Šiandien (rašiau šeštadienį) Briuselyje ryte lijo lijo lijo. Kėliausi laaabai sunkiai. O dar reikėjo keltis anksčiau, nes Vilhelmas šiandien su klasiokais šventė savo gimimo dieną „Funny Club” vaikų kambaryje. Tiesa, ta vieta mums jau žinoma, nes ten berniukai – kartu su Aušrele – šventė savo jungtinę gimimo dieną pernai. Taigi reikėjo suruošti vaikus (nes gimtadienis buvo per šeštadieninę mokyklėlę – vadinasi, Gabrieliui teko vienam atlaikyti šešiamečių-septynmečių antplūdį 🙂 ), pasiruošti šeštadieninei ir nuvažiuoti ten anksti, kad Gabrielius turėtų mašiną savo reikmėms. Be to, pas mus dar nuo vakar nakvojo Augusto draugas, kurį Vilhelmas irgi pakvietė į savo gimtadienį 🙂 (Iš tiesų buvo labai gera, nes Vilhelmas pasakė, kad Leo gali ateiti į jo gimimo dieną su klasės draugais, nes tada bus smagiau Augustui, kuris nesimoko jo mokykloje, o dabar turės, su kuo žaisti! Morta – kadangi toje pačioje mokykloje – pažįsta visus Vilhelmo draugus: jie eidami pro šalį visada ją pakalbina, pakutena 😀 )

Taigi šeštadieninei mokyklėlei ruošiausi nuo ankstyvo ryto. Gal ir gerai, nes per visus kitus rūpesčius ir reikalus visai neturėjau ūpo apie ją galvoti anksčiau… Kadangi šis šeštadienis – paskutinis kalendorinės žiemos savaitgalis, tai ir tema buvo „Ateina pavasaris”.

Šiandien, pasirodo, ne aš viena sunkiai kėliausi: labai daug vaikų atėję glaustėsi prie mamos/tėtės ir buvo nedrąsūs, nors paprastai drąsiai eina prie centrų arba ima man arba Renatai su Kornelija pasakoti, kaip jiems sekasi ir sekėsi 🙂 kadangi vaikai buvo apsnūdę, pradėjome nuo pirštukų barbenimo: lyja už lango, lyja ir Acės, Micės ir Kumbacėlės mokyklėlėje. Iš pradžių barbenome į grindis tyliai tyliai, po to garsiau, garsiau ir…garsiai garsiai. Po to vėl lietutis mažėjo, mažėjo ir vėl stiprėjo stiprėjo! Vaikams patiko šis žaidimas ir šiek tiek juos pažadino.

Po žaidimo skaitėme pasaką: Joniukas ir Grytutė. O mūsų mokyklėlėje juk yra ir Jonukas, ir Gretutė! Abu labai džiaugėsi, kai atkreipėme į tai dėmesį 🙂 Pasaką skaitydama šiek tiek keičiau, na, sunki man ta dalis, kur tėtė vaikus į mišką išveda… Mes skaitėme, kad eina maisto į mišką ieškoti, ir vaikai pasiklysta. Svarbi mūsų skaitymo dalis – aš visada visiems vaikams parodau paveiksliukus: prinešu kiekvienam, atkreipiu į ką nors dėmesį. Labai smagu, kai vaikai klausia, ką reiškia vienas ar kitas nežinomas žodis. Pavyzdžiui, šiandien aiškinomės, kas yra LOBIS. 🙂 Kai pradėjau skaityti pasaką, vos ne pusė vaikų sugulė ant pagalvėlių – matėsi, kad iš tiesų dar nėra ūpo kibti į darbą. O jau pasakai einant į pabaigą sujudo, sukruto, atsisėdo ir, matėsi, yra pasiruošę darbeliams.

Taigi…šiandien kalbėjome apie tai, kad po žiemos pavasarį bunda visa gamta. Centruose gaminome gyvūnėlius, kurie atsibunda atėjus pavasariui: ežiuką ir boružėlę. Kadangi šiandien buvome trise, o boružėlė – ne pats lengviausias darbelis, tai iš esmės ir aš, ir dvi mano mamos savanorės dirbome darbelių centruose! Juk boružėlei reikėjo apvedžioti visų vaikų rankeles ir jas iškirpti! Žinoma, buvo vaikų, kurie galėjo tai padaryti patys, tačiau daugumai reikėjo padėti. Ach, kokios tos boružėlės buvo gražuolės! O jų „rutuliukai” – dar gražesni, nes juk kiekvienas mažasis dailininkas piešė vis kitokius! Buvo ir tokių vaikų, kurie padarė po dvi boružėles! Beje, buvo ir boružėlių-princesių 😀

Ežiukai irgi patiko – juk galima buvo priklijuoti tiek spygliukų, kiek tik širdis geidžia! Taigi vaikai karpė, klijavo ir skaičiavo spygliukus 🙂 Po to buvo galima savo kūrinį apipiešti pavasario vaizdais: drugeliais, saulyte, išlendančiomis gėlytėmis.

