Kiekvienais metais rašau, kad vaikystėje labai laukdavau Velykų. Man tai reiškė pavasarį. Ir kelionę pas močiutę į Kretingą. Ir, žinote, ką? Šiemet darysime tą patį! Visos trys namų moteriškės jau esmi sukilę, o vyriokai visi trys dar miega. Atsikels, pavalgysime ir…trauksime į pajūrį! Aš iki trečios valandos ryto dar rašiau – norėjosi baigti straipsnį Green’o žurnalui, kurį visada su įdomumu perskaitau, o šįkart ne tik perskaitysiu, bet ir būsiu parašiusi straipsnį ir dar atsakiusi į keletą klausimų. Man kažkaip visa tai, apie ką kalbėjome su redaktore, tiko pavasariui: juk tiek daug mūsų klimato zonoje gimsta ir atgyja pavasarį. Grožių grožis. Ir reikia saugoti ir globoti tą grožį. Kaip sakome Vaikystės Sode: Mes saugome Žemę!

Šiemet Velykoms negaminsime. O ir namie niekaip joms nesiruošėme. (Gėda pelėda). Todėl lieka tik prisiminti, ką būtų galima padaryti, prisiminti, kaip šventėme ir ką gaminome pernai bei guostis mintimi ir džiaugtis, kad berniukai apie tai daug kalbėjo stovykloje (iš kurios vakar juos parsivežėme į Vilnių), o mergaitės – Vaikystės Sode. Vakar buvo didelė dilema: ar važiuoti į berniukų pasakos skaitymą-baigiamąjį stovyklos pasirodymą prie Anykščių, ar į mergaičių Velykų šventę Sodelyje. Nors persiplėšk! Važiavome pas berniukus, nes jų buvome nematę dvi savaites, o ir šiaip neabejojome, kad jiems mūsų buvimas bus svarbesnis. Kai nuvažiavome, Vilhelmas nepaprastai apsidžiaugė, puolė į glėbį ir pasakė: „Galvojau, kad tėtė gal atvažiuos, bet maniau, kad mama tikrai turės labai daug darbo ir neatvažiuos”. O į mergaičių šventę nuvažiavo mano tėvai, o po šventės jie dar visi keturi patraukė į restoraną. Ar gali būti geriau?!

Taigi pagalvojau, kad dabar – pats tinkamiausias laikas kaupti Velykiniams receptams. Kodėl? Todėl, kad prieš Velykas visi tik ieško (dažnai – nebent tai būtų tradicinis patiekalas – net pamiršę, ką gamino pernai) receptų, o ne dalinasi be galo be krašto. O po, kai nurimsta šventinis šurmulys ir ramiai atsisėdi prie kompo, viskas galvoje dar labai šviežia, o ir turi ramaus laiko pasidalinti tais visais receptais receptėliais.

TAIGI.

Komentare parašykite, ką skanaus valgėte šiais metais per Velykas. Aš irgi parašysiu, jei paragausiu pas močiutę ko nors naujo ir neįprasto.

Visi komentarai dalyvaus mielame konkursėlyje, kuriam prizą įsteigė Medinis Arkliukas. Medinis arkliukas – kaip jau tikriausiai supratote – daugiausiai medinių žaislų krautuvėlė. Vaikystės Sodas dovanų gavo nuostabų medinį arkliuką, kurį labai pamėgo Miesto (Žvėryno) Vaikystės Sodo Mažyliai.

O štai vieno komentaro autoriaus ar autorės mažylis gaus dovanų traukiamą pelytę (ar žinote, kad 1-3 metų vaikams vieni geriausių yra traukiami ir stumiami žaislai?):

RECEPTŲ LAUKSIU IKI TREČIADIENIO, BALANDŽIO 27 dienos.

O aš – kadangi Gintarė prašė (PERNAI :D) – dalinuosi maskarponės – damų pirštelių torto receptuku, kurį mane Briuselyje gaminti išmokė Gabrieliaus močiutė:

Jums reikės:

– pusės litro maskarponės sūrio

– 5 trynių

– 5 šaukštų cukraus

– labai stiprios (ir skanios!) kavos puodelio, į kurį reikia įlašinti citrinos sulčių (aš išspaudžiau nedidelę citriną) ir įpilti šaukštą-kitą brendžio

Visą tą gėrį išsukate ir…sluoksniuojate! Damų piršteliai-pertepimas-damų piršteliai-pertepimas ir t.t. – galite – kaip tą pupą – iki dangaus išauginti! Paprasta ir skanu.

O dabar jau tikrai laukiu jūsų receptų ir siunčiu Velykinius sveikinimus. Linkiu…nepamiršti grožėtis ir džiaugtis mus supančia simetrija. Kad suprastumėte, ką turiu omeny, siunčiu jums filmuką. Gražių ir prasmingų švenčių!

Įrašo Velykinė nuotrauka – iš Medinis arkliukas.