Kai kelios skaitytojos paprašė, kad parašyčiau tokį patį straipsnį apie stalo žaidimus, kokį buvau parašiusi apie dėliones, pasižymėjau, kad vieną dieną imsiu ir parašysiu. Tai vat šiandien ėmiau ir prisėdau. O prisėdau, nes esu kupina įkvėpimo po pirmojo Sveiko proto seminaro 🙂 Labai ačiū visiems, kurie parašėte ar į FB, ar man asmeniškai – buvo gera skaityti jūsų laiškus! Maloniausia turbūt yra tai, kad vat nepasitenkinimą išreikšti paprastai esame daug greitesni, o vat taip imti ir kažką itin gražaus pasakyti/parašyti…labai labai gera ir labai labai ačiū!

Stalo žaidimai – kaip ir dėlionės – yra tikrai naudingi vaikams. Be to, stalo žaidimai duoda dar vieną neįkainojamą dalyką – galimybę leisti laiką su vaiku! Juk žaisdami išsikalbame, geriau vienas kitą pažįstame, juokaujame ir patiriame tas nepakartojamas artumo akimirkas.

Pavyzdžiui, JAV  – nors, atrodo, ir labai kompiuterizuota valstybė – tačiau ten galima įsigyti 42 000 stalo žaidimų ir 2004 jų buvo parduota už daugiau, nei 5mlrd. Neįtikėtina, ar ne?

Ką lavina stalo žaidimai?

– Moko skaičiuoti. Juk eidami su savo figūrėle nuolat turime skaičiuoti! Ir tai vyksta tarsi nejučia.

– Yra nemažai stalo žaidimų, kurie yra orientuoti būtent į skaičiavimą, spalvų pažinimą, rūšiavimą.

– Skatina raštingumą.

– Lavina akies-rankos koordinaciją.

– Ugdo socialinius įgūdžius (vaikai mokosi bendrauti, laukti savo eilės, pasidalinti)

– Moko kantrybės, atkaklumo.

– Lavina gebėjimą susikaupti.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams labai svarbu yra laimėti. Jie nesupranta, kad daugelio žaidimų, skirtų šio amžiaus vaikams, laimėjimą lemia atsitiktinumas. Kai vaikas laimi, atrodo, tuoj šokinės iš laimės. Todėl…padėkite vaikui laimėti! Šiame amžiuje svarbiausia, kad augtų vaiko pasitikėjimas savimi, o žaisdamas jis jaustų malonumą.

Kada tikėtis, kad vaikas žaistų pagal taisykles? Maždaug penkerių-šešerių. Tada jau galima paaiškinti vaikui, kad svarbu žaisti pagal taisykles. Žinoma, kai kurias taisykles pradžioje yra verta adaptuoti, kad jos labiau tiktų vaikui, tačiau žaidimo taisyklės vaikui yra tik į sveikatą. Kai žaidžiate su vaiku, leiskite jam pačiam skaičiuoti bei skaityti ir pabrėžkite, kad svarbiausia – ne laimėjimas, o žaidimas drauge. Tiesa, penkerių-šešerių metų vaiko galite klausti: kaip šiandien žaisime: ar taip, kaip reikia, ar vaikiškai (t.y. leisite jam nepaisyti taisyklių)?

Mokyklinukams jau reikia didesnių iššūkių. Vienas geriausių žaidimų – šachmatai, kurie moko planuoti ir kurti strategijas. Geri žaidimai, skirti vyresniems vaikams, ne tik moko atkaklumo, bet ir spartina kognityvinę raidą. Be to, jie suteikia galimybę pajusti visą spektrą emocijų (skatina tobulėti emociniame lygmenyje), plečia žodyną (pavyzdžiui, Alias, Scrabble), o kai kurie tiesiog apskritai skatina spartesnę visapusišką vaiko raidą (pavyzdžiui, Cranium).

Yra ir tokių stalo žaidimų, kurie skatina smulkiosios motorikos raidą (Connect Four, Mikado, Jenga ir pan.) ir net stambiosios (Twister). Pavyzdžiui, su vaikais klasėje visada turėdavau Connect Four: jeigu keli vaikai anksčiau baigia kokią nors veiklą, jeigu nuobodžiauja – tuoj pat pasiūlau. Arba MEMORY (ir kuo įvairesnių). Kasmet pasitvirtindavo! Mūsų berniukai, atrodo, užpraeitą vasarą žaidė ir žaidė Jengą: ir vienas su kitu, ir su visais, kurie pasimaišydavo. Iš tiesų tai labai pasitvirtinęs žaidimai!

