Praeitą mėnesį kaip tik rašiau, kad dar nė vienas iš mūsų šnekoriukų nepradėjo laisvai kalbėti, o štai šį mėnesį….a) abi mamos atsiuntė aprašymus šiek tiek vėliau ir b) abi laiške man parašė, kad jau sunku užrašinėti, nes ir Vincentas, ir Emilija, galima registruoti, jau pradėjo kalbėti sakiniais. Juokingiausia, kad aš pati parašiau tą patį – kad norėčiau registruoti žmoniško kalbėjimo pradžią 🙂 Na, Vincentas su Gertrūda gimę tą patį mėnesį (tik Vincentas pradžioje, o Gertrūda – pabaigoje), ir jiems jau kaip ir dera pradėti kalbėti (juk sakoma, kad dažniausiai lūžis įvyksta apie antrąjį gimtadienį), o štai Emilijai iki antrojo gimtadienio dar likę beveik trys mėnesiai! Ankstyva mergina, spartuolė!
Gertrūdai, manau, lūžis įvyko, nes atvykome į Lietuvą! Prancūziškų žodelių ji nepamiršo ir vis dar įterpia į kalbą, tačiau dabar be jokių abejonių pirmauja lietuvių kalba! Taigi aš vis dar esu nesupratusi: kaip taip atsitinka, kad lietuvių šeimoje, gyvenančių svetur, vaikui dominuojančia kalba tampa ne lietuvių?!?! Mistika! Mat mūsų abi mergaitės pradėjo kalbėti Belgijoje ir abiejų pirmoji kalba be jokių abejonių yra lietuvių.
Ir dar. Šiame projekte taip jau atsitiko, kad visų vaikų kalbos raida buvo labai panaši. Nebuvo tokių kaip mūsų Vilhelmas, kuris jau 15 mėnesių kalbėjo sakiniais ir nebuvo tokių kaip mūsų Morta, kuri nekalbėjo iki 2.5 metų 😀 Žodžiu, vidutiniškai įdomu 😀 Dabar su mamomis sutarėme, kad kitas aprašas bus rudenį, rugsėjo pradžioje: seksime, kuriam vaikui pirmam visiškai nebereikės vertėjauti, o kuris galbūt nuspręs, kad susikalbu, vadinasi, to ir užtenka 🙂
O aš iš karto verbuoju tris naujus vaikiukus: jeigu jūsų vaikutis gimė vasarą ir norėtumėte sekti jo kalbos raidą (bei pasidalinti įspūdžiais), rašykite! Naujajame projekte sektumėme vaikučius nuo pirmųjų garsų iki pirmųjų žodžių ir iki pat kalbėjimo pradžios. Būtų labai įdomu, jei būtų vaikučių įvairovė: vienas iš Lietuvos, kitas – iš dvikalbės (trikalbės :)) aplinkos, o gal atsiras ir toks, kurį tėvai mokys ir ženklų kalbos?. Žodžiu, kuo įvairiau, tuo įdomiau!
O dabar – prasilaužusių ataskaita 🙂
VINCENTAS (24 mėnesiai)
Jau nebesitikėjom, bet… šis mėnuo- kartojimų mėnuo. Kaip niekada noriai kartoja kitų pasakytus žodžius, o seniau nei už ką nepakartodavo jokio žodelyčio. Tad, taip bekartodamas, šio mėnesio gale jau sakydavo, rodos, visus žodžius. Tik ir toliau labai daug kalba galūnėmis, bet mes jau puikiai jį suprantam, tad mums atrodo, kad jis jau šneka VISKĄ. Prasidėjo ir gan ilgi sakinukai- po 5-6 žodžius. Kai nuvažiavom pas senelius, tai jie labai labai nustebo pamatę, kad Vincentas toooks šnekutis pasidaręs ir jie puikiausiai su juo susišnekėjo, o seniau vis prašydavo vertėjauti 🙂
Dabar jau apie 3 savaites tęsiasi klausinėjimo etapas. Pagrindiniai klausimai: „Kas sia?”(Kas čia?), „Ką dajej?”(Ką darai?), „Ką tuji?(Ką turi?),… Ir visada pakartoja mūsų atsakymą. O jeigu mes jo paklausiame „Ką darai/darei?”, tai irgi visada gražiausiai papasakoja ką daro/darė pvz „kva kva piesiau”(varlę piešiau), „utioju dediu”(konstruktorių dėlioju),….
