http://www.alfa.lt/straipsnis/177689

Pamažu šylant orams, ypač suaktyvėja sportuojantieji. Kai kurie nori atrodyti gražiau, kai kurie atsibusti iš žiemos sąstingio, o treti tiesiog ima aktyviau sportuoti, nes tam atsiranda geresnės sąlygos.

Tėvai paprastai labai džiaugiasi, kai vaikas sportuoja, ypač jei jam sekasi. Tačiau psichologai perspėja, kad labai džiaugtis nevertėtų. Nors jūsų vaikas džiaugiasi, kad puikiai sekasi, jam vis vien reikia jūsų paramos ir palaikymo.

Visų pirma svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog jam jūs visada esate puikiausias – nesvarbu, ar jam ant krūtinės puikuojasi medalis, ar ne. O jeigu tas medalis vis dėlto puikuojasi ir net treneris pasako, kad be jūsų vaiko komanda nebūtų išsivertusi, nereikia to sureikšminti. Labai dažnos istorijos, kai išgirtas vaikas tampa tiesiog nepakenčiamas. Svarbiausia – sutelkti dėmes į šią akimirką: pasakyti, kad ŠIS žaidimas buvo nuostabus, kad ŠIO žaidimo metu jis išgelbėjo komandą, tačiau KITĄ kartą tą padaryti galės jo komandos draugas… Tegul vaikas nuo pat mažų dienų supranta, kad jis turi dovaną, kuria gali dalytis, ir tik bendradarbiaudamas su kitais komandos nariais jis išnaudos visą savo potencialą.

Kai kurie tėvai įsivaizduoja esą vienos ar kitos sporto šakos (ypač tos, kurią lankyti paraginamas vaikas) ekspertai. Žinoma, tokiu atveju labai niežti liežuvį patarti vaikui, ką daryti, kad jo žaidimas būtų geresnis. Atsargiai. Jei pasirinksite netinkamą laiką, vaikui gali pradėti atrodyti, kad – nors jis žaidžia gerai, bet nepakankamai gerai, kad jūs jį gerai įvertintumėte. Toks vaikas patiria didžiulį vidinį spaudimą, o tai, žinia, nėra labai gerai paauglystėje, kai pasitikėjimas savimi itin trapus.

Kartais gabaus vaiko tėvai patys papuola į spąstus – taip džiaugiasi tuo vieninteliu vaiko gebėjimu, kad pamiršta, jog svarbiausia – visuma. Jeigu jūsų vaikas nuostabus krepšinio aikštelėje, neabejotinai jis gali ir dar daugybę dalykų daryti puikiai: galbūt rašyti rašinius arba spręsti matematikos uždavinius? Žmogus jaučiasi visavertis tik tada, kai vertinamas kaip visapusiška asmenybė, o ne kaip geras tritaškininkas.

Laimėti ar pralaimėti?

Jeigu norite kuo sveikesnės atmosferos, venkite vaikui sakyti šiuos komentarus:

„Stenkis iš visų jėgų. Juk vyksta čempionatas, ir komanda į tave deda visas viltis“;

Arba

„Jei gerai žaisi, aš taip tavimi didžiuosiuosi“;

Arba

„Kiek bus tritaškių, tiek tau duosiu dešimtinių“ ir pan.

Sportas, kuris susijęs su laimėjimu ir pralaimėjimu, turi spąstus – jei vaikui nesiseka, jis gali įsikalti į galvą, kad yra nevykėlis. Kai kurie treneriai netgi skatina tokią mąstyseną… deja. Be jokių abejonių, tai puikus receptas griauti pasitikėjimą savimi.

Nuo tada, kai jūsų vaikas pirmą kartą įžengia į salę, baseiną, svarbu, kad jis suprastų, jog svarbiausia – meilė sportui, o ne meilė laimėjimams. Jei atrodo, kad vaikui pačiam per daug svarbus laimėjimas, ne vėlu su juo pasikalbėti. Nuoširdūs pokalbiai tikrai gali pakeisti jo nusistatymą. Pasakykite, kad yra daug puikių sportininkų, kurie taip ir neužsikabino aukso medalio. Užtat užaugo sveiki, įsigijo daug draugų ir puikiai leido laisvalaikį. Ne pro šalį būtų prisiminti krepšinio rungtynes: kodėl trečios vietos laimėtojai yra laimėtojai, o antros – pralaimėtojai? Juk jie „geresni“ už trečiosios laimėtojus ir iškovojo sidabro medalį? Arba maratono bėgikai. Juk daugybė jų stoja prie starto linijos žinodami, kad tikrai nelaimės. Tačiau jiems svarbus pats dalyvavimas, jiems patinka sportas.

Kitas dalykas, ko tikrai verta išmokti sportininkui – tai būti kultūringam.. Ir jūs galite būti geras pavyzdys – pradžia būtų padaryta, jei stebėdamas rungtynes nekeiksite paskutiniais žodžiais nemėgstamos komandos. Kartais vaikai pasakoja istorijas, kuriose baisa pabaisa – kitos komandos vaikai… arba pranoksta patys save – spjauna sau į delną prieš paduodami ranką oponentams. Nejaugi patys tai sugalvojo? Nemaža tikimybė, kad šios patirties jie pasisėmė iš tų, kuriems svarbu laimėti bet kokia kaina.

Stenkitės būti geros valios ambasadoriai prieš, po ir žaidimo metu:

– Pabrėžkite, kad komandos konkuruoja tarpusavyje ne tik dėl pergalės, bet ir todėl, kad išmoktų geriau žaisti.

· Neplokite iš laimės, kai kitos komandos nariams nepasiseka. Geriau pagirkite juos už tai, ką darė gerai.

· Jokiu būdu nekvestionuokite teisėjų ar trenerių sprendimų.

· Nešūkaukite replikuodami, ką turėtų daryti žaidėjai – paprastai tai tik sukelia sumaištį ir… gėdą jūsų vaikui.

· Jei jūsų palaikoma komanda pralaimi, verta pripažinti, kad kita komanda šįkart žaidė geriau. Tačiau nepamirškite ir prisiminkite visus gerus „žingsnius“, kuriuos padarė jūsų komanda. Ir pasidžiaukite tuo