Atšventęs 7 mėnesiuką iš pat labo ryto aplankiau savo daktarytę ir dabar prisėdau papasakoti, kaip mes laikomės.

Pastarąją savaitę pas mus namuose- bacilų liūnas. Pirma susirgo mama, o po jos ir mes su broliu. Dabar jau mama su broliu beveik pasveiko, atsigavo, Benediktas jau net darbelius daryti pradėjo, geriau valgyti, linksmesnis, tik aš dar sirguliuoju, bet irgi sveikstu. Tad sausis šiais metais buvo ne tik giminės švenčių menuo, bet ir bacilų.

– Vartausi jau po visą kambarį. Ir jei noriu ką pasiekti, tai jau visada surandu kaip iki ten nusikočioti.

– Dantų dar neturiu.

– Valgau gerai.

– Pats palaikau buteliuką su sultytėmis. Ir net suprantu, kad norint, kad sultys bėgtų, turiu užversti buteliuką aukštyn.

– Miegu gerai.

– Jau pradėjau „siūbuoti ant keturių”, na, tas toks juokingas pratimas, kur prieš ropojimo stadiją būna-atsistoju ant keturių ir siūbuoju pirmyn, atgal.

Pasidariau toks gudročius ir pamaiva. Vieną kartą aš sukosėjau, o mama suvaidino, kad išsigando, tai dabar aš, norėdamas atkreipti į save mamos dėmesį, kosčioju kosčioju dirbtinai ir juokiuosi juokiuosi, kai mama sureaguoja.

Jau sėdžiu, tik dar labai siūbuodamas. Bet jau vis ilgiau ir ilgiau išlaikau pusiausvyrą. O visai nesenai pradėjau prisilaikyti viena ranka, kai imu svirti į kurį nors šoną. Tai tėvai žiūrėjo nustebę, kad pats susiprotėjau laikytis.

Pradėjau šliaužioti nebe atbuliniu, o į priekį.

Šliaužiu labai juokingai- kaip kareivis mūšio lauke. Nusiiriu rankomis į priekį ir tada pritraukiu visą kūną, tada vėl rankas į priekį, tada vėl pritraukiu visą kūną. Kartais, kai noriu, kad šliaužčiau greičiau, tai imu ir geroookai atsispiriu kojų pirštų galais, tai kaip šokteliu į priekį…ir bumt ant nosies…Bet kai matau tikslą, tai dzin tie bum, keliu galvą ir vėl šliaužiu. Dabar šliaužioju patenkintas paskui brolį ir susirenku viską, ką jis pameta. O vieną kartą pamačiau skalbimo mašinos laidą, taip skubėjau, taip skubėjau, bet mama perprato mane ir paslėpė laidą, tai toookias nevilties ašaras pamatė, kad vos ištvėrė neatidavusi laido, nes aš užsikniaubiau ant rankų ir taaaaaip apsiraudojau nepasiekęs tikslo.

Valgau jau labai daug ką, net žuvį ir jautieną. Viską valgau labai noriai, tik priaugu po labai nedaug, nes esu strakalas makalas, viską išprakaituoju :-). Per mėnesį pasunkėju vos po 300g. Dabar mano ūgis- 72cm, o svoris- 8700g.

Vieną dieną brolis, nuėmęs nuo sumuštinio dešros gabaliuką, pavaišino mane. O jau kaip čiupau, kaip graužiau. Mama norėjo atimti, tai aš įsikibau į dešrą dantenom ir nagais ir kad užmaurojau(kaip katinai kad „užriaumoja”, kai ką bandai atimti), tai mama iš to netikėtumo net ranką atitraukė.

Aš jau pradedu ieškoti nukritusių daiktų. Jei kas nukrenta ar pametu iš rankos, tai jau lenkiuosi visas, persikreipiu ir žiūriu, ieškau kur nukrito. O pamatęs bandau pasiekti, pats pasiimti.

Labai patinka žaisti su mama „slėpynių”. Ji uždengia man akis, tada atidengia ir sako: „ku-kuuuu”, o man kieeeek juokoooo. Galėčiau žaisti ir žaisti.

