Kas tai? – paklausite. Tai – metų pabaigos šventė Augusto mokykloje, kuri buvo praeitą šeštadienį. Džiaugėmės, kad oras buvo puikus, o šventė – kaip visada – nuostabi. Šventės esmė: suburti bendruomenę, surinkti lėšų priemonėms/papildomoms programoms/bibliotekai/remiamai mokyklai Indijoje ir pan. Šventės metu mokyklos kieme vyksta daugybė atrakcionų, už kuriuos reikia mokėti „bilietėliais”. „Bilietėliai” perkami. Atrakcionai kainuoja nuo 1 iki 6 bilietėlių (vienas bilietėlis – 0,5eu). Visuose atrakcionuose dirba tėvai. Pavyzdžiui, mūsų tėtė dvi valandas savanoriavo barbekiu maisto palapinėje: kepė mėsainius, dešrainius, kuriuos už bilietėlius parduodavo šventės dalyviams.

Aš niekur nesavanoriavau, nes…reikėjo gi kažkam „ganyti” šaunųjį ketvertuką! Tiesa, Gertrūda buvo nešynėje, o Augustas vis pabėgdavo su draugais, tai „ganyti” reikėjo tik du:)

Šventė prasidėjo pirmą valandą, bet mes nuvykome apie antrą, nes norėjosi, kad mažoji nors kiek numigtų. Įėjus pro mokyklos vartus, pasitiko fotografas (vienas iš tėvų): buvo galima nusifotografuoti prie mokyklos, o išeinant nusipirkti nuotrauką. Mes to nepadarėme, tačiau „užstrigome” palapinėje-knygyne. Esmė ta, kad dvi savaites prieš šventę šeimos (ypač išvažiuojančios) galėjo paaukoti knygų, kurios šventės metu buvo parduodamos už simbolinę kainą: 1-5 bilietėlius. Taigi mes visi išsirinkome po keletą knygų. Ypač patenkintas buvo Gabrielius, nes rado net kelias savo mėgiamo autoriaus knygas! Aš tuo tarpu džiaugiausi rasta profesine literatūra – net draugei vieną knygą nupirkau!

Po to apėjome visą šventės teritoriją, kad susidarytumėme vaizdą, kas vyksta, nusipirkome krūvą bilietėlių ir…pasileidome per atrakcionus. Tiesa, tądien Gertrūda vis taikėsi pačiupti foto aparatą, todėl nuotraukos – „paplaukusios”. Visų pirma Morta su Vilhelmu nusprėndė išbandyti šokliukų pilį:

Šalia pilies buvo visokie cirko atrakcionai (šiųmetinės šventės tema – cirkas): buvo galima išbandyti savo jėgą (maniau, kad Morta tikrai nebandys milžinišku kūju trenkti per tokį apskritimą, tačiau ji pirmoji puolė išbandyti), įvairiausius vaikščiojimus ant cilindrų, lankų sukimus ir t.t. ir pan. – pačius įvairiausius akrobatų triukus! Juos išbandę vaikai labai sukaito, tai ėjome prie gėrimų stendų…pakeliui užsukome į pyragaičių stendą (pyragaičius buvo iškepusios ir stendui paaukojusios mamos-savanorės) 😀 Atsigėrę ir užkandę patraukėme toliau. Vaikai – mažai mano nuostabai – norėjo eiti verti karolių. Karolių? Taip! Nes tie karoliai – iš saldainių. Teko lukterėti eilėje, kol visi trys atsisėdo verti tų karolių. Beje, man buvo nepaprastai gražu, kad į šventę kai kurie vaikai ir suaugusieji atėjo vilkėdami nacionaliniais kostiumais:

Karoliai buvo veriami taip: saldainiukai jau turėjo skylutes arba jas reikėjo pradurti mediniu pagaliuku ir…verti ant virvelės (saldainio-guminuko).

Kai visi susivėrė karolius, keliavome žvejoti: reikėjo meškere pagauti penkias antytes (ant antyčių buvo tokie kabliukai), kurios ratu plaukiojo baseinėlyje. Baseinėlio viduryje buvo „sala”: dėžutėje prizai tiems, kurie pagaudavo penkias antytes (o jas pagaudavo – anksčiau ar vėliau – visi). Mūsų vaikai išsirinko po šoklų kamuoliuką 😀

Po žvejybos išgirdome, kad visi yra kviečiami ant žolytės. Ten vyko cirko artistų pasirodymas. Mūsų vaikai prisėdo tik trumpam: Augustas labai greitai pabėgo su draugais, Vilhelmas pasakė, kad jam nuobodu. Morta būtų žiūrėjusi, bet, išgirdusi, kad Viliukui nuobodu, irgi užgiedojo tą pačią giesmelę. Gaila, nes man labai patiko ir būčiau mielai pažiūrėjusi daugiau, nei galėjau…

