Nauji metai, nauji projektai. Pirmasis šių metų projektas – KALBOS RAIDOS projektas, kurio metu šiuos metus seksime kelių vaikučių kalbos raidą. Projekto dalyviai: Gertrūda (17mėn), Vincentas (18mėn) ir Emilija (14mėn). Projekte dalyvauja ir Benedikto (4 metai) mamos užrašai, mat ji sąžiningai žymėjosi visus Benedikto kalbos raidos „laiptelius”, kai jis mokėsi kalbėti. Pristatome kalbos raidos teoriją, mažylius ir ką jie jau moka:
Sulaukęs pirmojo gimtadienio vaikas supranta apie 30 – 60 dažniausiai girdimų žodžių ir pradeda tarti prasmingus žodelius, garsų junginius. Paprastai tai būna trumpi, lengvai tariami žodžiai: „ate”,”mama”,”au au” ir pan. Šiame amžiuje labai ryškus vaiko suprantamų ir tariamų žodžių skaičiaus skirtumas.
Kaip žinoti, ar vaikas supranta? Prašykite parodyti, paduoti, atnešti. Palaipsniui šias užduotis sunkinkite. Pavyzdžiui, „atnešk kamuolį”, „padėk didelį kamuolį į dėžę”, „paimk kamuolį ir nunešk tėtei” ir t.t. Prašydami iš karto atlikti keletą veiksmų, mokome vaiką įsiklausyti, įsiminti ir plečiame jo žodyną naujais žodžiais. Svarbu komentuoti atliekamus veiksmus, kartoti žaislų, buities reikmenų pavadinimus. Vienerių metų vaiko mąstymo ir atminties ypatumai reikalauja betarpiškos situacijos „čia ir dabar”. Pasivaikščiojimų, valgymo, žaidimo metu kalbėkite apie tuos daiktus, su kuriais vaikas veikia. Pavyzdžiui, „Eisim į lauką. Imk batą. Mama auna batus. Rišu tavo batus”. Stenkitės kalbėti aiškiai, trumpais, paprastais sakiniais.
Antraisiais gyvenimo metais, kalbos mokymuisi didelę reikšmę turi mėgdžiojimas, todėl naujus žodelius stenkitės pakartoti keletą kartų, pabrėžkite juos savo balso intonacija, skatinkite vaiko sugebėjimą pakartoti. Vienerių metų vaiko žodyną sudaro nuo 2 iki 30 žodžių. Jų reikšmės nėra tikslios, vaikas tuo pačiu žodžiu pavadina keletą panašių daiktų (obuolys ir kamuolys „bum”) arba tą patį daiktą skirtingai (pavyzdžiui, paukštelis kieme mažyliui nepanašus į didelę žąsį, todėl paukščiu jis vadina tik pirmąjį).
Daugelis autorių nurodo, kad žodynas sparčiai pradeda gausėti nuo 1m. 6 mėn., tačiau pasitaiko vaikų, kurie iki dviejų metų amžiaus taria vos kelis žodelius, o vėliau pasiveja savo bendraamžius. Antrųjų metų viduryje vaikai pradeda kalbėti frazėmis, jungia žodelius vieną prie kito, nepaisydami jų derinimo taisyklių. Kalbėjimas sakiniais padeda pasiruošti ilgesnių žodžių tarimui. Šiame amžiuje daugelis vaikų aktyviai kartoja suaugusiųjų kalbą ir sparčiai plečia savo žodyną. V. Glebuvienė, tyrusi kalbos raidą ankstyvame amžiuje nurodo, kad pirmųjų metų pabaigoje vaikas taria 8 – 10 žodžių (supranta apie 60), antrųjų pabaigoje – vartoja apie 500.
EMILIJA (1m.2mėn.)
Startinė pozicija:
„kas čia?“ – tikriausiai pats pirmasis Emilijos žodis. Rodydama į daiktus pirštu, klausinėja jau gal kokius du mėnesius. Kartais būna „kasia?“, „kašia?“, bet dažniausiai ištaria taisyklingai „kas čia?“ įvairiomis intonacijomis, priklausomai nuo nuotaikos.
„tiščia“ – „tuščia“. Antrasis žodis – kartais pavyksta pasakyt ir „tuščia“. Sako, kai suvalgo visą dubenėlį košės ir jis lieka tuščias, kai išgeria pienuką ar arbatą iš puoduko.
„ku?“ – „kur?“. Sako, kai koks nors žaisliukas nukrenta, o ji nemato kur nusirideno.
„čia“ – „čia“.
