Man atrodo, kad Lietuvoje – begalė mitų. Pavyzdžiui, apie tai, kad yra „peršalimas” (Nėra peršalimo. Yra virusai ir bakterijos) Arba kad vaiką traumuoja išėjimas į ugdymo įstaigą. (Išėjimas netraumuoja. Traumuoja prastas pedagogas.) Ir tų mitų – devynios galybės. Geriausiai su tais mitais susipažinau gaudama tėvų laiškus. Ne visada ir ne į visus spėju atsakyti, tačiau perskaitau visus. Kadangi man nepaprastai patiko TED pokalbiai/pristatymai, pagalvojau, kad kaip būtų gera ne tik atsakyti į klausimą, užduotą raštu, bet ir pasikalbėti su tuo žmogumi, galbūt praplėsti klausimo ribas ir atsakyti į daugiau susijusių klausimų.

Ir štai kartą kilo mintis: apie ką žmonės daugiausiai klausia? Begalė laiškų prasideda: Turėjau nuostabų vaiką, su kuriuo buvo taip lengva susitarti, o dabar kažkas atsitiko, visiškai nebegaliu su vaiku susitarti! Jam (jai) – 2.3 metų (amžius svyruoja). Ach, ta trečiųjų metų krizė įvaro tiek baimės ir streso!

Stipri ir baimė dėl to, ar vaikui nėra leidžiama per daug: juk mus tai barė, rykštelės irgi dažnas ragavome, o vat nepasakysi, kad blogais žmonėmis užaugome! O kas bus, jei vaikui neparodysi, kur vėžiai žiemoja, ką?

Kita vertus, yra ir tokių tėvų, kurie nuo vieno kraštutinumo puolė prie kito: juos barė, lupo, nepaisė jų nuomonės, tai jau dabar jų vaikai kankinasi ieškodami ir vis nerasdami ribos, kurios jau jiems neleistų tėvai peržengti!

Ar yra stebuklingas tobulos tėvystės receptas? Ar galime – kažką pritaikę – it burtų lazdelės mostelėjimu išspręsti visas problemas? Deja, neturiu aš nei to recepto, nei burtų lazdelės. Tačiau per keliolika metų darbo su tėvais, su vaikais, su ugdymo įstaigomis kaip organizacijomis įgyjau pakankamai…sveiko proto, kad pasakyčiau, jog yra tam tikros tendencijos: kai kas būdinga beveik visiems ir kai kurie metodai tinka beveik visiems. Ir aš taip ne manau, ne viena draugė pasakojo, ne forume ar protingoje knygoje paskaičiau, o atsiraitojus rankoves dirbau ir sužinojau. Pamačiau. Išgyvenau. Patyriau. Žinoma, keturi vaikai, studijos Lietuvoje ir ne tik, disertacija, tarptautinės konferencijos, patirtis tarptautinėse mokyklose (ir kaip darbuotojos, ir kaip mamos), patirtis akredituojant įvairias tarptautines mokyklas padėjo, kad tas žinojimas būtų ne tik savo kiemo, bet iš tiesų platesnio spektro (kai pamatai, kad ir turkų, ir japonų, ir kinų, ir lietuvių, ir bulgarų, ir švedų, ir amerikiečių ir t.t. vaikai savo raida tokie patys, tačiau savo kultūrine raida ir visai kitokie, supranti, kiek daug normos (kuri visai ne norma!) iš tiesų sąlygoja klišės). Ir tai nėra blogai, bet reikia tą sąmoningai suprasti. Nes yra dalykų, kurių mes galėtumėme atsisakyti, tačiau vengiame, nes manome, kad tai – biologiškai sąlygota. Bet tai yra sąlygota kultūriškai!

Taip ir gimė pirmieji pirmųjų šešių seminarų pavadinimai. Taigi skelbiu SVEIKO PROTO SEMINARŲ TĖVAMS GRAFIKĄ:

04 02 XXI amžiaus tėvystė: ar vaikas tikrai gali „užlipti ant galvos”?

04 16 Kas gali būti svarbiau už vaiko IQ? Emocinis intelektas!

04 30 Pykčio priepuoliai: ar iš tiesų „trečiųjų metų krizė” vaiką ištinka trečiaisiais metais?

05 14 Vaikų kūrybiškumas: kaip išmokyti to, ko patys nemokame?

05 28 Ką renkamės: šiltnamyje užaugintą vaiką ar savarankišką asmenybę?

06 18 Ruošiamės į darželį: ką daryti, kad vaikas ten eitų su džiaugsmu ?

Koks šių seminarų tikslas? Visų pirma, skatinti tėvus mąstyti šiais klausimais. Tai – ne problemos. Tai – tam tikro tarpsnio kasdienybė. Vieniems saldi, o kitiems – karti. Bet visiems laikina. Visų antra, jokiu būdu nesinori duoti „teisingo” atsakymo. Todėl ir noriu, kad kiltų daugiau klausimų. Klausimai mus verčia mąstyti kritiškai, analizuoti ir išreikšti savo nuomonę. Visų trečia, noriu, kad tai būtų dialogas, nes aš nieko nenoriu įrodyti ir nenoriu pasakyti: vienas – mano – kelias yra teisingas. Turiu norą pasidalinti patirtimi, o ne rasti tą stebuklingą receptą (kurio – kaip jau minėjau – nėra!). Jeigu po seminaro tėvai išeis tvirtesni savo tėvystės kelyje, labiau pasitikintys savo gebėjimais auginti vaikus ir nebijantys klysti vedini ten, kur veda sveikas protas, tai, manau, bus svarbiausia.

SEMINARAI VYKS:

– KINO TEATRE „PASAKA”

– ŠEŠTADIENIAIS (Balandžio 02, 16 ir 30; Gegužės 07 (bus perkeltas į kitą dieną), 28; Birželio 18)

– VIENUOLIKTĄ VALANDĄ

– SEMINARAI MOKAMI. Perkant bilietus iš karto į visus šešis balandžio – birželio mėn. seminarus, bus taikoma 10 proc. nuolaida.

SEMINARŲ TRUKMĖ – DVI VALANDOS.

SEMINARAI YRA SKIRTI tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir pradinės mokyklos amžiaus vaikus, tačiau 1, 2, 4 ir 5 temos iš tiesų tiks visiems tėvams, nes nebus orientuotos į tam tikrą amžių – orientuosiuosiu į auditoriją ir tai, kas jai aktualu (tai parodys diskusija ir užduodami klausimai).

LABAI LAUKIU 🙂