padariau nedoro ir kokia prasta mokinė esu.
Ačiū Dievui, niekada nedirbau ugdymo įstaigoje, kur tėvų susirinkimai – vieši. Apskritai esu prieš juos. Žinoma, pirmasis bendruomenės susirinkimas turi būti bendras, tačiau tai neturi nieko bendro su tėvų susirinkimu. Ne veltui dažniausiai jis vadinamas „sugrįžimo į mokyklą”, „susidraugavimo”, „bendruomenės” vakaru.
Taigi ir šiandien noriu parašyti daugiausiai dėl to, kad pasidalinčiau patirtimi, kokie vis dėlto gali būti (ir, mano nuomone, turėtų) BENDRI tėvų susirinkimai…
Vilhelmo ir Mortos mokykloje pirmasis tėvų susirinkimas (čia juos taip vadinsiu, nes esame prie to pripratę) vadinasi tėvų vakaru. Tokiame teko būti vakar. Tai buvo ir vakaras, kai pirmą kartą kelioms valandoms palikau Gertrūdą. Nesijaudinau visiškai, juk liko su tėte. Pasiėmiau mobilų, kad – jei prisireiks pieno – parašytų.
Vakaras prasidėjo 20val. Kodėl taip vėlai? Ogi todėl, kad tada tėvai jau būna suguldę vaikus (čia vaikai eina miegoti apie 19val), vakariniai ritualai baigti, atėjusi auklė ar senelė(is) tiesiog pabudės prie jau miegančių vaikų. Žodžiu, tėvų susirinkimas neišbalansuoja šeimos dienos. Mes irgi išsikepėme blynų, apsirengėme pižamomis, paskaitėme pasaką. Kai jau reikėjo eiti į lovytę, aš ramiausiai išėjau. Be streso.
Pirmoji tėvų susirinkimo valanda – bendra salėje. Iš pradžių kalbėjo direktorė, kuri viską pristatė PowerPoint’u. VIsų pirma pristatė darželio Ugdymo programą: tikslus, uždavinius, tvarką. Viską paaiškindavo, atsakydavo į kylančius klausimus. Žodžiu, papasakojo KĄ darys ir KAIP darys pedagogai ir vaikai. Daug kalbėjo apie bendradarbiavimo, tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą svarbą. Taip pat apie saugumą darželyje: kaip turime atvesti vaikus, kaip turime pasiimti. Pasakė, kad 9val užrakinamos durys, nes a)vaikams prasideda veikla ir b)taip pasisaugo nuo visokių galimų slampinėtojų. Paprašė, kad visada žiūrėtumėme, ar išeidami užveriame vartus (mokykla aptverta tvora, o vartų rankena – tokiame aukštyje, kad suaugęs turi iškelti ranką, kad atidarytų vartelius), kad mažyliai neišbėgtų. Paprašė, kad sektumėme „informacinį segtuvą”: jau pirmą dieną kiekvienas vaikas gavo po segtuvą, kur segama informacija. Ta prasme, kiekvieną kartą, kai reikia ką nors atnešti, kai mokytoja arba vadovybė nori ką nors pranešti, deda į segtuvą ir siunčia jį su vaiku namo. Pasakė, kad – jeigu vaikas praleidžia daugiau, nei 4 dienas – turi būti pateisinama priežastis. Jei jos nėra, pranešama atitinkamoms organizacijoms. Taigi direktorė papasakojo apie viską bendrai ir pabaigai pasakė, kad kiekviena šeima gauna dovanų knygelę apie tėvystę – jas nupirko ir šeimoms dovanoja Mokyklos Taryba. Gražu, ar ne?
Po to kalbėjo Tarybos narys, kuris paragino tėvus dalyvauti darželio valdyme, didžiųjų švenčių organizavime ir pasakė, ką konkrečiai gali daryti kiekviena šeima. Ypatingai pakvietė dalyvauti FancyFair – spalio pirmą savaitgalį vyksiančioje didžiulėje mokyklos šventėje, kur bus įvairūs (tėvų ir mokytojų organizuojami) atrakcionai, mugė (tėvai kepa sausainių, atneša saldainiukų, „išaugtų” knygų ir visokių kitokių dalykų, kurie yra parduodami, o pinigai eina mokyklai) ir kiekvienos klasės pasirodymas didžiulėje lauke pastatytoje scenoje. Beje, mokyklos Tarybai vadovauja pora: vyras ir moteris – taip parašyta nuostatuose:)
Po Tarybos nario kalbėjo parapijos kunigėlis, kuris papasakojo, kad per didžiąsias šventes vaikai dalyvauja Mišiose, paaiškino tvarką, jei priešmokyklinės klasės tėvai nori, kad jų vaikas pasiruoštų pirmajai Komunijai ir palinkėjo visiems gerų metų.
Po Tarybos nario – Tėvų komiteto pirmininkė. Va čia tai jau jie mane „prarado”. Jeigu prieš tai buvusių trijų kalbos buvo tikrai informatyvios ir naudingos, tai čia net ir labiausiai norėdama susikaupti nebegalėjau. Visa tai, ką ji pasakė per…daug laiko, buvo galima pasakyti keliais protingais, informatyviais sakiniais. VIso to, su kokiomis organizacijomis Tėvų komitetas bendrauja, iš kur ir kiek gauna lėšų…Dieve, negi būtina visa tai vardinti??? Teisybę pasakius, dabar net nebeprisimenu ir to, ką norėjau iš jos kalbos prisiminti, nes tiesiog visko buvo per daug ir buvo…baisiai nuobodu. 90proc informacijos buvo galima (ir reikėjo) pasakyti per Tėvų komiteto susirinkimą, o ne per Tėvų susirinkimą.
