Kadangi sugedo mano foto aparato kortelė, kurį laiką negalėjau daryti nuotraukų. Matyt, „neatlaikė” kortelė to traukiojimo pirmyn-atgal…Kadangi neturėjau nuotraukų, nebuvo ūpo ir aprašyti. Tačiau,  kaip sakant, reikia susiimti! Padėjo ir tai, kad keletą nuotraukų darė viena mano šaunioji savanorė, todėl paprašiau, kad man jas persiųstų ir…štai ir pasakojimas!

Paskutinį šeštadienį (KOVO 20 dieną) mokyklėlėje ruošėmės Šv.Velykoms: darėme didžiulius kiaušinius, į kuriuos galėtų tilpti mažas vaikelis. Šią idėją šeštadieninei mokyklėlei „saugojau” dar iš savo darbo patirties. Tiesa, su savo mokinukais darydavome kiaušinius, į kuriuos galėtų tilpti jie patys, tačiau tai būdavo vos ne savaitės projektas: vieną dieną apsibrėždavome kiaušinių kontūrus (vaikas atsiguldavo ant popieriaus lapo) ir segtuvu susegdavome abi kiaušinio puses; kitą dieną glamžydavome plėšomus žurnalų lapus ir kimšdavome kiaušinius (žinoma, prieš tai pažaidę „kiaušinių karą” – smagu būdavo žiūrėt!), trečią dieną margindavome (guašu) vieną kiaušinių pusę, o ketvirtą dieną – kitą. Penktadienį dažniausiai organizuodavau kiaušinukų (šokoladinių) paieškas kieme ir kiaušinių ridenimą, o dienos pabaigoje vaikai nešdavosi savo darytuose krepšeliuose rastus šokoladinius kiaušinukus namo ir, žinoma, didžiuosius kiaušinius, į kuriuos gali tilpti ir patys! Dar prieš tai kalbėdavome apie gyvulėlius/paukštukus, kurie ritasi iš kiaušinių ir apie skirtingus kiaušinių dydžius.

Žinoma, šeštadieninėje mokyklėlėje teko viską „suspausti” į kelias valandas. Tačiau spėjome pakalbėti apie tai, kas ritasi iš kiaušinių (krokodilai, dinozaurai, gyvatės, paukščiai ir pan.), kokio dydžio būna kiaušiniai ir…darėme kiaušinius, į kuriuos gali tilpti maži žmonių kūdikėliai! Kadangi su manimi mokyklėlėje buvo ir Gertrūda (Gabrielius „atidirbinėjo” už kovo 11, tai reikėjo vežtis visus vaikus drauge), tai vaikai taip ir sakė: į tokį kiaušinį tilptų Gertrūda!

Dar labai džiaugiausi, kad į mokyklėlę su manimi važiavo ir Augustas su Vilhelmu: jie padėjo ir pasiruošti, ir iš tiesų šauniai padėjo mokyklėlėje, nes nebuvo vienos mamos savanorės, o juk padedančių rankų – ypač, kai laukia didelis projektas – niekada nėra per daug!!!

Nenuostabu, kad visas dvi valandas tą ir darėme: pertraukėlių metu tik užkandome, paskaitėme knygelę apie triušių šeimyną (juk vienas Šv.Velykų simbolis – ypač gerai pastebimas vaikų aplinkoje – ir yra būtent triušiukas!) bei pasikartojome šios – pavasario sesijos – eilėraštukus, nes juk jau kovo 27ą – mūsų pavasario sesijos Velykinis koncertas! Kadangi ši sesija tęsėsi iš žiemos į pavasarį, tai ir eilių/dainelių yra visokiausių. Pabaigai išmokome dainelę-žaidimą apie šv.Velykas:

Pirmieji berželiai žaliuoja

Saulutė jau šviečia linksma

Gražiausiais margučiais marguoja

Pavasario šventė linksma

Velykos! Velykos!

