„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Tarptautinis Bakalaureatas – kas tai?
2010 01 09
Kadangi buvo didžiulis susidomėjimas ir Gebėjimų mokyklomis, ir lauko darželiais, nusprendžiau parašyti daugiau apie tas ugdymo programas ir mokymo sistemas, kurias išmanau:)
Daugumai žmonių žodis “bakalaureatas” asocijuojasi su “bakalauru”, t.y. žmogumi, baigusiu aukštąjį mokslą. Mažai kam į galvą šauna mintis, kad “bakalaureatai”, t.y. bakalaureato moksleiviai, gali būti net trimetinukai.
Tarptautinė Bakalaureato organizacija ( www.ibo.org) įsisteigė 1968-aisiais, ir šiandien ši organizacija jau vienija apie pusantro tūkstančio mokyklų virš 100 valstybių. Tarptautinio Bakalaureato Organizacijos misija skelbia, kad “dėmesys skiriamas tarptautiniam supratingumui ir atsakingam pilietiškumui. Tarptautinio Bakalaureato moksleiviai tampa kritiškai mąstančiais, užjaučiančiais žmonėmis, kurių mokymasis trunka visą gyvenimą, kurie aktyviai dalyvauja savo šalies ir pasaulio įvykiuose, sąmoningai suvokia humaniškumą, vienijantį visą žmoniją, gerbia kultūrinę įvairovę ir požiūrius, praturtinančius gyvenimą”.
Šios programos tikslas – visuminis vaiko ugdymas. Ši organizacija siūlo ugdomąją programą, akcentuotą į akademinį, socialinį, fizinį, emocinį ir kultūrinį vaiko ugdymą.
Apie visuminį vaiko ugdymą kalbama ir Lietuvos ugdymo programose – tad kodėl tėvams toks patrauklus Tarptautinis Bakalaureatas, kad užrašyti į šiuos darželius-mokyklas į daugelį pasaulio mokyklų nori net negimusius savo vaikučius?
Tarptautinio Bakalaureato darželiai-mokyklos siūlo ugdymą:
• Tos valstybės, kurioje darželis-mokykla įsisteigė, vaikams, kurių tėvai nori, kad jų vaikai įgytų tarptautinį išsilavinimą.
• Tos valstybės, kurioje darželis-mokykla įsisteigė, vaikams, kurių tėvai ruošiasi išvykti gyventi į užsienį arba tik ką sugrįžo į valstybę;
• Užsieniečių vaikams,  kurių tėvai laikinai gyvena vienoje ar kitoje valstybėje.
Tokio darželio-mokyklos privalumai:
• Galimybė tęsti mokslą bet kurioje kitoje tarptautinio ugdymo įstaigoje pasaulyje (pavyzdžiui, mums buvo fantastiška tai, kad Augustas perėjo iš Tarptautinės Amerikos mokykloje Vilniuje į Britų tarptautinę mokyklą Briuselyje, kurioje viskas buvo Augustui labai įprasta ir aišku – sistemos skyrėsi minimaliai);
• Ugdymas vyksta anglų kalba (arba valstybine), mokomasi gimtosios kalbos bei net keleto užsienio kalbų (vyresnėse klasėse);
• Aukšti mokymo standartai;
• Didžiulės galimybės studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose;
• Ugdoma pagarba kitoms kultūroms;
• Vaikai užauga mąstančiomis asmenybėmis.
Pastarasis turbūt yra svarbiausias elementas, ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Juk visi žinome, kaip svarbu yra būti savarankiškiems, mokantiems dirbti grupėse bei individualiai ir mokėti prisiimti atsakomybę. Auklėtojų tikslas yra, kad mažieji žmogučiai augtų besidomintys juos supančia aplinka, užduodantys daug klausimų, nebijantys rizikuoti, principingi, plačių pažiūrų, mąslūs bei humaniški. Humaniškumas ugdomas per vertybes, kurios nuolat akcentuojamos ir prisimenamos kasdieninėje veikloje ir kurių ugdymas yra integruotas į ugdymo programą.
