Psichologės Ramunės Želionienės straipsnis apie pažangią tėvystę:

Esu mama, todėl norėdama padaryti kuo mažiau auklėjimo klaidų, skaitau, domiuosi kitų gerąja patirtimi, kritiškai vertinu patarimus ir tik tada juos pritaikau sau. 2008 – aisiais skaitymo metais man pasisekė: skaitytose knygose atradau labai daug naudingos informacijos. Ji man padėjo efektyviau spręsti kasdienybės sunkumus, kuriuos mes visi neišvengiamai patiriame. Dalinuosi savo žiniomis su Jumis, mamytėmis, tėveliais, mokytojais, auklėtojais, seneliais ir senelėmis. Jei Jums ne vis vien, kokią įtaką darote mažiesiems planetos gyventojams, šis straipsnis – kaip tik Jums.

Auklėjimas – tai kūryba

Manau, dauguma sutiks, kad auklėjimas yra kūryba. Pasisekė tiems, kas nestokoja kūrybiškumo. O ką daryti kitiems? Visų pirma, reikia skaityti kūrybiškų asmenybių parašytas knygas. Ir mokytis iš jų patyrimo. O prikaupus reikalingų auklėjimui žinių patiems pradėti kurti. Juk 2009 – ieji metai paskelbti kūrybiškumo metais. Pradėkite nuo šios savaitės, nuo šiandien, nuo dabar.

Vaikams reikia besąlygiškos meilės

Už ką mes mylime savo vaikus? Už tai, kad jie gerai mokosi, gerai elgiasi, už tai, kad jie yra paslaugūs, atsakingi, tvarkingi, už tai, kad jie neatsikalbinėja, nesikeikia, ir, svarbiausia, už tai, kad jie mūsų klauso. Psichologai teigia, kad pati sveikiausia tėvų meilė yra besąlygiška. Vaikus reikia mylėti už tai, kad jie tiesiog yra. Vaikus reikia mylėti tokius, kokie jie yra. Tokia yra meilė ką tik gimusiam bejėgiam kūdikiui. Nežinia, kas nutinka vėliau. Specialistai tvirtina, kad tik besąlygiška meilė padeda vaikams užaugti tvirtais, gerbiančiais save ir kitus, mylinčiais save ir kitus, pasitikinčiais savimi, drąsiais, iniciatyviais, kūrybiškais, atkakliais ir optimistiškais individais. Savo vaikams linkime tik paties geriausio, ar ne?

Ir „sunkūs“ vaikai yra siųsti Dievo

Nebijau pripažinti, kad tikrai ne visi vaikai yra „lengvi“. Ką daryti su „sunkiais“ vaikai? Mylėti, mylėti ir dar kartą mylėti. Visi vaikai yra siųsti Dievo. Ypač sunkesnio būdo. Kodėl? Todėl, kad šalia tokių vaikų suaugęs turi labai daug išmokti: nelaukti, nesitikėti, nešaukti, nebarti ir, svarbiausia, mylėti. Žinokit, kad tik šalia sudėtingų vaikų suaugęs žmogus auga, tobulėja, mokosi. Psichologai tvirtina, kad vaikams reikia daug meilės: nebijokite kasdien kartoti jiems, kad juos mylite. Meilė ne lepina – meilė augina sparnus.

Vaikams reikia saugumo

Tėvai atsako už vaiko saugumą. Bet ką tai reiškia? Saugumo užtikrinimas nesusijęs su paliepimais, draudimais ir bausmėmis. Vaikui saugumo jausmą garantuoja saugi jo artimiausia aplinka. Vaikui reikia aiškios dienotvarkės, tam tikrų dienos ritualų ir aiškių taisyklių. Kai vaikai žino, kas jų laukia, jiems ramu ir gera. Todėl nuo mažų dienų reikėtų pratinti mažylį keltis ir eiti miegoti, valgyti, valytis dantukus, praustis, eiti į lauką, ruošti pamokas ir pan. tuo pačiu metu. Specialistai teigia, kad šeimose, kuriose puoselėjamos struktūruotos dienotvarkės tradicijos, daug rečiau kyla konfliktai dėl valgymo, ėjimo miegoti, pamokų ruošimo ir pan. Labai svarbu pabrėžti, kad taisyklės turėtų galioti ir tėvams. Todėl, jei ketinate užsibūti svečiuose, neimkite kartu vaiko. Jei sutarėte su vaiku, kad vakarinius filmus jis gali žiūrėti tik penktadieniais ir šeštadieniais, net būdami geros nuotaikos, nedarykite išimties ketvirtadienį. Psichologai pataria turėti tam tikrus ritualus, pvz. tėčio ir sūnaus maudynės kiekvieną vakarą. Juk paprastos maudynės vėliau būtinai išaugs į abipusį pasitikėjimą, į atvirus pokalbius, į brandžius tėvo ir sūnaus santykius.