„ten“ – ir rodo pirštu, kur ją nešti.
„ne“-„ne“.
„aatia“ – „ačiū“.
„tia“ – „atia“. Ir visada mojuoja.
„au-au“ – „šuniukas“
„yyyja“ – „arkliukas“. Pažįsta visų rūšių arklius ir asilus. Net ir šachmatų žirgą.
„mū“ arba „mo“ – „karvytė“.
„be“ – „avytė“.
„cyp, cyp, cyp“, „cypu, cypu, cypu“ arba „pycu, pycu, pycu“ – „paukščiukas“.
„dia“- „gerti“.
„sė“ – „sėsti“.
„am am“, „niam niam“ – „valgyti“.
„ko“ – „pienukas“.
„tiati“, „tiatiu“, „tiatia“ – „tėtė“. „Mama“ nesako visai. Prieš tris savaites, kai nuvažiavome į Lietuvą, pradėjo ir mamą šaukti „tiati“.
„kakū“ – atsako, kai paklausi, „ar padarei jau ką nors?“ ir pradedi mauti kelnes.
„taptė“ – „tapkės“.
„bapa“ – „batai“.
„vūū“-„fenas“, „siurblys“, „mašina“.
„ku-kū“ – sako, kai slepiasi už užuolaidų ir išlenda.
„kuti, kuti“ arba „kut, kut“ – sako, kai kutena, o kutena visada, kai tik pamato bet kokią nuogą kūno vietą.
„ojo“ – „alio“, sako, kai vaikšto su telefonu arba nuotolinio valdymo pulteliu prie ausies.
„tiun“ – kartais sako, kai su rankute per ką nors ploja, arba kas nors nukrenta.
Apskritai, Emilija šneka nemažai. Kartais bando jungti žodžius, pavyzdžiui, sako „taptė tiati“ – „tėtės tapkės“. O šiandien keičiant sauskelnes, taip kalbėjomės:
Emilija klausia: „Kas čia?“ ir rodo į savo „tapkytes“.
Aš: „Tapkės“.
Emilija: „Taptė, taptė, taptė“.
Po minutės jau pati su sau atsako: „Kas čia? Taptė, taptė“.
Po poros valandų vėl keičiant sauskelnes, vėl tas pats pokalbis su savimi jau be mano pagalbos: „Kas čia? Taptė, taptė, taptė“.
Paprašyta parodo nosytę, akytę, ausytę, dantukus. Žino, kur pirščiukai. Daug ką pakartoja paskui, kai atsakai į jos klausimą „kas čia?“. Pavyzdžiui, „pi“ – „pirščiukas“, „memi“ – „medis“, „kelialė“ – „keliamės“, „lu“- „lupt“, „kata“ – „karšta“.
Moka pūsti kaip vėjas. Labai mėgta bučiuotis ir pyksta, jei ji lenkiasi pabučiuot, o „bučiuojamasis“ nereaguoja (kartais tiesiog dėl to, kad yra vos trijų mėnesių amžiaus).
GERTRŪDA (1m.5mėn)
Startinė pozicija:
1. „apatia” – „apačia” (šis žodis yra vartojamas atsistojus laiptų viršuje ir rodant į apačią)
2. „no” – „ne” – „nia” – su visokiauuuuuuuuuuusiom intonacijom
3. „mama”
4. „tiati” – „tėtė”
5. „tiatė” – „sesė”
6. „atiun” – „ačiū”
7. „enam” – „einam” (ir dar palydimas galvos krestelėjimu į tą pusę, į kurią reikia eiti)
8. „diati” – „gerti”
9. „am-am” – „valgyti”
10. „ajajai” – „kaip gražu” (ir dažniausiai išsišiepus nuo ausies iki ausies ir judinant galvą)
11. „au-au” – „šuo”
12. „kaka” – kaip ir aišku 🙂 (dažniausiai skamba panašiai į „kha-kha” ir nutaiso tokią veuuuu miną, kad broliai tai juokiasi už pilvų susiėmę:))
13. „tio” – „to”
14. „ijaija” – „lėlė”
15. „jaji” – „vaikai”
16. „bapa” – „bamba” (Ir iškart keliami marškinėliai, kad parodytų savo bambą :))
17. „papi” – „pampis”
18. „atia” – aišku 🙂
19. „tyti” – „katytė”
20. „ege” – „eglė”
21. „niauuuu” – „miau”
22. „bum” – kai nukrenta pati arba kas nors šiaip
23. „A-pa” – „užkelt”, „užlipt”, „paimt ant rankų”
24. „tiu-tiūūūū” – kai išlenda pasislėpusi 🙂
25. „hrrrrrrr” – sako tigras ir kiti panašūs gyvūnai:) (beje, labai išraiškingai, susiraukus kaip reikalas ir nutaisius baisiąąąąąąą miną)
26. „bati” – „batai”
27. „brrr-brrr” – daugiau garsas, nei žodis, reiškiantis daiktus su ratais, žinoma, dažniausiai – mašinas.
