Šiemet sukanka 75 metai kaip visi gimsiantys Suomijoje vaikai gauna kartoninę dėžę, kuri, sakoma, gelbsti gyvybes (Suomijoje yra vienas mažiausių pasaulyje kūdikių mirtingumas). Man ši dėžutė simbolizuoja tai, ką teigia ir keli mano suomiai draugai: vienodas galimybes pabrėžiančią šalį.
Tiesa, jeigu nenori dėžutės (kuri kai kuriems vaikams yra ir pirmoji lovelė) ir jos turinio (įvairūs reikmenys tik ką gimusiam kūdikiui), gali vietoj jos rinktis 140eu išmoką. 95% šeimų renkasi dėžutę, nes jos turinys vertas daugiau, nei išmoka.
Kodėl dėžė ypatinga?
Visų pirma, mamos, norinčios gauti dėžę, iki ketvirtojo nėštumo mėnesio turėdavo prisistatyti gydytojams. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visos nėščiosios (prisiminkite, kalbame apie gūdų ketvirtąjį dešimtmetį) turėdavo kreiptis į gydytoją, o tai reiškia, kad jomis galėdavo pasirūpinti specialistai – taip užkirsdami kelią ligoms ir kitoms bėdoms, kaip, pavyzdžiui, kūdikių mirtingumas.
Visų antra, dėžė ne vienam vaikui tapo pirma jo lovyte: ir švaru, ir saugu. Ir šiaip dėžėje gali rasti vos ne viską, ko reikia naujagimiui (čia galite rasti ir nuotrauką, ir išrašytą dėžės turinį) – kai pagalvoji, nėra blogai.
Visų trečia ir, mano nuomone, vos ne svarbiausia XXI amžiuje – jauti, kad rūpi. Be jokios abejonės, visais laikais yra puiku ir gydytojų priežiūra, ir finansinė (šiuo atveju – konkrečiais daiktais) parama, tačiau – tik pagalvokite – tokią dėžę gavo…jūsų močiutė/senelis, jūsų mama/tėtė, jūs, o dabar – ir jūsų dukra/sūnus. Įsivaizduoju, kaip smagu yra lyginti, aptarti, kaip smagu susitikti su drauge, kurios naujagimis kukulis aprengtais tokiais pačiais rūbeliais. Koks turi būti jausmas, kai, iškritus sniegui, prasilenkiate vežimėliais ir pastebite, kad kitame vežimėlyje parpia kukulis tokiu pačiu kombinezonu kaip jūsiškio, ir visa tai – valstybės dovana?! Taigi šiais laikais daugumai tėvų dėžė yra ne tiek svarbi dėl sutaupytų pinigų, bet dėl sutaupyto laiko (aiškinantis, ko reikės bei visa tai superkant) ir dėl to bendrystės jausmo.
Man patinka ir tai, kad, pavyzdžiui, nuo 2006 dėžėse nebėra buteliukų – taip mamos skatinamos žindyti. Žodžiu, per šias dėžes tam tikra prasme perduodamos ir žinios apie naujausius mokslinius tyrimus, kurie aktualūs kūdikius turinčioms šeimoms.
Kai mes laukėmės pirmojo sūnaus, nieko neturėjome: mano tėvai padėjo pasiremontuoti nuomojamą butą, kad būtų galima atsivežti kūdikį, vyro mama nupirko lovytę, o vyro tėtė iš draugų paskolino vežimėlį, su kuriuo reikėjo labai atsargiai važiuoti, nes vis atsisukdavo vienas ratas. Mums labiausiai padėjo draugai iš Švedijos ir JAV: padovanojo automobilinę kėdutę, BabyBjorn nešynę (jų dar net nebuvo LT!), devynias galybes rūbelių (vėliau juos dėvėjo ne tik dar du mūsų vaikai, bet ir bent du – tarpuose – draugų vaikai)…kartais pagalvoju, kad nežinau, ką būtumėme be tų draugų darę… Mums tai buvo tarsi ta suomiška dėžutė – viskas, ko labiausiai reikėjo pradžiai.
Kai laukėmės trečios dukros, draugė man “užrodė” supermama.lt, tai aš ten, prisimenu, visiems vis pasakodavau, kaip mamos, kurios laukiasi pirmojo kūdikio, išlaidauja, nes pusės tų dalykų, kuriuos susipirks, nereikės. Kita vertus, o kaip joms žinoti? Ypač dabar, kai nueini į parduotuvę ir randi devynias galybes daiktų, kurių, sako, reikės. Manau, kad XXI amžiaus tėvams, kuriems yra siūlomas toks didžiulis pasirinkimas, bei teigiama, kad VISKO reikės, žinoti, ko NEreikia, yra lygiai taip pat svarbu, kaip žinoti, ko reikia.
Taigi, kaip sakant, duodu penkis Suomijai, šaunuoliai! Ne tik turi vieną geriausių švietimo sistemų pasaulyje, bet ir vieną mažiausių kūdikių mirtingumų bei…sugeba savo piliečiams tokiomis nedidelėmis investicijomis palengvinti gyvenimą ir parodyti, kad jie rūpi.
Pagalvojau, ką aš dėčiau į tokią dėžę? Mano asmeninėje dėžėje būtų:
– BabyBjorn nešynė (išbandėme ir ERGObaby, bet BabyBjorn vis vien man geriausia). Esu net rašiusi odę BabyBjorn’ui.
– Sauskelnės (pageidautina, greitai suyrančios: esu sąmoninga, bet ne tiek, kad pasiryžčiau vystyklams)
– Smėlinukai (“bodžiukai”)
– Pėdkelnės (žiauriai patikęs reikalas – daug labiau, nei šliaužtai)
– Kombinezonas su skyle mašininės kėdutės diržui (mūsų trys vaikai gimė tada, kai dar reikia kombinezonų)
– Marliukai/palutės
– Sudocrem’as (mūsų visų vaikų buvo labai jautri oda)
– Švelnus šampūnas
– Knygos (čia jau kalba ne apie mano asmeninę dėžutę, bet apie tą, valstybinę): tėvams apie kūdikio pirmuosius metus (kad neskaitytų patarimų praeito šimtmečio knygose), o vaikui – pirmąją jo knygą (taip valstybėje skatinčiau skaitymą vaikams nuo pirmųjų dienų)
– Įdėklai į liemelėlę (sugeriantys pieną)
Dar man būtinai reikėtų:
– Automobilinės kėdutės, kuri tvirtinasi ant Quinny Zapp (mums labiausiai patiko Maxi Cosi – labai lengvai tvirtindavosi prie Zapp’o ir dar lengviau mašinoje)
– Quinny Zapp miegmaišio (pusplikę miegančią įkišdavome/ištraukdavome: o-kaip-patogu buvo!)
O ką dėtumėte į dėžę jūs?
Nuotrauka – iš BBC News Magazine