Britų mokslininkai sako, kad susiję. BBC straipsnio esmė: vaikai, kurie nemoka palaukti, gali tapti agresyviais.

Kardifo (Cardiff) Universitete, atlikus tyrimą su 17.500 žmonių, daromos išvados, ar susiję tai, ką valgo vaikai, su agresija vyresniame amžiuje. Tyrimas parodė, kad 10mečiai, kurie kasdien valgė saldumynus, 34erių dažniau buvo kaltinami smurtavus (69proc smurtavusių vaikystėje beveik kasdien valgė saldumynus).

Išskiriamos dvi priežastys:

a) Vaikai neišmoko palaukti malonumo ir

b) Vaikai ir taip buvo „sunkesni”, todėl dažniau ir buvo griebiamasi saldumynų.

Įdomiausia tai, kad ryšys išlieka net atsižvelgus į kitus faktorius tokius kaip kokie buvo tėvai, kokioje terpėje vaikas augo, koks jos išsilavinimas, ar turi automobilį ir pan.

Išvada – kuo mažiau saldainių, tuo ne tik sveikesnis, bet ir mažiau agresyvus vaikas. Win-win, kaip sakant.

Dr.Simon Moore, kuris vadovavo tyrimui, teigia, jog žinojęs, kad prastai – ir ypatingai saldžiai – maitinami vaikai paprastai yra agresyvesni, tačiau iš tiesų rezultatai jį nustebinę.

Ir dar. Iš tiesų – kad ir kaip kartais tėvams liūdna būtų – vaikas privalo išmokti palaukti to, ko nori. Jei neišmoksta, nemoka kontroliuoti impulsyvumo, lengvai susierzina, jei negauna to, ko nori. Apie tai yra nemažai kalbėta. Visai neseniai pasirodė ir straipsnis apie „zefyrų testą” (beje, labai smagus filmukas!)

Tačiau…negaliu ir aš nepastebėti, kad dažnai „sunkūs” vaikai gauna daugiau saldumynų. Tą matydavau ir su vaikais, su kuriais teko dirbti: dažnai jau ateinančios pasiimti auklės ar mamos turėdavo kokį saldainiuką tokiam vaikui 😀 Kodėl? Ogi toks vaikas yra reiklesnis, agresyvesnis iš prigimimo. Ir arba su juo dirbi, arba…”apipatenkini” jį duodamas saldainį 😀

Žinoma, yra ir trečia nuomonė, kad asocialus elgesys yra socialinių ir aplinkos faktorių (pavyzdžiui, prastos tėvystės, sunkaus augimo) pasekmė ir tikrai nesusijęs su saldumynais.

O KĄ MANOTE JŪS? Ir…ar duodate savo vaikams saldumynų? Jei taip, tai kada? Jei ne, tai kodėl?

Nuotrauka: victor nuno „Sweets/Dulces”