Gertrūda Elena turi stebuklingą skrynelę. Taip, iš tiesų stebuklingą! Nes joje uždaryta kažkas labai labai labai…

Šią skrynelę Gertrūda gavo dovanų visai neseniai, nors krikštynos buvo rugpjūčio 23 dieną. Tai – jos krikšto tėvelių dovana jai! Kad jūs žinotumėte, koks tai grožis! Gražutė, telpanti į delną, o ant dangtelio – Gertrūda per savo krikštynas (Prie krikštynų aprašymo galima rasti būtent tą nuotrauką…) Grožių grožis…

Skrynelėje – pakabukas. Toks ovalas su apačioje „prilipusiu” rausvu akmenėliu… Ir išpjaustytais ornamenčiukais. Man tie ornamenčiukai primena skrendančius pienės pūkus…paukščius…besiplaikstančius klevo lapus nuo medžių… Tokiais pačiais raižiniais išpuoštos ir dėžutės sienos.

Dangtelio vidinėje pusėje krikštatėviai Gertrūdėlei išgraviravo labai labai gražius žodžius…

Skrynelė užsidaro irgi stebuklingai: yra kilpelė ir yra grandinėlė,  o jos gale – kabliukas, kurį užkabinus ir užsidaro skrynelė. Ir tai dar ne viskas! Ant grandinėlės – nepaprasto grožio judantis sidabrinis karoliukas… Jis tiesiog užburia…Morta akių negalėjo atitraukti, kai pamatė!

Čiupinėjau tą skrynelę ir graudenausi…labai jau graži! Ir dar su tokia Meile padovanota…

Ir dar. Ta skrynelė turi ir dar vieną ypatingą vertę. Tiesiog ją gamino mano pusseserė (na,ne pirmos eilės, ale ir ne kažkelintos 😀 ) Eglė Čejauskaitė. (Aš gi irgi senais gūdžiais laikais buvau Čijauskaitė!) Ji – juvelyrė. Puiki juvelyrė. Ir labai labai mielas žmogus!

Su skrynele tiesiog buvo taip, kad Gertrūdėlės krikštatėvius pavedė juvelyras, su kuriuo jie buvo susitarę. Išsišnekėjome, ir kalba pasisuko apie Eglę. Ir štai turime nuostabaus grožio krikštatėvių dovaną, darytą giminaitės rankomis! Ar gali būti geriau?!?!?!?!?