Po šios kalbos visi išsiskirstėme į vaikų klases. Gaila, kad aš buvau viena, nes reikėjo rinktis, ar eisiu į VIlhelmo, ar į Mortos klasę. Pamačiau pažįstamus lenkus, kurių sūnus – vienoje klasėje su Mortule, čiupau už skverno ir paprašiau pasidalinti informacija vėliau su manimi (jie buvo abudu: vienas ėjo į dukros, o ji – į sūnaus klasę). Taigi nuėjau į VIlhelmo klasę.
Vilhelmo mokytoja – vyresnio amžiaus, labai maloni ir, matosi, švelni moteris. Ji papasakojo kaip KONKREČIAI ta ugdymo programa, apie kurią kalbėjo direktorė, bus įgyvendima klasėje. Tuo metu, kai pasakojo, po klasę buvo siunčiamas kompetencijų sąrašas: ką vaikas mokės/gebės baigdamas priešmokyklinę klasę. Tie, kas norėjo, kad jiems būtų šis sąrašas „atšviestas”, turėjo užrašyti savo vaiko vardą. Žinoma, man bus labai įdomu pasigilinti.
Tuo tarpu Ryto ratas Vilhelmo klasėje prasideda 9val ryto. Per jį jie visų pirma daro „Kalendorių”: mėnesį, savaitės dieną, mėnesio dieną (taip geriau įsisąmonina skaičius), pažvelgia į gimtadienių kalendorių, ieško (pavyzdžiui, mėnesio pavadinime) vienos ar kitos raidės. Skaityti-rašyti daugiausiai mokysis per vaikų vardus, pabrėžiama erdvinės orientacijos svarba, bus dedami rašymo pradmenys ir visa tai – per žaidimą. Pabrėžė, kad žais įvairius koncentracijos žaidimus, kad ilgintų dėmesio sukaupimo laiką. Aprodė bibliotekėlę, papasakojo, kad kasdien yra skaitymo laikas. Jegiu norime pakalbėti apie vaiką – galime prašyti individualaus susitikimo prieš arba po mokyklos. Paaiškino, kaip švenčiami gimtadieniai, kaip vykstama į išvykas, didelį dėmesį skyrė FancyFair klasės pasirodymui ir Senelių šventei lapkričio 20 dieną (į klasę ateina seneliai, vaikai vedžioja po mokyklą pasakoja, ką ir kur veikia, tada vyksta pasirodymas…taip pagerbiamos tradicijos, šeima). Į klasę trumpam užėjo ir fizinio mokytojai (du). Pirmadieniais Vilhelmas turės 2.5val trunkančią fizinio pamokėlę. Per ją jie eina sportuoti į šalia esantį parką, žaidžia fotbolą ir t.t. ir pan. Trečiadieniais sportuoja salėje su…pačiais mažiausiais (mūsų Morta kaip tik toje klasėje). Ten žaidžiama daug žaidimų smulkesnei motorikai lavinti, vaikai mokomi rūpintis jaunesniais ir t.t. Kiekvieną dieną – valanda lauke. Oras? Nesvarbu. Yra tik bloga apranga, o ne blogas oras;) Taigi, mielieji tėveliai, renkite vaikus taip, kad VISADA galėtų eiti į lauką. (Pernai nėjo tik tada, kai buvo BAISI audra). Žodžiu, iki pietų – struktūrizuotas ir organizuotas ugdymas, kurio metu vyksta pasiruošimas mokyklai. Po pietų – meninis lavinimas ir laikas saviraiškai. Taigi vaikai piešia, muzikuoja, žaidžia stalo žaidimus ir t.t. ir pan.
VIsą tą laiką ir visa tai daro VIENA MOKYTOJA su 30 vaikų. Tiesa, dvi priešmokyklinės klasės dalinasi vieną asistentę, kuri ateina padėti tai VIlhelmo mokytojai, tai kitai. Asistentė irgi atėjo, prisistatė. Asistentais – kaip supratau – dažniausiai dirba tik ką mokslus baigusios pedagogės. Jos bent jau metus dirba su dviem patyrusiom pedagogėm, kad pasisemtų patirties. Vilhelmo klasėje – 17 berniukų 🙂
Taigi mokytoja smulkiai papasakojo apie rytinę ir apie popietinę veiklą, papasakojo, kaip tie mūsų vaikiukai bus paruošti mokyklai. Tėvai turėjo daug klausimų: apie užkandėlę (ji valgoma 10val, reikia atsinešti iš namų, NEGALIMA vaikui dėti šokolado, čipsų, limonado ir pan.), apie išvykas (tėvai galės prisijungti, bus bent dvi metuose), apie ugdymo programą (tikslinosi tai, ko nesuprato iš direktorės kalbos).
Pabaigai visi prisistatėme. Kai pasakiau, kad esu VIlhelmo mama, kelios mamos sako: Aaaaaaaaa….Aš, matyt, labai klausiamai į jas pažiūrėjau, nes viena tuoj ir sako: mano sūnus vis kalba apie berniuką, kuris trim kalbom kalba ir skaityti moka, o tik dabar supratau, kad esate jo mama;) Aš, teisybę pasakius, lengviau atsidusau…o tai jau buvau bepagalvojanti, kad mano mažasis pokštininkas kažką iškrėtė. Beje, jo paskutinis „perliukas”: AUgustas sako: aš – kai užaugsiu – noriu būti mokslininkas arba seklys. Vilhelmas jam antrina: aš tai būsiu balionas. Arba sūpynės. Ne, geriau tualetas🙂 Augustas su Morta net žviegia susiriesdami.
Tėvų susirinkimas baigiasi 22.30. Jau atsistojusi eiti gaunu Gabriaus žinutę: „Pienukas namuose yra hot topic’as”. Pačiu laiku:)