Darželyje bei pradinėje mokykloje žinių vaikučiai semiasi per kalbą, tiksliuosius bei gamtos mokslus, matematiką, socialinius mokslus, menus bei asmens (socialinį, fizinį, emocinį) ugdymą. Neįprastai skamba tai, kad trimetinukai mokysis fiziką, ar ne? Arba tai, kad jie prisiims atsakomybę už savo “mokslus”? Tačiau pabandžius nebegali sustoti, ir vaikai net savaitgaliais prašosi vedami į “mokyklą”. Mane labiausiai ir šokiravo tai, kad vaikai prašosi atvežami anksčiau ir paimami kuo vėliau, nors žinojau, kad ir namuose jų laukia saugi bei rūpestinga ir mylinti aplinka – tiesiog vaikui darželyje įdomiau! Tačiau nenuostabu, nes kai pradedi gilintis, tai pats supranti, kad daug įdomiau yra tai, ką pats atradai, supratai, o ne tai, ką mokytojas tau “nuleido”. Štai tarkim trimetinukai mokosi apie laiškus: rašo laiškus (tuo pačiu pakalbama apie meilę ir kitas vertybes, apie tuos, kuriems rašo, apie tai, kaip svarbu yra mokėti rašyti ir pan.), eina į paštą jų išsiųsti, keliauja pasižiūrėti, kaip skirstomi laiškai, o po to sužino, kad laiškas buvo gautas. Mums, suaugusiems, atrodo, viskas aišku, tačiau, nuvykusi į kelias išvykas kartu su vaikais, sužinojau labai daug įdomių dalykų – pavyzdžiui, kad pro teleskopą Molėtuose pirmą kartą buvo pastebėtos net kelios kometos. Galima būtų vardinti be galo be krašto, ko išmoksta vaikai, aktyviai dalyvaudami savo ugdymo/si procese. Mokant vadovaujantis Tarptautinio Bakalaureato principais, visi klasėje yra mokiniai: nėra dramblio kaulo soste sėdinčio mokytojo, nėra pirmūnų ar “kvailelių” – klausimus, į kuriuos bus atsakyta nagrinėjant vieną ar kitą temą, užduoda ir mokytojas, ir patys vaikai. Penkiamečiai, besimokantys apie planetas, uždavė klausimus: Kodėl Saulė ir Mėnulis vis pasikeičia vietomis? Kaip atsirado Žemė? Kuri planeta mažiausia? Į kokias planetas buvo nuskridę žmonės?
Matant, kokius klausimus gali užduoti ikimokyklinukai, pamažu net labiausiai skeptiškai nusiteikę tėveliai supranta, kad galima patikėti vaikui daug daugiau,nei jie galbūt manė.
Dažnai tėvai, susipažinę su šia programa, sako, kad bus chaosas: nebus suolų? Nebus vadovėlių? Nejau vaikai darys tai, ką nori? Ne visi vaikučiai miegos pietų miego? Tačiau visada skubu atsakyti, kad bus stalai, kuriuos bus galima stumdyti, bus knygos, iš kurių vaikai išmoks dar daugiau, nei iš vadovėlių, nes kiekvienas skaitys/mokysis tai, kas labiausiai atitiks jo lygį ir kiekvieną dieną bus ramybės laikas, kurio metu vieni miegos, o kiti tyliai skaitys, žais ramius žaidimus arba kalbėsis su mokytoja. Tie pokalbiai – aukso vertės, nes auklėtoja per tą trumpą laiką sužino apie vaiką daugiau, nei bet kuriuo kitu metu.
Tarptautinės mokyklos išsiskiria ir tuo, kad jose labai aktyviai dalyvauja tėvai: jie dirba savanoriais, organizuoja įvairias akcijas (aukcionus, labdaros vakarus), išvykas. Tėvai nuolat kalbasi su auklėtojais ir pasitiki jų kompetencija: jei iškyla problema, ją stengiamasi išspręsti, o ne susiskirstoma į stovyklas.
Kita tėvų baimė – vaikas kosmopolitas, neturintis savo identiteto. Tiesą pasakius, būtent tarptautinėse mokyklose susiduriama su grupėmis, kuriose net patys mažiausieji gali nupiešti savo valstybės vėliavą, kalbėti apie sostinę, apie tradicijas. Pastebimas paradoksas: vaikas, mokydamasis apie tai, kaip yra kitur, viso to mokosi per savo patyrimą bei per save, todėl pradeda suvokti savo identitetą ir anksčiau, ir aiškiau, nei vaikas, kuris lyg tarp kitko išmoksta tautinių dainelių ir padeda auklėtojai užsidėti pliusiuką ties “atlikta” švente.
Nenuostabu, kad su tokiais smalsiais, savo vertę bei norus žinančiais vaikais turi dirbti ypatingi pedagogai. Kur slypi tarptautinėse mokyklose dirbančių pedagogų ypatingumas?