Mus lanko jau čia

Gražiausi margučiai

Ridenas kieme (2k)

Mano padėjėjai:

DAUG žurnalų suplėšė padėjėjai ir anksčiau atėję vaikai, kad būtų ką „kimšti” į kiaušinius:

Kūrybinės dirbtuvės:

Šią savaitę šeštadieninė mokyklėlė tapo ir antradienine, nes su Renata susitikome iš pat ryto ir…dirbome iki ketvirtos valandos vakaro: išplovėme patalpas (Renata juokavo, kad toks jausmas, tarsi Aktų salę plautų!), papuošėme vaikų darbeliais, sunešėme ir išrikiavome kėdes bei kiekvienam vaikui padarėme po dovanėlę: didžiulę pavasarinę gėlę, o ant kiekvienos gėlės – po nutūpusį drugelį! Dabar rašau ir atrodo, kad nieko ypatingo nepadarėme, tačiau visada tokie darbai labai apgaulingi: atrodo, kad ot, darbelis, rado vargą!, bet iš tiesų to vargo yra nemažai: nupiešt, iškirpt, vėl piešt, vėl kirpt, klijuot, rišt, tvirtint ir taip…26 kartus! O kur dar visas tvarkymas ir puošyba! Na, bet rezultatu abi buvome patenkintos!

ŠEŠTADIENINĖ MOKYKLĖLĖ KOVO 13 DIENĄ

Tą šeštadienį negalėjo ateiti nuolatinė mano savanorė mama Renata, tačiau kaip tik pas mus viešėjo Gabrieliaus sesė Elzė. Taigi…jai pasisiūlius padėti ir dar pasikvietus Augustą, gelbėjančių rankų užteko (nes ir mama Kornelija tąkart galėjo)! Kadangi tą savaitę Briuselyje buvo šalta, lijo ir siautėjo stiprus vėjas, šeštadieninės mokyklėlės tema buvo LIETUS IR VĖJAS.

Viename centriuke iš tualetinio popieriaus tūtelės ir spalvoto popieriaus juostelių (jas paruošė Augustas su Elze) darėme vėtrunges: iš pradžių viename tūtelės gale priklijuojame rankenėlę-kabliuką (ištepame spalvoto popieriaus juostelės galus klijais ir pritvirtiname abu galus vidinėje popierinės tūtelės pusėje); tada imame įvairių spalvų juosteles, užtepame ant vieno galo klijų ir klijuojame vidinėje pusėje; guašu nudažome baigtą vėtrungę.

Gaila, kad neturėjau plonyčio spalvoto popieriaus – tada geriau matosi, kai pučia vėjas.

Taip pat – norėdama parodyti, kas vyksta, kai pučia vėjas –  atsinešiau feną: pūtėme į vaikų plaukus, pūtėme vandeningus dažus, kurie tekėjo popieriaus lapu ir t.t. ir pan. Žodžiu, viskas apie vėją:

Va, šioje nuotraukoje labai gerai matosi baigta vėtrungė:

Antras darbelis – lietus. Reikėjo:

– vatos

– klijų

– balto guašo

– mėlynų blizgučių

– popieriaus lapo

Popieriaus lapo viršuje priklijavome vatos gabalėlius. Tai – debesėliai. Vaikai patys plėšė vatą – puikus pratimas smulkiajai motorikai lavinti! Tada vaikai mirkė pirštukus į baltą guašą ir dėliojo „lašiukus” po visą popieriaus lapą. Kad neatrodytų, jog sninga, guašą apibarstėme mėlynais blizgučiais.

Kadangi praėjusią savaitę (kovo 6 dieną), kai aš buvau Lietuvoje, eilėraštuko apie „kačiukus” vaikai pasimokyti nespėjo, tai darėme tai šįkart. Ant savo popierinės lentos nupiešiau „kačiukus” ir kartu su vaikais stebėjomės ir juokėmės, kad ant medelių išauga KAČIUKAI!!!

Štai taip greitai prabėgo antra šeštadieninės mokyklėlės Briuselyje sesija. Šį šeštadienį mūsų laukia Velykinis koncertas. Po jo – kiaušinių ridenimas ir šventė ir, žinoma, atostogos!!! O po atostogų prasidės paskutinė šiais mokslo metais – vasaros – šeštadieninės mokyklėlės sesija!