Šeštadienį buvo paskutinis mokyklėlės susitikimas prieš kitą šeštadienį vyksiantį koncertą. Kadangi koncertas „ant nosies”, dienos planas buvo kitoks, nei įprastai.
Dar ketvirtadienį važiavau pas Dianą, nes reikėjo pasiūti 20 skraisčių koncertui. Iš pradžių galvojau pirkti baltą ir tamsiai mėlyną medžiagas ir apklijuoti iš jų pasiūtas skraistes sidabrinėmis žvaigždėmis. Kai nuvažiavau į IKEA medžiagos, balta ir tamsiai mėlyna buvo labai blankios. Žinoma, buvo ir gražesnių, bet tos medžiagos jau buvo gan brangios. Kol galvojau, ką daryti, akis užkliuvo už tikrai gražios raudonos medžiagos. Taigi atsikirpau 19 metrų medžiagos (nes kiekvienai skraistei reikėjo 90cm). Juokingiausia, kad dariau tai pirmą kartą gyvenime (na, juk nemoku aš siūti!), tai reikėjo keletą kartų skaičiuoti iš naujo, nes vis „pamesdavau” skaičių susiveldama toje medžiagoje… Iš IKEA išėjau su solidžiu ritinėliu 🙂 Taigi pas Dianą, kuri labai mielai sutiko padėti, aš karpiau, o ji siuvo. Kiek vėliau mums padėti atvažiavo ir Renata. Aš išėjau po pusdienio, o Diana vis dar siuvo (gerai, kad bent sukarpėme). Darbai prasitęsė penktadienį, kai Renata nuvežė Dianai raištelius skraistėms (laaabai gražius: plačius, raudonus, su auksinėmis žvaigždėmis), ir šioji juos prisiuvo.
Aš ketvirtadienį išėjau po pusdienio, nes ėjau į Augusto mokyklą kalbėtis dėl patalpų šeštadieninei mokyklėlei. Deja, nesėkmingai… Bet, kaip sakoma, viskas gyvenime yra zebro dryžiais: po juodo VISADA būna baltas. Taip ir mūsų atveju! Nuo tada dar pavyko pasikalbėti su kai kuriais žmonėmis ir…nuo Naujų Metų iki balandžio mėnesio (o gal ir ilgiau) gavome patalpas Ambasadoje! VALIOOOOOOOOO!!! Taigi dabar į šeštadieninę mokyklėlę galėsime pakviesti ir vaikų iš laukimo sąrašo! Beje, šioks toks „lyrinis nukrypimas”: atsigirdau, kad vienos iš lankančių šeštadieninę mokyklėlę šeimos klausė, kaip jie į mokyklėlę pateko, nes juk yra labai daug norinčių!!! Vaje, kaip paglostė tokie žodžiai…
Tai štai susirinkome šeštadienį ir ruošėmės koncertui. Ryto Rate parodžiau vaikams skraistes, kurie norėjo, apsisiautė. Iš tiesų visada protingiausia visus kostiumus su vaikais „išbandyti” iš anksto, nes juk jie pirmą kartą dažniausiai labai įtartinai žiūri į visus tokius reikalus. Turiu pasakyti, kad atrodė laaaabai dailiai.
Išbandę skraistes ruošėmė siurprizą, apie kurį šiandien dar nerašysiu. Kodėl? Nagi todėl, kad tai – siurprizas tėvams ir visiems tiems, kurie ateis į koncertą! Vaikai mane nustebino: ne tik labai greitai suprato, ką reikia daryti, bet ir atliko tai puikiai! Fantastika!
Kadangi vaikai pavargo per įtemptą repeticiją, sėdome skaityti knygelės. Žinia, praeitą kartą skaitėme labai trumpai, todėl šįkart „atsigriebėme”.
Kai paskaitėme, sėdome užkandžiauti. Dariaus mamytė atvežė visiems vaflių, tai vaikai valgė ir savo užkandėles, ir vaflius. Beje, vafliai išgaravo per keletą minučių! Ačiū!
Po užkandėlės tęsėme repeticiją: pasikartojome visa tai, ką mokėmės šeštadieninėje mokyklėlėje. Iš tiesų mūsų koncerte bus tik vienas siurprizas. Visa kita – parodysime, ką mokėmės. Man nepatinka, kai prieš pat koncertą visi puola į paniką ir „laužia” vaikus, kad šie išmoktų naujų dainų ir t.t. ir pan. Iš tiesų koncertas, mano nuomone, turi būti apvainikavimas veiklos, trukusios visus savaitgalius, o ne kelių paskutinių, kai viskas metama į šoną ir imama „mokytis koncertui”. Su ikimokyklinukais tai tas pats, kas po to mokykloje mokymasis ne sau, o egzaminams 😀
Vaikai atsipalaidavo „tapydami”: ištraukiau Creacorner pirktas dėžutes-senius besmegenius, ir vaikai juos dažė baltai. Vėliau į tas dėžutes vaikai galės susidėti įvairias smagias smulkmenas, be to, mes jas panaudosime per koncertą.
Per koncertą vyks ir paramos akcija. Šeštadienį vakare važiavau į kavinę, kur kiekvieną mėnesį renkasi Belgijos lietuviai. Ten jau Karolina buvo paruošusi aukojimo akcijai „Ištiesk gerumui ranką” dėžutę, į kurią buvo galima dėti aukas. Aš papasakojau apie akciją ir paraginau dalyvavusius susibūrime paaukoti neįgaliems vaikams. Labai smagu, kad aktyviai sudalyvavome! Ką darysime su surinktomis lėšomis? Lėšas dar rinksime šeštadieninės mokyklėlės koncerto ir lietuviškų Šv.Mišių Briuselyje metu. Po to išrinksime šeimą (ar – duokdie – keletą šeimų), kurioms galėsime nupirkti dovanėles už Belgijos lietuvių surinktas lėšas!
Kad vaikai neišsigąstų atvykę šeštadienį į Ambasadą, darysime vieną papildomą repeticiją šio trečiadienio vakarą. Žodžiu, laukia dar viena aktyvi savaitė!