http://www.alfa.lt/straipsnis/181601

Turbūt jau niekas neabejoja begalės tyrimų rezultatais, kad vaikai, kurių tėvai glaudžiai bendradarbiauja su mokykla, geriau mokosi, geriau jaučiasi mokykloje. Tačiau kaip suprantame tą bendradarbiavimą? Juk, vienų manymu, bendradarbiavimas – įsitraukimas į Tėvų komiteto veiklą, kitų supratimu – pagalba vaikui ruošiant namų darbus. Tačiau iš tiesų ši sąvoka daug apima.

Ir vis dėlto bene didžiausią ir svarbiausią įtaką daro tai, kaip tėvai leidžia laiką su vaikais namuose. Jei tėvai su savo vaikais drauge skaito, kartu ruošia maistą, sodina gėles – jie juos moko. Ir moko daug daugiau bei prasmingesnių dalykų nei skaitymas, rašymas ar matematika. Bendra veikla padeda išmokti susikoncentruoti, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Su vyresniais vaikais galima aptarti ir draudimo bei banko paskolų problemas (žinoma, neužkraunant vaikui savų problemų, bet jam papasakojant esminius dalykus). Jei vaikas žinos, kiek reikia pinigų, kad nusipirktų ir išlaikytų mašiną – jis semsis patirties, kurios vargiai įgytų per matematikos pamokas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – kartais tėvai taip įsijaučia, kad net mėgina „perimti“ mokyklos ir mokytojų vaidmenį. Taip, labai svarbu, kad mokykla ir namai bendradarbiautų, bet svarbu nepamiršti, kad vis dėlto šie visuomenės vienetai labai skiriasi. Būtent tuose skirtumuose ir glūdi jų stiprybė. Tačiau beveik kiekvienoje mokykloje susiduriama su tėvais, kurie, atrodo, tuoj tuoj perims visas mokyklos funkcijas. Kartais jie manosi esą kompetentingi spręsti, kokie mokytojai verti dirbti mokykloje, o kokie – ne. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai tėvai yra teisūs, bet ne visada. Todėl labai svarbu, kad mokykla suteiktų tėvams saugumo jausmą, kad jie pasitikėtų, jog mokykloje vaikas saugus visomis prasmėmis.

Tėvai nuolat baiminasi, kad dėl savo vaikų daro per mažai ir galėtų padaryti daugiau, bet iš tikrųjų jie daro daugiau, nei jiems atrodo (daugeliu atvejų). Vaikų auginimas – nelengva užduotis, todėl nenuostabu, kad jaučiamas nuolatinis jaudulys dėl to, kaip ir ką darome. Geriausia, ką gali daryti tėvai – kalbėtis su vaikais, jiems skaityti. Žaisti su jais. Užsiimti įvairia veikla. Tiesiog būti šalia. Labiausiai vaikams reikia tėvų – daug labiau nei „PlayStation 3“ ar naujo kompiuterio.

Keletas patarimų, ką galima daryti, kad bendradarbiavimas su mokykla būtų kuo veiksmingesnis:

1. Dalyvaukite. Nesvarbu, kaip įsivaizduojate tą dalyvavimą. Jūsų įsitraukimas bet kuriuo atveju padės vaikui geriau mokytis, gerins mokyklos darbo kokybę, padės mokytojams ir vaikams siekti optimalių rezultatų.

2. Sudarykite sąlygas mokytis namie. Pradėkite nuo to, kad padėsite vaikui užsirašyti į biblioteką, turėsite namuose vaiko amžiui tinkamų knygų ir pan. Jei jūsų vaikas – ikimokyklinukas ir pradinukas, būtinai kasdien su juo skaitykite. Vyresnius vaikus skatinkite kasdien skaityti savarankiškai.

3. Būkite pavyzdys. Savo pavyzdžiu rodykite vaikams, kad žinių siekimas yra smagus ir naudingas užsiėmimas. Ribokite televizoriaus ir kompiuterinių žaidimų laiką. (Tačiau visiškai jų atsisakyti nereikėtų).

4. Skatinkite vaikus stengtis mokykloje. Tegul vaikai žino, kad jūs vertinate išsilavinimą, kad norite, jog jiems sektųsi mokykloje.

5. Siekite pusiausvyros tarp vaiko mokyklinės ir užklasinės veiklos. Pabrėžkite, kad nors geri pažymiai yra svarbu, bet tikrai ne svarbiausia gyvenime. Tegul vaikui lieka laiko atsipūsti, atsipalaiduoti, pabendrauti su draugais ar tiesiog pasivažinėti dviračiu. Tai yra BŪTINA. Neužkraukite jo vien akademine veikla ir būreliais.

6. Jei vaikui nesiseka, stenkitės rasti priežastis.

o Jei gimnazistas vakarais dirba arba lanko ne vieną būrelį, tai gali daryti įtaką ne tik jo mokykliniams rezultatams, bet ir sveikatai. Padėkite vaikui siekti „auksinio viduriuko“.

o Nepraleiskite pro pirštus audringų vakarėlių. Nors tėvai labiausiai jaudinasi dėl narkotikų, bet kai kuriems prireikia laiko pripažinti, kad ir alkoholis, rūkalai, ir nuolatiniai vakarojimai iki paryčių nėra pats sveikiausias dalykas. Susitarkite, kad jie bus ribojami.

7. Remkite mokyklą. Jei mokyklos tvarką reglamentuoja taisyklės (dėvima uniforma, draudžiama vėluoti, pamokų ruoša privaloma, mokykloje nerūkoma ir t. t.), turite labai aiškiai vaikui parodyti, kad šioms taisyklėms pritariate ir netoleruosite, jei jis mėgins jas apeiti ar netgi tyčia pažeisti. Jei vaikas pajus, kad jas kvestionuojate, tuoj pat lengva ranka ims jas laužyti.

8. Jei įtariate, kad vaikas turi bėdų, susisiekite su mokytojais. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo geriau. Nelaukite, kol jums paskambins mokytojai.

9. Prisiimkite atsakomybę. Mokykla ir mokytojai – ne tėvai. Mokykite vaikus savidisciplinos, gerbti kitus. Nesitikėkite, kad viską vaikas turi išmokti mokykloje – gyvenimo ir bendravimo modelį vaikai atsineša iš namų.

Sėkmės.