Visa tai labai siejosi ir su šios dienos eilėraštuku:

Dun dun dun! –

Dundulis dunda.

Girios bunda,

Sodai bunda.

Bunda paukščio dainužėlė,

Bunda sliekas, boružėlė,

Bunda meškis medlaižys,

Pilkas kurmis ir ežys

Ir Pavasario gatve

Atkeliauja pas tave!

(M.Vainilaitis)

Na, į mokyklėlės pabaigą vaikučiai išsijudino ir jau nebegulė ant pagalvėlių…sunku buvo net sukviesti į dienos pabaigos ratą! Oras, atrodo, pajuto mūsų nuotaiką ir iš už debesų išlindo saulytė!

Kitą savaitę (2010/03/06) manęs nebus, todėl iš karto planavau veiklą dviem šeštadieniams. Su vaikais kitą šeštadienį savanorės mamos bei prie jų prisijungsiantis vienas tėtė kalbės apie bundančias gėlytes 🙂 Todėl ir darys gėlyčių darbelius. Morta labai apsidžiaugė, kai pasiūliau jai padaryti kito šeštadienio darbelius (ir juos nufotografuoti), kad savanorėms būtų aišku, ką reikės daryti (nors planą aptarėme šiandien po mokyklėlės).

Taigi viename centriuke vaikai darys pavasarinių gėlių sodą. Iš tiesų šis darbelis – visai nesudėtingas. Morta pati piešė ir kai kurias gėles, ir darė kotelius. Kadangi Morta labai nemėgsta kirpti (ji – kairiarankė), tai paprašė manęs, kad iškirpčiau gėles. Visa kita – savarankiškas darbas. Tiesiog iš spalvoto popieriaus reikia iškirpti gėlytes (prieš tai jas nupiešus) ir maždaug 1.5cm pločio ir kokių 5cm ilgio žalias juosteles – kotelius. Žalią popieriaus lapą (jis gali būti ir baltas – tada vaikas dar galės sodą apipiešti!) perkerpame per pusę – tai mūsų sodo „žemė”. Dabar vaikui parodome, kaip iš žalio popieriaus reikia lankstyti „armoniką”. Patikėkite – nuo trejų metų tai net LABAI įmanoma, reikia tik perprasti principą, o vaikai labai greitai perpranta, jei jiems parodai! Taigi vaikai lanksto „armonikas” ir klijais ištepa pradžią ir pabaigą: pradžią klijuojame prie „žemės”, o ant pabaigos – gėlės žiedą. Viskas!

Antrame centriuke vaikai darys pavasarinius gėlių karolius. Vėlgi reikia tokių pačių pieštų ir iškirptų gėlių, tačiau jų viduryje skylamuša reikia išmušti skylutę. Sukarpome šiaudelius (paprastus, skirtus gėrimui). Imame juostelę ir veriame: šiaudelis, gėlė, šiaudelis, gėlė ir t.t. Taip vaikas ir pasikartoja seką (matematika!), ir susiveria sau smagius karolius! Gėles – kad būtų smagiau – galima išpuošti ir lipdukais, ir blizgučiais.

Šeštadienio eilėraštukas irgi bus pavasarinis:

Ko nubudot jūs, kačiukai,

Ant žilvičių taip anksti?

Greitai juk Kaziuko mugė,

kai miegoti negali!

Atkeliaus būriai vaikučių

Kantriai laukę tos dienos.

Prisiskins švelnių šakučių

Ir meduolių eis ieškot!

(Pagal V.Giedros „Kačiukai”. Rašau „pagal”, nes nemažai perrašiau 😀 )

O aš sakau iki pasimatymo kovo 13 dieną! Gero jums kito šeštadienio, gerų darbelių ir…gero – nekeliančio miego – oro!!!