28. „kata” – „karšta”
29. „apapa” – „miegoti”
30. „tą”
31. „Ūa” – „Ūla” (Mortos draugės vardas :))
32. „va”
33. „ajoooo” – „valio”
34. „baibai” – „bye-bye” (angl.)
35. „tium” – „stumk”
36. „aš” (tik jos „š” minkšta tokia)
37. „ajo” – „alio” (ir būtinai dedamas telefonas arba jo pakaitalas prie ausytės)
Turbūt dažniausiai vartojami žodžiai yra „atiun” ir „atia”. Dėkoja Gertrūda net tada, kai duodi jai bučkį, o atsisveikina išeidama į kitą kambarį. Ir kur gi dingsta po to tas nepaprastas mandagumas? 😀
Ir šiaip Gertrūda daug čiauška: beveik visus jos žaidimus lydi čiauškėjimas, nors dauguma žodžių nėra suprantami. Pavyzdžiui, stovi prie virtuvėles, kažką makaluoja…tai vis išgirstam tai „amam”, tai „kata”, tai „ajajai”… Žodžiu, ji jau labai sąmoningai žaidžia įsivaizduojamuosius žaidimus ir juos komentuoja:) Tačiau sąmoningų junginių dar mažai. Na, pavyzdžiui, dainuoja: „ijajiija apapa…ijajjiii amam?” arba sako „tiati, enam”, bet tuo viskas ir baigiasi.
Gertrūda rodo dantukus, burnytę, rankytę, bambą, nosytę.
VINCENTAS (1m.6mėn.)
Startinė pozicija:
1.”bumt”- jei kas nukrenta, jei pats nugriūna, jei ką meta, ar kur atsitrenkia,
2.”bum bum”- kamuolys, balionas ir mėnulio pilnatis,
3.”ai, ai”- skauda,
4.”niaaaa”- ne, nenoriu,
5.”ate ate”- viso gero,
6.”apa”- pakelk,
7.”brum brum”- mašina, traktorius, motociklas,
8.”buuuuuu”- pavežk ant rogučių,
9.”vavau”- šuo,
10.”niaaaaaaaaaaau”- miaaaaau, kačiukas,
11.”mama”,
12.”tete”,
13.”atiiis”- akytė,
14.”mama, papi”- mama, noriu pieno.
15.”kaka”- kai prikrauna į sauskelnes,
16.”kukuuuu”- kai pasislepia ar kai užsidengia akis,
17.”khuu khuuu”- paršiukas,
18.”ko ko”- višta,
19.”baaaaama”- bamba,
20.”pyyyypa”- pimpa,
21.”khu-ku-kuuuu”- kakariekų, gaidys,
22.”ten”.
Mūsų Vincentukas iš tų vaikų, kurie daugiau daro, nei šneka. Dažniausiai jis viską paaiškina veiksmais, išraiškomis, tai kalbėti labai ir nesivargina. Dar jis labai emocionalus. Tai taip pat padeda jam „paaiškinti” ko jis tuo metu nori. Nors mes kalbame su juo daug, bet jam net nerūpi kartoti žodžių. Jis tylėdamas žiūri į kalbantį, į jo lūpas, bet pats neprataria nei žodelio. O Benediktas priešingai, labai norėjo kalbėti, labai anksti pradėjo kartoti žodžius, ar bent jau intonacijas. Pusantrų metų Benediktas, kai norėdavo miego ir prašydavosi į lovytę, sakydavo: „apaaaaa liulia liulia, bum a-aaaa” (įkelk į lovytę, gulsiu miegoti), o Vincentas norėdamas miego tempia net išsikėtęs mane prie lovos, atsigula, rodo kad gulčiau šalia jo. Prieš pora dienų rodė rodė man kažką ir kartojo savo „firminį” „kalia-kalia”, bet aš nesupratau ko jis nori. Tai tada jis atsigulė ant pilvo šalia manęs, paėmė mano ranką, pakišo sau po drabužiais, ir vedžioja mano ranką sau per nugarą, taip aš supratau, kad jis prašė, kad pakasyčiau nugarytę 🙂 Štai taip mes su juo ir „susikalbam”.
