Ką skaitome su Augustu (rašo tėtė Gabrielius):
Dabar skaitome „Fėja ir Burtininko Paslaptis“ iš „Amandos X“ serijos. Pirmoji knyga „Amanda ir sekliai“ Augustą tikrai labai „užkabino“. Nesudėtinga, bet įdomi istorija, lengvas pasakojimas – septynmečiui nesunku sekti istoriją. Knyga tokia „Haripoteriška“: truputėlis juokingos mistikos, kuri sukuria paslapties, tačiau kartu ir juoko atmosferą. Pagrindinė herojė – Amanda X prisistatanti dvasių kerėtoja, kuri laisvalaikiu padeda policijai nagrinėti sudėtingas bylas (vaikiška Ms. Marpl ar Erkiulė Puaro). Tačiau pagrindinis jos atributas- visur su ja vaikščiojanti avis su tamsiais akiniais. Amandą avį pristato kaip nežemiškos kilmės (knygoje taip ir nepaaiškėja jos tikroji kilmė ir prasmė – primena X failus J).
Knygos serijoje prasideda vis kita abėcėlės raide. Pirmają skaitėme – Amanda ir sekliai. Antrąją skaitome (Fėja ir burtininko paslaptis). Kelias knygas peršokome, kadangi „F“ pakliuvo į rankas. (Knygos rašytos abėcėline tvarka – pavadinimai prasideda nuo „A” raidės ir…keliauja abėcėle).
Augustui patinka spėlioti, kas gali būti nusikaltėlis. Jis ypatingai susikaupęs seka kontekstą ir stengiasi nuspėti – kas bus toliau – „tikriausiai šitas yra pagrindinis blogietis“ – „kodėl“ – „nes jis pasakė tą ir aną“. Smagu padiskutuoti su juo apie tai, kad gal autorius specialiai mėgina skaitytoją suklaidinti jau knygos pradžioje specialiai sukurdamas atmosferą, kad vienas ar kitas herojus yra potencialus nusikaltėlis.
Knyga suskirstyta skyriais, kurių vienas puikiai tinka vieno vakaro pasakai. Perskaityti vieną skyrių užtrunka apie 20 min. Su padiskutavimais ~25-30 min. Vyresnis vaikas ~9 ir daugiau lengvai tokią knygą skaitys pats ir, manau, džiaugsis ne mažiau. Vilius keletą kartų mėgino prisijungti prie knygos skaitymo, tačiau jam ji didelio įspūdžio nesukėlė, greičiau daugiau klausimų- kodėl jis čia taip pasakė, kodėl jis taip dabar daro. Mėginau jam aiškinti, tačiau jau greit jis susinervino ir išėjo skaityti su mama lengvesnių knygučių…
Ką Augustas skaito vienas?
Be mokykloje išsirinktų angliškų knygučių (Horrid Harry), Augustas pradėjo skaityti Hario Poterio pirmąją dalį. Knygą pasiskolinome iš Elzės pabandymui – žiūrėsim, ar patiks, ar nebus jis per mažas. Ir ką gi. Pradėjo jis skaityti ir, regis, įsibėgėja. Siūliausi skaityti kartu, tačiau jis pasirinko skaityti pats. Kasdien prašome, kad papasakotų ar patinka, kas patinka, kas įvyko knygoje. Panašu, kad patinka ir kad nemažai supranta. Nors taip pat akivaizdu, kad subtilesni knygos niuansai – veikėjų tarpusavio santykiai ir pan. dar lieka terra incognita J.
Ką skaitome Viliui su Morta (rašo mama)?
Vilhelmas su Morta kas vakarą skaito nuskaitytą iki negalėjimo Miško pasakų knygelę. Kodėl “nuskaitytą”? Ogi todėl, kad šią knygą su dideliausiu malonumu jau skaitė ir Augustas (ir ne vieną kartą). Knygelė tiesiog puikiai tinka 3-5 metų vaikų vakaro pasakoms. Tenka apgailestauti, kad tokių – spalvingų, aiškaus teksto įdomios istorijos knygučių – yra labai nedaug.
Kiekvieną vakarą skaitome vieną pasaką. Vilhelmui sunku susikaupti, jis vis nori pradėti išdykauti, todėl susitarėme, kad jis pasaką „papasakos” po to, kai ją perskaitome. Pasaką skaitau iš lėto, išraiškingai, nes jos klausosi ir Morta. Mortai, žinoma, įdomiausia yra sieti paveikslėlius su istorija. Ši knyga šiuo aspektu yra puiki – vaikai iškart „mato” istoriją paveikslėliuose. Žinoma, tenka viską pakartoti po keletą kartų, kol patenkinti vaikai leidžia skaityti toliau. Kai perskaitome, aš Vilhelmui užduodu klausimus: kas atsitiko? kokie pagrindiniai herojai? ką padarė X? O ką – Y? Kodėl jie taip padarė? Ar teisingai padarė? Kaip istorija baigėsi? O kaip būtų pasibaigus, jei…? Žodžiu, atliekame išsamią teksto analizę:) Smagu, kad ir Morta klausosi bei puola atsakinėti į kai kuriuos klausimus.
Iš tiesų ši knygelė Mortai dar šiek tiek per sudėtinga. Jai labiausiai patinka vadinamosios „picture books” – paveikslėlių knygelės. Labai, LABAI rekomenduoju perskaityti šį straipsnį apie paveikslėlių knygas visiems, kas domisi skaitymu ir ypač skaitymu vaikams. Paskaitykite ir šį vaikų literatūros žinovo – K.Urbos – straipsnį. Norite paveikslėlių knygelės pavyzdžio? – Mamulė Mū🙂 Teko ne kartą kalbėti su K.Urba, ir jis patvirtino tai, ką pati jau seniai maniau: Lietuvoje paveikslėlių knygos nėra labai paklausios, nes „TIEK mokėti už TIEK MAŽAI teksto” :))) Juokas pro ašaras – juk knygos vertė matuojama ne teksto gausa. Be to, pačiai teko versti porą paveikslėlių knygų…manau, kad kitas vertėjas per tiek laiko būtų išvertęs kelis šimtus lapų, kiek man prireikė laiko keliems lapams išversti. Nes iš esmės paveikslėlių knygų vertėjas yra tarsi rašytojas…juk reikia apgalvoti kiekvieną žodį, kiekvieną net ir kultūrinį niuansą, rasti lopšinių, priežodžių ar posakių atitikmenį lietuvių kalboje. Žodžiu, iš peties dirbau ir pati, ir su redaktore. Patikėkite – rimtas darbas!
Grįžkim prie Mortos. Ji – paveikslėlių knygų fanė. Visų laikų skaitomiausios (lietuviškos): Ar žinai, kaip aš tave myliu? ir Jūs visi man brangiausi – ši ypač patiko, nes ilgą laiką skaičiau apie Augustą, Vilhelmą ir Mortą. Hmmm…Dabar tai jau praeitis – reikia ieškoti naujos knygos… Na, ir, žinoma, krūva angliškų, kurias skaitydama verčiu. Pavyzdžiui, Vilhelmas visą savo „paveikslėlių knygų etapą” tiesiog iš rankų nepaleido knygos Aš tave myliu, smirdžiau… Aš pati apsipildavau ašarom kaskart ją skaitydama. Tą knygą jis taip tausojo, kad nešdavosi vasarą net į pliažą, kur ir paliko… Teko kuo skubiau parsisiųsti naują. Tokių knygelių namuose turime arti šimto (o gal ir daugiau), ir jos iš tiesų yra fantastiškos ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ir ne tik.