Iš tiesų daug visko, ką vadiname „skatinimu”, mes darome natūraliai. Čia tiesiog noriu atkreipti dėmesį į tai, ką iš tiesų darome su vaikučiu ir ką galėtumėme daryti geriau. Pavyzdžiui, aš vis save „pagaunu”, kad galėčiau labiau įvardinti, ką mes darome arba ką noriu, kad padarytų Gertrūda. Pavyzdžiui, sakyti ne „kur katytė?”, o „kur RUDA/MAŽA/PŪKUOTA katytė?” ir pan.  Taigi…keletas patarimų ir dėmesio atkreipimų…

– Drąsiai ir dažnai myluokite savi vaiką: bučiuokite, apkabinkite, priglauskite;

– Žaiskite žaidimus, kurie moko vaiką dalintis. Pavyzdžiui, iš pradžių jūs ridenate kamuoliuką vaikui, o po to jis jums jį ridena atgal;

– Padėkite vaikui įvardinti jausmus. Iš tiesų tokio amžiaus mažyliams ir baimė, ir pyktis, ir liūdesys – didžiulės emocijos, sunkiai telpančios mažame kūnelyje. Kai jausmą įvardinate, mažyliui iš tiesų atlėgsta;

– Netupėkite namuose. Iš tiesų dažna tokio amžiaus vaikų tėvų klaida yra ta, kad jie jaučiasi nejaukiai dėl savo vaikų elgesio (na, jie visur lipa, viską ima, juos ištinka pykčio priepuoliai, jie nepatyli, kai ( ir kur) reikėtų patylėti ir pan.). Tačiau tik eidami į muziejus, kavines, parduotuves, svečius drauge su vaiku pratinsite jį elgtis viešose vietose. Žinoma, nepadauginkite dirgiklių, tačiau ir neatsiribokite… Jūsų gyvenimas turi tekėti įprasta vaga, bendraujant su kitais, o vaikui stebint ir mokantis. Kai vaikas pradės pasitikėti savo jėgomis ir jausis pats galįs bendrauti, jam nebus sunku bendrauti nei su vaikais, nei su suaugusiaisiais, nes bus jus matęs bendraujant įvairiose situacijose;

– Atvirai džiaukitės savo vaiku. Jeigu vaikui skirsite daugiau dėmesio tada, kai jis elgiasi netinkamai, tai jis ateityje dažniau elgsis netinkamai, nes manys, kad tai – būdas gauti jūsų dėmesio (ir jis bus teisus!). Todėl geriau gaudykite savo vaiką elgiantis tinkamai, o ne netinkamai!

– Nebijokite juokauti ir kvailioti: vaipykitės, kvailiokite (pavyzdžiui, užsisekite sauskelnes ant galvos 🙂 ) Kvailiojimas atpalaiduoja, o juokas – sveika. Iš tiesų kartkartėm taip atsipalaiduoti pravartu ir vaikui, ir jums!

– Turite didelių dėžių? Stalų, po kuriais galima slėptis? Tunelių, kuriais galima ropoti? Palapinių? Visa tai ištraukite antruosius metus gyvenančiam pypliui! Prisimenu, Mortai taip patikdavo sėdėti ir važinėtis berniukų minkštų žaislų dėžėje, kad yra keletą kartų net užmigusi! Tegul lenda, išlenda, ropščiasi, ropoja, įlipa, išlipa…

– Mokykite vaiką mesti ir spirti kamuoliuką (tik nesitikėkite, kad jam tai lengvai pavyks!)

– Nupirkite vaikui stumiamų ir traukiamų žaislų. Nesistebėkite, jei vaikas pradės stumdyti baldus. Dabar – labai tinkamas tam laikas!

– Antraisiais metais labai tinkami yra ir tie žaislai, ant kurių galima sėsti ir suptis arba – pasispiriant – važiuoti. Yra didžiulė įvairovė visokiausių mašinėlių, arkliukų, ir t.t. ir pan. Kartais jie naudojami ne visai pagal paskirtį, todėl vaikutį labai stebėkite…

– Šokite su vaiku. Beveik visi tokio amžiaus vaikų tėvai pasakys, kad vaikams labai patinka muzika ir šokiai.