Visų pirma, tai yra žmonės, kurie atėjo į darželį-mokyklą ne todėl, kad norėjo, kad “visi jų klausytų”. Tai žmonės, kurie savo gyvenimo neįsivaizduoja be vaikų ir tikrai nesiruošia mesti šios profesijos pirmai progai pasitaikius. Tai žmonės, kuriems bendravimas su vaikais yra net ne profesija, o gyvenimo būdas. Apie pedagogus, atrenkamus dirbti Tarptautinio Bakalaureato programose, tikrai galima sakyti, kad tai žmonės, turintys pašaukimą. Tai yra tikri savo srities žinovai, nuolat tobulinantys savo pedagogikos, psichologijos žinias bei neskaičiuojantys darbo valandų. Pamenu, man pradėjus dirbti, ne tik aš ir mano vyras karpydavome įvairiausias priemones iki išnaktų, bet į tai buvo įtraukti ir mano tėvai, ir sesuo. Juk vis dėlto nėra lengva kasdienai prisigalvoti įvairiausių priemonių ir būdų sudominti iš įvairiausių šeimų bei kultūrų atėjusius vaikus! Tam pasitelkiamas Internetas, kolegos iš viso pasaulio, visa įmanoma rasti literatūra bei važiuojama į seminarus, kuriuose dalinamasi tos amžiaus grupės mokymo ypatumais – Tarptautinio Bakalaureato Organizacija tikrai gali pasigirti savo organizuojamų seminarų kokybe.
Visų antra, tai žmonės, kurie visada nori parodyti, kokie nuostabūs “jų” vaikai: gabūs, talentingi, išradingi, kūrybingi ir t.t. Nesu sutikusi mokytojo, kuris girtų save, tačiau visi sutikti gyrė savo mokinius. Matyt, tai lemia labai šeimyniška aplinka, kuria išsiskiria Tarptautinės mokyklos. Kadangi klasėse nėra daug vaikų (pavyzdžiui, Augusto klasėje yra 15 vaikų), tai visi visus labai gerai pažįsta, mokyklose tvyro namų, o ne ugdymo įstaigos atmosfera. Vaikai čia jaučiasi saugūs, nes žino, kad į juos bus įsiklausyta ir į kiekvieną situaciją bus žvelgiama individualiai, o ne standartiškai. Žinoma, yra taisyklės, tačiau darželyje bei pradinėje mokykloje labai svarbus yra lankstumas, kurio tikrai netrūksta Tarptautinėms mokykloms.
Ir vis dėlto ši programa labiausiai išsiskiria savo paprastumu ir aiškumu. Ne veltui sakoma, kad genialumas slypi paprastume. Tarptautinio Bakalaureato mokyklos užkrečia ir tėvus, ir pedagogus, ir vaikus – tie, kurie nors kartą jose dirbo, vedė savo vaikus ar patys į jas ėjo, supranta, kad tai labai kokybiškas ugdymas.
Lietuvoje pagal šią sistema dirba Vilniaus licėjus (ne visos klasės), Šiaulių Didždvario gimnazija. Tarptautinė Amerikos Mokykla Vilniuje naudoja Tarptautinio Bakalaureato elementus, o Vilniaus Tarptautinė mokykla yra pasirinkusi šią programą.  Aš pati daugybę metų (jeigu tiksliai – 10) dirbau Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje bei dalyvavau steigiant Vilniaus Tarptautinę mokyklą (ir rekomendavau būtent Tarptautinio Bakalaureato programą), o dabar – laisvu nuo savo studijų metu – kartais pavaduoju Britų pradinėje mokykloje arba Tarptautinėje Briuselio mokykloje, kurios abi – Tarptautinio Bakalaureato organizacijos ir ugdymo programos senbuvės. Iš tiesų – nepaprastai įdomu! Aš asmeniškai prieš penkmetį tai ranką prie širdies prisidėjusi buvau TIK UŽ Tarptautinį Bakalaureatą. Dabar atsirado ir kitų įžvalgų. Pavyzdžiui, Augusto mokykla nuo šių metų nusprendė pereiti į IPC (International Primary Curriculum) ir man kai kurie jų argumentai net labai suprantami.  Žodžiu, nėra namų be dūmų. Bet – bet kuriuo atveju – Tarptautinis Bakalaureatas – vertas dėmesio.

Nuotrauka: Conspirator „School’s Out for Summer”