Šiandien rinkimai. Atsibudome, kai jau tėtės nebebuvo. Dirba. Ir šiandien dirbs ilgai. I-L-G-A-I. Ką gi, norėdami nors  kiek išlaikyti sekmadieninius ritualus, vis vien nutarėme važiuoti bandelių. Iš pradžių balsuoti, o po to – bandelių.

Gabrielius grįžo trumpam. Kad vaikai nors kiek pravėdintų galvas (juk jau gan ilgai sėdime namuose per tas nelemtas ligas…) ir tuo pačiu mokytųsi, kad pilietinę pareigą atlikti yra svarbu ir kad tai joks ne pasirinkimas, o būtinybė, į ambasadą važiavome keturiese: aš ir trijulė. Gabrielius grįžo namo pabūti su mažąja, o mes išlėkėme.

Važiuodami kalbėjome apie rinkimus. Pasakiau, kad važiuojame rinkti Prezidento. Augustas pataisė: Prezidentės, mama, Prezidentės:) Prezidentės tai Prezidentės. Kartu mane užregistravome, kartu ėjome žymėti. Paprašiau, kad Vilhelmas perskaitytų visas pavardes, padėjome „kryžiuką” ten, kur norėjome. Su vaikais pasikalbėjome, jog labai svarbu biuletenių nesugadinti, nes tada apsunkinamas ir rinkimus organizavusių žmonių darbas, ir šiaip…geriau visai neiti, nei eiti ir kenkti.

Tuo metu vaikai perskaitė visas pavardes. Vėl krizeno perskaitė „Valdemaras”, nes jiems tai laaaabai asocijuojasi su Hario Poterio piktuoju burtininku Voldemortu…

Nusprendė, kad visi trys mes balsavimo biuletenį į urną. Taip ir padarėme. Susikaupę įmete. Eidami lauk pakalbėjome, kad kartais būtent tas vienas kurio nors jo balsas gali būti lemiamas, todėl labai svarbu atlikti savo pilietinę pareigą. Kas nors nepatinka??? Rink tuos, kurie padarys taip, kad būsi patenkintas! Augustui pasakiau, kad nesąžininga skųstis, jei pats nieko nedarai, jei nesi pilietiškas…

Vaikai buvo patenkinti, nes gavo po lipduką:) Išėję nusifotografavome prie Ambasados.

O tada – bandelių. Kaip ir kiekvieną mielą sekmadienį… Gerai, kad šiandien – mano sekmadienis (mat vieną sekmadienį važiuoju aš, o kitą – Gabrielius).

Važiuojant mašinoje vaikai aptarinėjo kandidatus į Prezidentus. Hmmm… Vilhelmo „perliukas”: „Grybauskaitė renka grybus, Graužinienė juos graužia, o Butkevičius iš tikrųjų yra Bučkevičius ir duoda daug bučkių!” Augustas su Morta manė, kad tai – turbūt juokingiausia, ką jie galėjo išgirsti šį rytą…

„Bandelinėje” vaikai išsirinko, ko norėtų ir grįžę visa šeima kaip ir kiekvieną sekmadienį kartu susėdę pusryčiavome: mudu su Gabrieliumi gėrėme kavą ir valgėme šviežutėlaites bandeles, o vaikai – kakavą ir bandeles… Man labai patinka tie ramūs sekmadienio pusryčiai, kai prie stalo susėdame visa šeima…

Po to tėtis vėl išlėkė į darbą, o mes…likome dėlioti dėlionių ir žaisti stalo žaidimų. Ir šiaip ramiai būti. Juk sekmadienis.

O štai čia jau anksčiau buvau rašiusi apie pilietiškumo ir tautiškumo ugdymą.O štai ir dar kelios mintys apie rinkimus. Ir čia (komentaruose). O šiaip tai tų minčių šiomis dienomis daug… Tačiau aš žiūriu iš savo varpinės: TAI YRA PUIKI PROGA PAMOKAI APIE PILIETIŠKUMĄ, PILIETINĘ PAREIGĄ IR PAGARBĄ SAVO VALSTYBEI.  Ir, žinoma, puiki proga mokyti vaikus elgtis kultūringai (nes kartais kai paskaitai komentarus…imi galvoti, ar kas nors prikišo ranką prie tų žmonių ugdymo, kai jie dar buvo vaikai…)

P.S. Dabar sėdžiu prie kompiuterio, nes pasakojau berniukams, kas vakar laimėjo Euroviziją. Be to,  žiūrėjome įrašus (Youtube). Augustui buvo labai įdomu, kaip išsidėstė laimėtojai, tai daviau perskaityti ŠĮ STRAIPSNĮ. Po to abu užsimanė paklausyti pirmojo penketuko dainų. Augusto nuomone, trečioji turėjo būti Estija. (Nes daviau paklausyti ir Estijos dainos, sakiau, kad man labai patiko). Vilhelmui labiausiai patiko Estijos daina. Man tai – kaip jau ir minėjau – labiausiai patiko norvegiukas… Po to su Gabrielium kalbėjome, kad jis suspaudė daug gerų „mygtukų”: jaunas, simpatiškas, šaknys – baltarusiškos, imigrantas, kuris sugebėjo iškilti naujoje šalyje, pats parašė žodžius ir muziką (nors mudu dar iškėlėme hipotezę ar tik ne be tėvelių – žymių muzikų – pagalbos…), groja ir t.t. ir pan. Dar pasiskaitėme apie mums labiausiai patikusius atlikėjus BBC Eurovizijos tinklalapyje, tai Augustui labai padarė įspūdį, kad Islandijos atstovė jau devynerių buvo išleidusi savo kompaktinę plokštelę. Žodžiu, labai smagiai su berniukais palandžiojome internete ir pasikalbėjome, kol mergaitės šalia ant grindų ramiai piešė…

P.P.S. Šiandien – Norvegijos nepriklausomybės diena. Visai smagu, kad Norvegijos atstovas laimėjo Euroviziją kaip tik šios dienos išvakarėse! O, kad jūs žinotumėte, kaip ji švenčiama!!! Nei liepos 4 JAV, nei birželio 6 Švedijoje, nei liepos 21 Belgijoje, nei tuo labiau vasario 16 ar kovo 11 Lietuvoje nepadarė man tokio įspūdžio, kokį padarė gegužės 17 Norvegijoje. Taigi siunčiu glėbį linkėjimų savo kursiokams „norvegistams” ir šiaip visiems…”prijaučiantiems” Norvegijai ir draugams tenai!!!