Žaisdamas stalo žaidimus vaikas dažnai turi telkti dėmesį į smulkmenas, įsidėmėti tam tikrus paveikslėlius, faktus ir pan. Tai ne tik gerina atmintį, skatina loginį mąstymą, bet ir apskritai moko sėkmingų problemų sprendimo būdų, kurie praverčia mokykloje.

Ir dar. Jeigu reguliariai žaidžiate stalo žaidimus, tai ženkliai mažinate tikimybę susirgti Alzheimerio liga ar demencija (jeigu 20 metų žaidžiate šiuos žaidimus bent kartą savaitėje, tai tikimybė sumažėja 7proc, o jei daugiau – net 63%!!!) Tyrimai taip pat parodė, kad:

– stalo žaidimai padeda atsipalaiduoti;

– nuima stresą;

– gerina akademinius rezultatus.

Kaip jau minėjau, kai kurie žaidimai, atrodo, nieko nelavina ir tenka pasitikėti tik sėkme, TAČIAU…pavyzdžiui, Chutes and Ladders (žaidimas, kurį tikriausiai visi stalo žaidimų žaidėjai, turintys vaikų, žinote!) moko, kad sėkmė gali nusigręžti akimirksniu. Arba atvirkščiai – netikėtai pasisekti. Man atrodo, kad to – niekada nepasiduoti – moko visi stalo žaidimai. Nes vieną dieną laimi, o kitą – pralaimi, vieną dieną, atrodo, viskas kaip per sviestą, o jau kitą net ir susitelkus sunku.

Stalo žaidimai taip pat moko paisyti taisyklių. Chaotiškame XXI amžiaus pasaulyje tai iš tiesų yra svarbu ir suteikia vaikams saugumą.

Mums patikę stalo žaidimai yra Candyland, Snakes and Ladders, Sujunk 4, Cadoo, Alkani begemotai, visų rūšių Memory, Cranium, UNO, Pictureka, Safari, Geister treppe (jei ne pirmasis pagal populiarumą mūsų namuose, tai tikrai pirmame trejetuke!), Kimble, Splash Attack, Mastermind (vienas mėgiamiausių Augusto žaidimų), Guess who (šitas tikriausiai būtų jei ne trejetuke, tai penketuke tikrai:)), Labirintas, Monopolis – čia tik keletas, nes šiaip, manau, turime jų virš 50 ir žaidžiame tą, kurio tą dieną norisi 🙂

Berniukai dabar su tėte žaidžia Risk, Katano salos naujakuriai, Carcassone (jau žaidžia ir Morta – tikrai dar vienas pirmojo trejetuko mūsų namuose žaidimas), Dominion, Small World, Alias (nors kažkaip nėra mėgiamiausių sąraše – kaip ir Alias piešk mažiesiems – nors pastarąjį žaidžiam dažniau, nei tiesiog Alias)

Dabar Augustas per gimtadienį gavo Scrabble (tai – vienas mano visų laikų mėgiamiausių stalo žaidimų, iki šiol žaistas tik angliškai), BRIO Labyrinth ir Domination.

Tačiau aš labiausiai noriu pabrėžti, kad žaisdamas vaikas (ypač ikimokyklinio amžiaus) neturi jokių tikslų (jis negalvoja prieš sėsdamas prie stalo, kad lavins savo gebėjimą susikaupti, smulkiąją motoriką ir skaičiavimo gebėjimus:)), ir jam stalo žaidimai yra tiesiog nuostabi būtis su jumis. Stalo žaidimas – laikas, kai niekur neskubama, kai tiesiog džiaugiamasi tuo, kad esate drauge.

Žodžiu, mūsų namuose DAUG stalo žaidimų, ir mes juos tikrai dažnai žaidžiame. Beje, šį savaitgalį su merginomis išbandėme DISET Sudėties ir atimties žaidimą – patiko! Tiesa, Gertrūda tik suskaičiuodavo, bet Morta jau žaidė taip, kaip reikia.

O ką žaidžiate jūs?