Skaitykite knygas kartu

Knygų skaitymas labai suartina vaikus ir tėvus. Ir nesvarbu, kiek metų Jūsų atžalai. Vakariniai knygų skaitymai suartina ir didelius, ir mažus. Vyresni vaikai gali skaityti patys, o jų klausytojais gali būti mama ir tėtis. Tai gali būti šeimos laikas, kai visi būna kartu, juokauja prieš miegą, apsikabina. Tai laikas, kai galima pasižiūrėti vienas kitam į akis, pasikalbėti. Skirkite tam bent 30 minučių kiekvieną vakarą ir tapsite laimingi. Vadinasi, laimingi bus ir Jūsų vaikai. Neturite tam laiko? O kas yra svarbiau už žmogų, jo bendravimo poreikį, kas gali būti svarbiau už vaiką, kuriam labai reikia pajusti tėčio ir mamos artumą? Neplautos grindys, neplauti indai nesielvartauja, o vaikai, deja, gali išgyventi ir didelį liūdesį.

Skirkite savo vaikui kokybiško dėmesio

Vaikams svarbu ne kiek laiko jie praleidžia kartu su tėvais, bet kaip jie tą laiką praleidžia. Padovanokite sau ir savo vaikui kiekvieną dieną nors po 60 minučių. Ką reikės daryti? Pieškite su vaiku, eikite pasivaikščioti, žiūrėkite filmuką, žaiskite žaidimą. Už šių minučių turinį atsakingas lai būna Jūsų vaikas. Taip vaikai mokosi priimti sprendimus, rodyti iniciatyvą ir pajusti atsakomybę. Pasakykite savo vaikui: aš skiriu tau valandą ir mes darysime tai, ką sugalvosi tu. Tai nereiškia, kad vaikas negali sulaukti pasiūlymų ir iš Jūsų. Tokiu būdu sudarysite vaikui galimybę pabūti su Jumis. Na, o jei pasirodys, kad Jūsų atžala nebenori būti su Jumis, vadinasi tam yra bent du paaiškinimai. Pirma, Jūs taip retai būnate kartu, kad vaikas nebežino, ką smagaus galima su Jumis nuveikti (Jums ir Jūsų vaikui gresia susvetimėjimas, o už santykių atstatymą atsakingas tik suaugęs žmogus, tad nedelskite). Antra, Jūsų berniukas ar mergaitė išgyvena pačią paprasčiausią paauglystę (pripažinkite savo vaiko ribas, išlaukite, nekovokite, būkite šalia, kai vaikui Jūsų prireiks).

Nemeluokite vaikams – išmokite jiems sakyti tiesą

Jau seniai pastebėta, kad elgesys yra išmokstamas. Vaikai gali išmokti elgtis ir tinkamai, ir netinkamai. Viskas priklauso nuo mokytojų. Meluoti vaikai išmoksta iš pačių artimiausių savo mokytojų: mamytės, tėvelio, senelio ir senelės. Įsivaizduokit: berniuko mama dažnai garsiai kritikuoja kaimynės elgesį, garsiai aptarinėja su vyru jos neteisingą gyvenimo būdą, net gailisi, kad yra tokie kaimynai. Ir štai vieną vakarą ta pati mama su šypsena atidaro namų duris ir „mylimai“ kaimynei sako: „Kaip džiaugiamės, kad šiandien pas mus užsukote!“. Būtų buvę daug geriau, jei mama sugebėtų susilaikyti nuo savo neigiamos nuomonės išsakymo – lai pats vaikas susidaro savo požiūrį į kaimynus. Galbūt pamirštame, jog mums negali patikti visi žmonės. Bet mes privalome visus toleruoti, nes jie – tik žmonės, kuriems viso amžiaus nepakanka išmokti gyventi teisingai.