Mums pasisekė, nes – kadangi dauguma žmonių žiūrėjo pasirodymą – mes galėjome visur eiti be eilių! Taigi pirmiausiai nuėjome ten, kur norėjo Mortulė, bet anksčiau buvo labai ilga eilė – į veido paišymo stendą, kur kelios mamos piešė tai, ko tik vaikai užsimanydavo. Morta paprašė drugelio:

Berniukai pasakė, kad visi tie piešiniai ant veido – „nesąmonė”, nes juk – tik pagalvokite – po to reikės nusiplauti!!! Jie paprašė keliauti link atrakciono, kuris tapo šių metų populiariausiu: ant medžio plokštės nupieštas klounas (kaip minėjau, cirko tema), kuris ant galvos  „laiko” lentelę, ant kurios pastatoma skardinių piramidė. Vaikai mėto smėlio maišelius ir stengiasi numušti kuo daugiau skardinių. Negalėjau patikėti, bet mūsiškai vis norėjo grįžti ir grįžti. Kiekvieną kartą sudalyvavus vaikai gaudavo po tatuiruotę (berniukai vis rinkdavosi juodą, o Mortulė – blizgančią. Taigi namo keliavome su pilnomis kišenėmis tatuiruočių ir bent keliomis jau ant kūno!

Po to keliavome prie Laimės Šulinio: dvi didžiulės dėžės (viena labiau „berniukiška”, kita – „mergaitiška”), pilnos krepinio popieriaus skiaučių, tarp kurių paslėpti nedideli prizai. Vėlgi: sumoki keletą bilietėlių ir rausiesi tol, kol ištrauki tai, kas tau patinka:)

Morta labai džiaugėsi ištraukusi štai tokius akinius „tabaluojančiomis” akimis, o Vilhelmas labai džiaugėsi žiedu-ragana žybsinčiomis akimis. Augustas pasakė, kad jam gaila bilietėlių tokiam „niekalui” 😀

Iš čia keliavome žaisti mini golfo (viena šeima sponsoriavo atvežimą…na, taip pat kaip ir visų tų cirko akrobatikos priemonių):

Ir, žinoma, buvome užsukę pas besidarbuojantį tėtuką pavalgyti:

Taip pralėkė visas pusdienis: dar vyko aukcionas (mes jame nedalyvavome), buvo japoniškų patiekalų stendas (Augusto mokykloje daug japonų tautybės vaikų, nes per kelis namus yra Japonijos ambasada, todėl daug darbuotojų veda vaikus į šią mokyklą), buvo parduodami ledai (vaikų ten netrūko!).

Aš pietavau kartu su Augusto mokytoju, todėl dar nemažai neformalioje aplinkoje pasikalbėjome ir apie jį. Džiaugiausi, kad mokytojas pasakė daug gražių žodžių apie Augustą ir apie tai, kad jis labai pasistūmėjo darbo su kitais srityje šiais metais. Super! Didžiausias siurprizas buvo, kai aš rausiausi tarp knygų. Prieina prie manęs Augusto muzikos mokytoja ir pasako, kad jis fantastiškai dainuoja, turi labai gerą balsą, gerą klausą ir apskritai nebijo dalyvauti. Ji papasakojo, kad organizavo dainavimo konkursą, ir vaikai balsavo už jiems patikusį vaiką. Ten jų klasėje yra populiari mergaitė,ir iš anksto buvo aišku, kad dauguma – nesvarbu, kaip  ji padainuos – balsuos už ją. Tačiau mokytoja pasakė, jog labai didžiavosi, kad Augustas –  tai žinodamas – vis vien dalyvavo. Ir ji sakė, kad jam nebuvo lygių! Aišku, padainavęs jis šiek tiek nusiminė, kad už jį balsavo mažiau vaikų. Mokytoja papasakojo, kad ji pasiliko Augustą po pamokos ir pasakė jam, kad muzikos „prasme” jis – tikrų tikriausias nugalėtojas. Ir kaip ji didžiuojasi, kad jis dalyvavo. Ir nesupyko be galo be krašto, kad kiti už tą mergaitę balsavo vien todėl, kad ji populiari.

Žinoma, mano širdis dainavo klausantis šios mokytojos (ji – amerikietė). Ir kaip didžiavausi tuo savo sūneliu! Ir, žinoma, eilinį kartą pasidžiaugiau, kad Augustas – būtent šioje mokykloje, kurioje jis skatinamas skleisti sparnus…

Prieš šešias – kai baigėsi šventė – vos vilkome kojas, tačiau…važiavome ne namo, o į Mortos draugo Igno trečiąjį gimtadienį. Žinoma, ir Augustas džiūgavo, nes Igno brolis – jo draugas Jonas! Po gimtadienio jau grįžome…vėlai. Kadangi Augustas jau svečiuose pasijuto prastai, pamatavome temperatūrą: 39.1. Siaubas! O juk pirmadienį reikėjo važiuoti į stovyklą!!! Tačiau…kitą dieną jau buvo sveikas kaip ridikas. Matyt, tiesiog labai daug įspūdžių…