BENEDIKTAS (1m6mėn)
Benediktui jau (šiandien!) ketveri, tačiau jo mama turi tikslius užrašus, ką Benediktas kokio amžiaus kalbėjo. Taigi – kad būtų kuo daugiau „gyvų pavyzdžių” projekte, Benedikto mama sutiko pasidalinti savo užrašais. Be to, tai bus ir šiokia tokia lyčių lygybė: du berniukai ir dvi mergaitės. 🙂
1. „ten tete tep tep” – ten tėtis eina,
2. „kuti-kuti-kuti”- kai kutena,
3. „aaai, noooo sisisiiii”- pasako kai nori sisiuko (tiksliau jau po visko),
4. „mamos bama, tetės bama, lialia bama”- mamos bamba, tėtės bamba, Benedikto bamba,
5. „aliaaaaa”- alio, telefonas,
6. „avaaaaaau”- šuo, loja,
7. „myyyniu myyyniu kukąąą”- myliu myliu meškiuką,
8. „kuj tetė?”- kur tėtė?,
9. „pyp nooooti”- kai su pirštu rodo nosį „pypt nosis”,
10. „bum bum pum pum”- nukrito kamuolys,
11. „aaa-aaaa liaaalia”- migdo save ir dainuoja,
12. „aaa-aaaa puuupa”- dainuoja,
13. „nu nu nu”- barasi, grumoja piršteliu,
14. „ne-a-maaa”- negalima,
15. „teku teku”- tešku tešku, praustis,
16. „keeek opa”- pakelk opa,
17. „ten”,
18. „ateee teteeee”,
19. „ten liapa dia”- ten lempa dega,
20. „pama”- pamperis, sauskelnės,
21. „liulia liulia apaaaa bum aaaaa”- į lovytę įkelk, gulsiu miegoti,
22. „tuk tuk”- kala,
23. „antiuka”- dantukas,
24. „tiutiutė”- močiutė,
25. „tiutiutė aliaaa diin”- močiūtė skambina,
26. „kuj?”- kur?,
27. „dedėk dedėk”- padėk,
28. „teip”- taip,
29. „a-alyyyyk”- nuvalyk,
30. „kuj tetės baba?”- kuj tetės bamba?,
31. „aliaaaa bum”- telefonas nukrito,
32. „mamaaa apaaa”- mamaa, pakelk,
33. „nooooni geeeeeti”- noriu gerti,
34. „diuok niam niam”- duok valgyti,
35. „ajaaaaj kaaata”- oi, karšta,
36. „nioniu pie-e-lio pa-ulio”- noriu pienelio iš papulio,
37. „lyyyyja tek tek”- lyja lietus, laša,
38. „mamos aniniaaaai”- mamos akiniai,
39. „bu bu tetei, bu bu mamai”- bučkis mamai, bučkis tetei,
40. „kakaaaa”,
41. „teneeeeliiiiii”- seneeeliiiiii (kviečia),
42. „ten biiiir mayyyna”- ten važiuoja mašina,
43. „etiiii tek tek”- einam praustis,
44. „puk tra ta ta”- prisuk migduką,
45. „nėėėja”- nėra,
46. „neniuoooo”- nenoriu,
47. „ku-kuuuu”- kai pasislepia,
48. „nėja lialia”- nėėėra Benedikto,
49. „tetė aveis”- tėtė pareis,
50. „tiaaapa”- tapkutė,
51. „lialia ziuoooja”- Benediktas važiuoja,
52. „Myyylia”- Miglė,
53. „ai, ai, ai gazi Myle”- ai, ai, ai graži Miglė,
54. „keeepia alytė”- kvepia gėlytė,
55. „ten tete baba”- ten tetės bamba,
56. „supu supu lialia igugoooo”- supasi Benediktas ant arkliuko,
57. „te mamo mama”- ten mano mama,
58. „uš-te-te”- u-čia-čia (kai supasi ant supuoklių),
59. „dega”,
60. „aaaats, aaatsi”- ačiū,
61. „aaaaa puuupa, lialiaaa liuuulia”- aaa pupa, Benediktas guli,
62. „uka”- babuška, dieduška,
63. „ulia”- babulia, diedulia,
64. „ne”,
65. „aj”- skauda,
66. „bumt”- nugriūna, nukrenta, užsigauna,
67. „mama”,
68. „tete”,
69. „niaaaaau”- miau,
70. „ko ko ko”- višta,
71. „mūūūū”- karvė,
72. „syp syp syp”- viščiukas.
Nuotrauka: LivingOS „In Every Language”