Rodykime vaikams pavyzdį ir jų nereikės auklėti

Suaugę labai dažnai elgiasi neteisingai ir galvoja, kad jų elgesio niekas nestebi. Deja… Vaikai godžiai ryja kiekvieną mūsų judesį, gaudo visus žodžius, kopijuoja manieras, įpročius, mokosi visada ir visko. Dabar galiu pasakyti – ir ačiū Dievui, kad yra būtent taip. Nereikia jokių auklėjimo pamokėlių ir moralų. Norit, kad vaikas valgytų tvarkingai, patys valgykit tvarkingai. Norit, kad vaikas mylėtų knygą – patys skaitykit. Norit, kad vaikas būtų draugiškas, patys būkit draugiški. Norit, kad vaikas nemeluotų – nemeluokit. Norit, kad vaikas pasirinktų sveiką gyvenimo būdą – patys gyvenkit sveikai. Auklėjimas nepripažįsta dvigubų standartų.

Pamirškite žodį „kantrybė“, tapkite laisvi

Kas yra kantrybė, kuri taip dažnai nutrūksta, o ypač būnant su vaikais? Kantrybė – tai yra lūkesčių kiekis. Spėkit, kada man trūks kantrybė, jei aš tikėsiuos, jog mano mažasis padauža užmigs iki dešimtos valandos vakaro? O gi dešimtą arba keletą minučių po dešimtos. Bet ar tai realiai nuo manęs priklauso? Ne, nebent aš duosiu vaikui migdomųjų arba pro rakto skylutę laidysiu strėlytes su migdomaisias vaistais. Kas būna, kai suaugusiam žmogui trūksta kantrybė? Jis supyksta. Pyktis yra reikšmingas žmogui jausmas, bet jis nėra malonus. Tai kodėl mes dėl savo pačių prisigalvotų lūkesčių išgyvename mums nemalonius jausmus? O jei dar ir artimam žmogučiui pasakome tai, ko neturėjome pasakyti? Siūlau atsisakyti tikėtis iš vaiko ko nors, kas nuo mūsų nepriklauso. Gerbiami mokytojai, nesitikėkite, kad rytoj tai jau tikrai visi mokiniai bus paruošę namų darbus. Tai nuo Jūsų nepriklauso. Darykime tai, kas priklauso nuo mūsų: mylėkime vaikus ir mokykime juos gyventi.

Skaitykite ir būkite kūrybiški

Šiais laikais yra tiek daug knygų, kad tikrai galima pasimesti, ką pirkti, ką skaityti. Gražus viršelis ir knygos storis – nėra geros knygos vertinimo kriterijus. Artėjant 10 – ajai tarptautinei Vilniaus knygų mugei pateikiu tų knygų sąrašą, kurias įsigiję investuosite pinigus į gerus tarpusavio santykius šeimoje, į kokybišką bendravimą su vaiku, į vaiko ateitį, į vaiko ir savo asmenybės augimą.

1. G. Chapman, R. Campbell. Penkios vaikų meilės kalbos, Alma littera, 2008.

2. Z. ir N. Nekrasovos. Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti, Mijalba, 2008.

3. R. Dreikurs, V. Soltz. Laimingi vaikai, Vaga, 2007.

4. M. G. R. Robichaud. Vaikas kenčia pažeminimus mokykloje, Baltos lankos, 2008.

5. Š. Amonašvilis. Tėvo išpažintis sūnui. laiškai dukrai, Andrena, 2007.

6. J. W. James, R. Friedman, dr. L. L. Matthews. Kai sielvartauja vaikai, Tyto alba, 2007.

Nuoširdžiai linkiu sėkmės,

Ramunė

Nuotrauka: Daisies