http://www.alfa.lt/straipsnis/182382

Kiekviena šeima anksčiau ar vėliau užduoda sau šį klausimą. Turbūt dauguma savęs to klausia, kai pradeda aplankyti mintis apie antrą vaikelį. Kada geriausias laikas būtų jį pasikviesti? Ar tikrai geriausia, kai vaikai gimsta vienas po kito (kai skirtumas mažesnis, nei 2,5 m.)? O gal geriau, kai skirtumas – bent jau treji metai? Viskas priklauso nuo to, kokia jūsų su sutuoktiniu šeimos samprata ir kam teiksite pirmumą savo gyvenime ir santuokoje. Visiems tinkamo modelio nėra.

Privalumai, kai tarp vaikų yra nedidelis amžiaus skirtumas

Jaunesnis nei dvejų metų vaikas labai greitai pamirš, kad buvo vienturtis.

Jeigu ir jūs, ir sutuoktinis nenorite labai daug laiko praleisti namuose prieš grįždami į darbo rinką, šis variantas jums kaip tik. Vaikus iš pradžių prižiūrės ta pati auklė, vėliau jie kartu lankys darželį ir kartu pradės lankyti mokyklą – jūsų tvarkaraštis bus lankstesnis.

Manoma, kad sunkiausi – pirmieji metai. Jiems praėjus, tokie vaikai daug laiko žaidžia drauge, jiems mažiau reikia jūsų draugijos, jie yra artimi vienas kitam ir t. t.

Sunkumai, kai tarp vaikų yra nedidelis amžiaus skirtumas

Kurį laiką gali tekti būti ir maitinančia, ir besilaukiančia motina. Ne visada ir ne visoms patinka ir tinka tokia kombinacija.

Jus gali kankinti rytinis pykinimas, kai jūsų mažylis mokosi vaikščioti ar kalbėti, kai jam reikia skirti daug dėmesio ir daug kantrybės.

Kurį laiką auginsite du mažus vaikus: tai reiškia, kad sauskelnes teks keisti dvigubai dažniau, kad abiem tuo pačiu metu bus gyvybiškai svarbu užsiropšti jums ant kelių, o kartkartėmis ir keliauti su vaiku ant kiekvieno klubo – ką jau kalbėti apie visa kita.

Privalumai, kai tarp vaikų didesnis amžiaus skirtumas

Nemažai šeimų, kurios įsitikinusios, kad jiems reikia laiko ir fiziškai, ir psichiškai pailsėti nuo vieno iki kito vaiko.

Jeigu jūsų darbo grafikas lankstus, jei dirbate namuose, bus daug lengviau, jei namuose – tik vienas kūdikis (tuo metu, kai kitas vaikas darželyje ar mokykloje).

Kai gimsta mažylis, pirmagimis jau būna ganėtinai savarankiškas, todėl galite skirti mažajam tiek dėmesio, kiek jam reikia.

Pirmagimis gali jums padėti auginant mažylį: pažaisti su juo, pažiūrėti keliolika minučių, kol jūs, pavyzdžiui, išsimaudote arba gaminate maistą.

Sunkumai, kai tarp vaikų didesnis amžiaus skirtumas

Jau kalbantis vaikas gali jums labai aiškiai pasakyti, kad nori, jog šitą įsibrovėlį išvežtumėte ten, iš kur parsivežėte. O jeigu rimtai – vyresnis vaikas sunkiau susitaiko su vienturtėlio statuso praradimu.

Net jeigu jūsų vaikai ir bus artimi, jie retai būna tokie artimi kaip „pametinukai“.

Vaikų poreikiai dažnai labai skiriasi: vieną reikia vežti į būrelį tada, kai kitam – pats pietų miegas ir pan. Taigi vaikams ūgtelėjus, reikės daugiau pastangų.

Ar jau esate pasirengę priimti kitą vaiką? – šis klausimas kyla iškart po to, kai apsisprendžiate, kad su džiaugsmu auginsite daugiau nei vieną mažylį. Jaunos šeimos dažnai prasitaria, kad, laukdamiesi pirmojo vaikelio, svajojo, jog augins bent keletą vaikų, kad jie ateis „vienas po kito“, bet, gimus pirmagimiui, kuris dažnai gerokai pakeičia įprastą gyvenimą ir ne visada taip, kaip įsivaizduota, tie norai svarstomi iš naujo. Kartais net pasigailima, kad buvo paskubėta ir su tuo pirmuoju: naujagimio nakties miego ritmas (arba, tiksliau, jokio ritmo), pilvuko diegliai, su maitinimu susiję „malonumai“ ir daugybė kas akimirką sprendimo reikalaujančių nuotykių jaunus tėvus išmuša iš vėžių. O apie prarastą veiksmų laisvę, jų spontaniškumą neverta net kalbėti…

Tačiau psichologai pataria dėmesį koncentruoti ne į su pirmu kūdikiu susijusias nesėkmes ar nepatogumus, bet į tai, kas patiko, džiugino, teigė malonių emocijų. Juk iš tiesų su kūdikiu į namus ateina kur kas daugiau džiugių nei niūrių akimirkų. Be to, jei pirmagimis prastai miegojo, buvo irzlus ir šiaip „sunkus“ kūdikis – tai VISIŠKAI nereiškia, kad ir antras toks bus. Pasiklausinėkite draugų – dažniausiai kiekvienas vaikas yra visai kitoks ir nėra savo brolio ar sesės klonas.

Ir dar. Negatyvios mintys paprastai apninka pirmaisiais mėnesiais, kai mamą užklumpa (jei užklumpa) pogimdyminė depresija, kol dar nėra įsivažiuota į ritmą. Jau po kelių mėnesių šiuos jausmus galutinai išstumia meilė ir šiluma, kuri su kiekvieno vaikelio gimimu užpildo visus jausmus ir namų kerteles. Būtent tada dažniausiai ir aplanko mintys apie kitą kūdikį. Betgi kad ir kokias tendencijas yra pastebėję psichologai, jos nėra privaloma taisyklė jums. Tai tik tendencijos. Dėl to geriausias variantas yra tas, kuris yra geriausias JŪSŲ ŠEIMAI. Todėl tik jūs su sutuoktiniu turite galią nuspręsti, kiek mažylių turėsite ir… kada tai įvyks.

Nuoroda į kitą šio straipsnio dalį:

Šeimos planavimas – ar jau laikas kitam vaikui? II dalis