Jau pradedu „pincetiškai” dviem piršteliais rankioti net ir smulkiausias brolio pamestas įdomybes. Tai tėvai jau broliui mozaiką ir visą kitą smulkmę duoda tik tada, kai žaidžia visi kartu ir po to viską iki detalytės surenka. Bet jei kokia netyčia ir nukrenta, tai aš netrunku prisistatyti, šliaužiu tada net pasišokinėdamas, su pariaumojimais, pacypavimais.

Aš jau daug ką pasiekiu. Jei kokį gėrį pamatau sėdėdamas savo kėdutėje, tai apsiverčiu joje, atsiklaupiu, jei dar nepasiekiu, tai atsistoju ir mojuoju mojuoju ranka tol, kol sugriebiu ką nors gero, pvz.: prie tokių gėrių- brolio puodelis pilnas pieno ir panašūs gėriai.

Kai mane neša ant rankų, tai irgi nesnūduriuoju ant peties, o dairausi dairausi. Tėvai nieeekaip nespėja sureaguoti, kaip vonioj nuo gyvatuko „nušluojami” rankšluosčiai, nuo komodos brolio žurnaliukai ir t.t.

Labai man patinka, kai mama prausia man veiduką. Aš tada iškišu liežuvį ir „laku” vandenį :-), o mama juokiasi net susirietusi.

Ir išvis, tėvai dar niekaip negali suvokti, kur dingo tas pienu kvepiantis kūdikėlis, kuris tik šypsodavosi, į brolį spoksodavo ir akis vartydavo. Niekaip nesupranta iš kur atsirado šitas strakalas makalas. Jiems, pripratusiems prie ramaus, svajoklio, filosofo mano brolio Benedikto, dar reikia laiko, kad atsirastų žaibiška reakcija auginant mane. Ir dabar brolis padūksta ir vėl sėdi, skaito, lipdo. O aš šliaužioju ir krapštinėju visus kampus, tampau laidus, vartau puodelius…Aš net pavalgyti ramiai nemoku. Mama iki šiol su tookias sentimentais pasakoja, kaip ji Benediktui už nugaros tieeeeek knygų perskatė. Jis traukdavo pieną ilgai , apie 30-40 minučių, bet gulėdavo ramiai, nei nekrustelėdamas. O aš triūbiju pieną net springdamas, kad tik greičiau, kad tik greičiau. Man 3-7 minučių per akis, bet per tas kelias minutes aš, dantenose laikydamas „pieninę”, spėju apsidairyti, apsiversti ant pilvo, tada vėl ant nugaros, tada bandau šliaužti, tada žiūriu, kad toli nenušliaušiu, vėl paršliaužiu atgal, tada raunu mamai plaukus, pakrapštau nosį, palandžioju ausyse,…O jei jos drabužis su sagom ar kokiais šniūreeeliais, tai mmmmmmmm koks gėėėėris.

Masažų irgi dar neperpratau. Sako, turėčiau atsipalaiduoti…Na, gaaaaal ir atsipalaiduoja koks vaikas, bet tas vaikas- tikrai ne aš. Man tieeeek reikalų tuo metu: reikia persikreipus žiūrėt, ką ten mama ant nugaros daro, tada pagriebus kokį patiesaliuką papurtyt, tada pagraužt, tada pagauti „žaisliuką” tarp kojų ir užsitempti iki ausų, o jei dar su kojom ką pavyksta „pabombint”, tai išvis vykęs seansas.

Taip pat ir su mamos knygų skaitymu man už nugaros. Vos pajuntu, kad lapą verčia, tai bandau pagauti knygą su ranka, o jei su ranka nepasiekiu, tai tada su koja, su koooja…

Na, va.. Toks va aš SPIRGINYS.

O dabar dar patikrinsiu, ar kiti 7 mėnesių vaikučiai tokie pat „spirginiai” 🙂 Jie:

1. Jau gali pasėdėti savarankiškai.

2. Atranda „spyruokliavimą”.

3. Šliaužia pilvu.

4. Gulėdami ant pilvo, atsiremia viena ranka, o kita gali siekti, žaisti.

5. Daiktą pradeda imti nebe visu delnu, o labiau pirštais.

6. Reaguoja į veido išraiškas.

7. Džiugiai žaidžia „ku-kū”.

8. Didėja tariamų garsų įvairovė. Gali sakyti „mama”, „tete”.

9. Maistą kramto dantenomis, gali atkąsti, geria iš laikomo puodelio.

10. Viską, ką pasiekia, kiša į burną.