– Dėliokite dėliones. Tokio amžiaus vaikams geriausios yra su rankenėlėmis. Nesvarbu, jeigu iš karto nepataikys…

– Pieškite, leiskite pačiam valgyti ir visaip kitaip skatinkite mažų pirščiukų veiklą;

– Žaiskite pirštukų žaidimus;

– Žaiskite su kaladėlėmis. Pradėkite nuo to, kad jūs pastatysite bokštą, o mažylis jį nugriaus. Net nepastebėsite, kai bokštą statys ir mažylis. Be to, tokio amžiaus vaikams kaladėlės negali būti per mažos – jos turi būti pakankamai didelės, kad mažyliui pavyktų jas statyti vieną ant kitos;

– Žaiskite „sukrauk-išversk” žaidimą. Tam reikės nedidelės dėžutės, į kurią galite pridėti įvairiausių žaisliukų: sukraukite viską į dėžutę ir…išverskite. Vėl sukraukite. Vėl išverskite. Bent jau Gertrūdai tai – vienas mėgiamiausių žaidimų!

– Skaitykite. Tai amžius, kai vaikai it kempinės sugeria viską, ką jiems sakote. Tokio amžiaus vaikams rekomenduojama skaityti apie 20min kasdien. Skaitydami klauskite: Kas čia? Kur katytė? ir pan.

– Žaiskite tuos pačius pirštukų žaidimus (skatinsite kalbos raidą), deklamuokite eilėraštukus;

– Klausykite muzikos. Stebėkite, kokios dainelės vaikui patinka ir klausykite jų ir namuose, ir mašinoje ir…visur, kur tik galite! Nepajusite, kaip vaikas ims niūniuoti ir gal net dainuoti drauge.

– Žaisdami nejučia ir mokykitės. Pavyzdžiui, sakykite: „Va, koks apvalus kamuoliukas!”, „Varlė visai žalia, ar ne?”, „Paduok man vieną mašinytę”, „apsivilksime raudonus marškinėlius” ir t.t. ir pan.

– Mokykitės kūno dalių: rodykite jo ir savo, kalbėkite apie jas kai rengiatės ir pan.

– Tokio amžiaus vaikas jau gali įvykdyti paprastus prašymus, todėl nesivaržykite ir paprašykite. Arba žaiskite žaidimus, kuriuose yra „taisyklės” (geriausia, jei sugalvosite tai, kas labiausiai tinka būtent jūsų vaikui). Pavyzdžiui, paprašykite, kad vaikas uždarytų duris, nuneštų ir išmestų šiukšlę, atneštų žaislą ir pan.

– Skaitykite. Nieko nėra geriau. Ir kalbėkite apie tai, ką skaitote.

– Leiskite vaikui pačiam „skaityti” ir kuo daugiau kalbėti. Įsiklausykite, klauskite. Kuo daugiau istorijų vaikas „pasakos”, tuo anksčiau pradės kalbėti.

– Kalbėkite su vaiku „normalia” kalba. Kalbėkite sąmoningai, „nelėliukinkite” jo, klauskite jo nuomonės, įdėmiai klausykite. Kai vaikas atsako, pakartokite taisyklinga kalba. Taip ne tik mokysite taisyklingai tarti ir kalbėti, bet ir mokysite (iš)klausyti.

– Kalbėkite su vaiku pilnais sakiniais. Jei sako: „DAR”, sakykite: „Tu nori dar sulčių, ar ne?” Tarkite aiškiai.

– Kalbėkite su vaiku telefonu. Net nepajusite, kaip jis prisidės ką nors prie ausytės ir sakys: „alio”, „taip”, „atia” 😀

– Dainuokite vaikui. Klausykite vaikiškų dainelių. Nueikite į koncertą ar spektaklį, skirtą mažyliams.

Nuotrauka: „38/365 Puzzled” Mykl Roventine