Ar jau marginote kiaušinius? Mes, ačiūdiev, jau. Nors galvojome, kad šiemet bus Velykos be kiaušinių marginimo. Morta vis bandė spręsti, kur ir kaip juos galėtumėme dažyti (mat dar neturime virtuvės ir tikrai būtų nepaprastai sudėtinga namuose). Galiausiai viskas išsisprendė nuostabiai ir marginome kiaušinius su mano iš Amsterdamo šventėms parlėkusia seserimi pas mano tėvus. Mano mama vos spėjo suktis kirpdama siūlus ir merkdama kiaušinius į verdantį dažantį vandenį – juk buvo tiek margintojų!

Kantriausia ir produktyviausia margintoja buvo Gertrūda, o nekantriausias ir mažiausiai produktyvus šiemet – Augustas 🙂

Diena apskritai buvo aktyvi, nes – dėl remontinių dulkių mūsų namuose – nakvojome ne namuose ir dar turėjome pasiimti Augustą iš Druskininkuose vykusios snieglentininkų stovyklos. Pasakykite jūs man, ar šitai yra normalu balandžio 7 dieną? Mano pasaulyje – ne. 🙂

Druskininkų arena paliko įspūdį (į stovyklą Augustą nuvežė mano tėvai, nes: a) tai buvo jų gimtadieninė dovana Augustui ir b) tai mums labai padėjo praeitą savaitgalį, kai mes patys buvome Palangoje), nes nebuvome jos matę:

G ji tikriausiai paliko didžiausią įspūdį, nes jis vis pasakojo, kad vaikystėje beveik šioje pievoje jis rinkdavo žemuoges (mat dažnai atostogaudavo Druskininkuose).

Augustas buvo laimingas kaip slyva, stovykla jam labai patiko, o mes išsižioję žiūrėjome, kaip jis be-nė-vieno-mirkt važiuoja snieglente. Aš dar labiau užsimaniau išmokti!

Dar noriu rekomenduoti: grįždami užsukome pavalgyti į tiesiai priešais Pirčiupių motiną esančią užeigą. Išėjome patenkinti: maistas buvo skanus, aptarnavo maloniai, kainos nesikandžioja, aplinka tvarkinga ir daili – mergaitėms labai patiko antys ir povai kieme. Man atrodo, kad tai – šeimos verslas. Ačiū tėtei, kuris rekomendavo valgyti būtent ten!

Vaikams patiko, kad kavą pyliau iš karvės. Gal šiek tiek apmaudu, kad pienas bėga ne iš tešmens, o iš snukio, tai, žinoma, berniukai tuoj pat pakomentavo, kad karvė vemia. Bet tai neatbaidė merginų noro turėti tokią karvę 🙂

Kol merginos apžiūrėjo devynias galybes smulkmenų, atnešė maistą. Patiko ir tai, kad niekas erelio akimi nežiūrėjo, ką čia tie vaikai daro ir tuo labiau nedrausmino.

Gražių švenčių ir nuostabaus 2012-ųjų pavasario!