http://www.alfa.lt/straipsnis/144331
KAS SVARBU? Žinoma, svarbiausia – pedagogas, nes jis ugdys jūsų vaiką. Tačiau jo darbas turi būti gerbiamas ir paisoma tam tikros tvarkos. Kaip įsitikinti, ar taip yra iš tiesų?
1. Atkreipkite dėmesį, ar darželis švarus ir tvarkingas. Nebūtinai turi puikuotis naujais langais ir švytinčiu remontu – svarbiausia, kahd baldai būtų saugūs vaikams (jei reikia, suremontuoti, sutvarkyti), kiekvienoje grupėje kabėtų pagrindinės taisyklės (TAIP, BŪTINAI to reikalaukite!), kurias žinotų ir vaikai, ir suaugusieji (kiek vaikui metų – tiek taisyklių). Atkreipkite dėmesį, ar suaugusieji skatina vaikus nusiplauti rankutes grįžus iš lauko, prieš valgį, pasinaudojus tualetu ir pan. Šie veiksmai yra privalomi.
2. Gerame darželyje vaikas yra emociškai saugus, pedagogai gerbia vaikų jausmus ir yra supratingi. Jausmus reikia įvardyti (tu piktas, ar ne, nes šiandien į darželį neatėjo geriausias tavo draugas?). Užmezgamas akių ir fizinis kontaktas. Darželyje naudojama ne bausmių, o pasekmių sistema (jei vaikas laužo žaislus – jis išnešamas iš žaidimų centro; jei mušasi su kitais – nunešamas ten, kur žais vienas, ir pan.)
3. Gerame darželyje ugdymo programa yra ne Švietimo ministerijos reikalavimu surašytas dokumentas, bet ugdymo įstaigos veiklos ašis, parengta atsižvelgiant į vaiko interesus, o tikslų ir uždavinių siekiama per organizuotą ir laisvą žaidimą. Veikla atitinka vaikų amžių ir gebėjimus, ugdo juos intelektualiai, socialiai, emociškai, fiziškai ir kūrybiškai.
AR SVARBU, KIEK YRA VAIKŲ GRUPĖJE?
Daugumoje darželių paprastą dieną grupėje rasite apie 20 vaikų. Pačių pedagogų nuomone, geriausia dirbti su 12–16 vaikų. Tada galima kalbėti apie individualų ugdymą, efektyvų darbą grupėse ir pan. Realybė valstybiniuose darželiuose, deja, kitokia. Tačiau tikrai galite reikalauti, kad grupėje nebūtų daugiau nei 20 vaikų.
Mano manymu, svarbiau nei vaikų kiekis grupėje yra tai, kiek su jais dirba pedagogų. Apie vieno pedagogo profesionalų darbą su 20 vaikų neverta net pradėti kalbos. Mano giliu įsitikinimu, jei ikimokyklinėje darželio grupėje yra daugiau nei 10 vaikų, be pagrindinio pedagogo, privalo dirbti asistentas arba dar vienas pedagogas. Tačiau čia – ne realybė, o siekiamybė, kuri galbūt ir būtų įmanoma, jei susivienytų visi ikimokyklinukų tėvai.
AR ŠIS DARŽELIS TINKA MANO VAIKUI?
Rinkdamiesi darželį pagalvokite apie savo vaiko temperamentą, jo gebėjimą žaisti vienam ir / ar su kitais vaikais ir, žinoma, abu apsilankykite pas pedagogą, kuris vaiką ugdys. Visada atsiperka susipažinimo vizitas, jei kartu keliauja ir vaikas. Net tada, kai vaikas jau lankys darželį, įsiklausykite: ar jis su džiaugsmu kalba apie auklėtoją ir draugus? Ar jis lengvai prisitaiko prie naujos jam tvarkos? Ar jam patinka veikla? Jei darželis tinka jūsų vaikui, jis turėtų apsiprasti per pirmą mėnesį. Jei po mėnesio jūsų vaikas vis dar verkia, susitikite su pedagogu ir / arba darželio vadovu – gali būti, kad kilusią problemą pavyks išspręsti bendromis jėgomis. Tačiau jeigu jūsų vaikas ir po to nepritampa, atsisako eiti, verkia, pradeda neramiai miegoti, tampa irzlus ir piktas, apsvarstykite galimybę pakeisti ugdymo įstaigą. Tačiau jeigu (nors rytais ir būna ašarų) vaikas su džiaugsmu pasakoja apie tai, ką veikė darželyje – galite būti ramus, radote tinkamą darželį!
KAIP PARENGTI VAIKĄ DARŽELIUI?
Kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite: apie darželį, apie vaikus, apie pedagogus, apie tai, ką vaikas veiks darželyje ir pan. Kuo vaikas daugiau žinos, tuo jam bus drąsiau. Kai pamatysite, kad kalbų jau pakanka ir metas veikti, apsilankykite pasirinktame darželyje. Leiskite vaikui keletą valandų apsidairyti, pažaisti. Pabūkite kartu su juo. Eidami namo pasikalbėkite apie tai, ką matė ir patyrė jūsų atžalėlė. Pedagogas, be abejonės, supranta, kad tą dieną, kai šalia vaiko yra tėvai, jis elgiasi kitaip, todėl labai svarbu vaiko neišgąsdinti: jei jis nenorės ko nors daryti, tegul nedaro. Su rutina vaikas spės susigyventi tada, kai jau „oficialiai“ lankys darželį.
Padarysite vaikui paslaugą, jei prieš išleisdami į darželį išmokysite jį apsirengti, nusirengti, nusiplauti rankas. Leiskite jam pasirinkti tai, ką jis rengsis. Jei jūsų vaikas yra vienturtis ir nedaug turėjo progų pažaisti su kitais vaikais, keletą mėnesių prieš atiduodami jį į darželį pasirūpinkite, kad jis pabūtų (pažaistų, pabendrautų) su jūsų draugų ar kaimynų panašaus amžiaus vaikais, kad bent jau įsivaizduotų, kas jo laukia… Šios „treniruotės“ ugdo pasitikėjimą savimi ir padės lengviau adaptuotis.
KĄ DARYTI, JEI VAIKAS MANĘS NEPALEIDŽIA?
Tai, kad vaikas bijo ir nenori jūsų paleisti, yra visiškai natūralu. Visų pirma jūs – brangiausi jam žmonės. Antra, visada nedrąsu naujoje aplinkoje… ypač, kai tau – dveji ar treji metai. Lengviau išsiskiria tie vaikai, kurių tėvai yra nuoseklūs (kiekvieną rytą užtikrina tą pačią rutiną), sugeba įtikinamai jiems paaiškinti, kad sugrįš jų pasiimti (o ne pabėga nieko nepaaiškinę), ir džiaugiasi, kad vaikas eina į darželį (net tada, kai gerklėje stovi ašarų gumulas).
Įsiklausykite į vaiko jausmus ir į tai, ką jis sako. Geriausia būtų, jei pirmomis dienomis galėtumėte pabūti su juo drauge bent jau tol, kol vaikas jus pats išleis eiti. BŪTINAI atsisveikinkite. Jei pabėgsite, tądien išvengsite ašarų ir scenos, tačiau ilgą laiką po šio įvykio vaikas jausis labai nesaugus. Dažnai gelbsti ir mažučiai ritualai, pavyzdžiui, apsikabinimas prie durų arba pamojavimas pro langą. Stenkitės vaiką atvesti tada, kai pedagogas galės skirti jam dėmesio. Jei jau išėjote, jokiu būdu nemojuokite be pabaigos ir negrįžkite įsitikinti, ar viskas gerai. Taip tik pradėsite viską iš pradžių. Jei rūpi, paskambinkite į darželį. Didžiausia tikimybė, kad vaikas seniai nusiramino ir linksmas žaidžia su draugais!
KĄ TURĖČIAU ŽINOTI?
Darželio pradžiamokslį tik nedaugeliui vaikų pavyksta įveikti tarsi sviestu patepta. Dauguma vaikų vis dėlto skausmingai išgyvena šį didelį pokytį. Juk vaikui reikia priprasti būti kitoje erdvėje su kitais vaikais, išmokti savarankiškai pasirinkti veiklą, palaukti savo eilės arba palaukti tam tikro laiko norimai veiklai atlikti. Kaip ir bet kuris grupinis darbas, darželio rutina reikalauja kantrybės, lankstumo, atsakomybės ir gebėjimo klausytis ir klausyti. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau nei kitiems.
Kaip jūsų vaikas reaguos į šią stresinę situaciją, priklauso nuo jo asmeninių savybių ir nuo jūsų. Jūs labiausiai padėsite, jei glaudžiai bendradarbiausite su vaiko auklėtoja (aptarsite vaiko elgesį, jo jausmus), pasirūpinsite, kad vaikas būtų pailsėjęs (pradėjus lankyti į darželį – jokių ilgų vakarų prie televizoriaus ir pan.) ir aptarsite bei užtvirtinsite namuose tai, ką vaikas mokosi darželyje (jei kalba apie šeimą, pavartysite šeimos nuotraukas, papasakosite savo vaikystės istorijų, paskaitysite knygelę ta tema ir pan.). Pasistenkite suprasti, kad tokio amžiaus vaikas nepajėgs susidoroti su jį užgriuvusiais jausmais, o pedagogas dar nėra jam toks artimas žmogus, kuris galėtų jam padėti. Be to, juk nesitikite, kad vaikas visko išmoks per pirmą mėnesį. Tik bendradarbiaudami visą tą laiką užtikrinsime, kad mūsų vaikai augs sveiki, linksmi bei laimingi ir pasieks optimalių rezultatų.
Nuorodos į kitas šio straipsnio dalis:
Ruošiamės į vaikų darželį I dalis