1. „uodias”- uodas,
2. „siubytė”- sriubytė,
3. „kibatei” arba „kibasiai”- šaltibarščiai,
4. „Aaatas”- Vincentas,
5. „Pyna” arba „Pija”- Polina,
6. „Ooota”- Morta,
7. „Tiūūūdė”- Gertrūda,
8. „beisėsi”- baigėsi,
9. „otikis”- mokytis,
10. „otikos”- mokausi,
11. „abas ytas”- labas rytas,
12. „mama, neguk an manęs”- mama, negulk ant manęs (kai jis šukavo mane, o aš padėjau galvą jam ant kojų)
13. „pajeis”- praleisk,
14. „šia MANOOO”- čia mano,
15. „zinei, Myjė pagavo odią”- žinai, Miglė pagavo uodą,
16. „Syyyja”- Krislyna,
17. „Seeetas” arba „Siaaatas”- Vincentas,
18. „Tiukas”- Vincentukas,
19. „didedeeedes”- dinozauras,
20. „dozėjis”- buldozeris,
21. „kamaniukas”- kamuoliukas,
22. „taktujus”- traktorius ( o nebe „ta-tūūūū”),
23. „į akatę”- į sveikatą (kai kas čiaudo),
24. „tetė atiu pa-akė”- tėtė ačiū pasakė,
25. „myyy-u tetę, myyy-u mamą, myyy-u Bytą”- myliu tėtę, myliu mamą, myliu Benediktą,
26. „osiu pas Piną” arba „osiu pas Piją”- važiuosiu pas Poliną,
27. „osiu pas čiutę, osiu pas niejį”- važiuosiu pas močiutę, važiuosiu pas senelį,
28. „Bedytas”- kartais taip pavyksta pavadinti Benediktą (vietoj „Byyyto”),
29. „as aaakas”- aš alkanas,
30. „keeekis jau”- kelkis jau,
31. „yto tetė”, „yto mama”- krikšto tėtė, krikšto mama,
32. „kytė”- barankytė,
33. „diutiutiukai”- degtukai,
34. „vavau kito”- žaislinis šuo nukrito,
35. „liliotė”- liniuotė,
36. „atiukas”- kvadratukas,
37. „bejis”- kubelis,
38. „jėkia paut kytes”- reikia plauti rankytes,
39. „ėnam pato”- einam paimti pašto,
40. „ooos onai”- oro balionai,
41. „apajis”- sraigtasparnis,
42. „nesiam”- nešam,
43. „tyk ten”- statyk ten,
44. „as abei myyy-u mamo mamąąą maaa aa maaa anooo”- dainuoja dainą „aš labai myliu savo mamą, tau mano šypsena, ašaros mano,…”
45. „utiojus”- konstruktorius,
46. „kabajys”- kambarys,
47. „tiuvė”- virtuvė,
48. „ziūūūji”- žiūri,
49. „ką dajej???”- ką darai???
50. „Byto otas vejis”- Benedikto drožtas laivelis,
51. „abajas”- vabalas,
52. „digo ektaaa”- dingo elektra,
53. „as kijuosiu”- aš klijuosiu,
54. „mama, pajeisk mane”- mama, paleisk mane,
55. „pjajeisk mane”- praleisk mane,
56. „mama/tete atek, noju styyykt”- mama/tėte ateik pas mane, noriu šokinėt (turim laikyti už rankų, o jis šokinėja ant sofos. Dabar tai jo smagiausia atrakcija)
57. „diuok idiukus”- duok lipdukus,
58. „diu akajej”- du auskarai,
59. „Seeetas gzei nioooja”- Vincentas gražiai dainuoja,
60. „otikas”- motociklas,
61. „tetei kauda kytę”- tėtei skauda rankytę (nusprendė apžiūrinėdamas žaizdą),
62. „pu-gasiu mama”- pagausiu mamą,
63. „Siaaatas mėta diojus”- Vincentas mėgsta pomidorus,
64. „kėėėjau”- atsikėliau,
65. „Seeetas noji ėti teku teku”- Vincentas nori eiti praustis,
66. „zėėėbas”- zebras,
67. „pu-kas”- pusbroliukas,
68. „ėti kai aga zajas mojukas”- eiti per perėją, kai dega žalias žmogeliukas.
EMILIJA (20.5 mėn)
Prasidėjo atostogos, išvažiavom į Lietuvą – ir baigėsi reguliarus
naujų Emilijos žodžių fiksavimas. Atrodo, kad pradėjus bendrauti su
daugiau žmonių Emilijai liežuvis tarsi atsirišo – plepa nesustodama.
Daugiausiai kalba 3-4 žodžių sakinukais, dažnai jungdama ir sakinius
gali papasakot visą istoriją. Pavyzdžiui, nuolat visiems pasakoja, kad
„Emė bubo liūlo. Posėsi. Tėtė posėsi liūlo. Kasė mėlį. Posėsi papapį,
kolią” (Emė buvo prie jūros. Prausėsi. Tėtė prausėsi jūroj. Kasė
smėlį. Prausėsi pažastį, koją 🙂 ) Dar jai labai patinka istorija, kad
„Maliliukė gagala papypoj. Tuli leliuką. Maliliukė myli Emę. Dega
žiakė” (Marijukė gyvena bažnyčioj. Turi leliuką. Marijukė myli Emę.
Dega žvakės.)
Smagiausia, kad ji pati kuria tokias „istorijas” iš visko, ką mato
aplinkui, taigi kalbėtis su Emilija darosi vis smagiau ir smagiau.
Vis dažniau Emilytė teisingai vartoja veiksmažodžių formas, net ir
būtąjį laiką, nors čia gal labiau klausymosi ir nuolatinio visko
kartojimo rezultatas. O kartoja viską – nuo paprastų iki
sudėtingiausių žodžių (pavyzdžiui, „makalialiai” – chemikalai, taip
vadina visus neaiškius butelius su skysčiu ir mamos kosmetiką 🙂 )
Anksčiau, jei ko nors nenorėdavo, tiesiog sakydavo, „ne ne”. Dabar jau
pasipila visa tirada „ne ne ne, nenioliu. ne ne, mama nemiegok. Ne ne,
Mikė neima, Emė kakalėli” (Ne ne, Smiltė neima, Emės kastuvėlis 🙂 )
Aš suprantu beveik viską, ką Emilija šneka, kitiems, aišku, sunkiau 🙂
Todėl dažnai dirbu „vertėja”, nes Emilytė kartoja tą patį žodį tol,
kol kas nors pakartoja jį teisingai – tuomet jai ramu, kad yra
teisingai suprasta 🙂
Atostogų proga – toks trumpas aprašymas. Apibendrinant, Emilija kalba
nesustodama, viskuo domisi ir protingėja, atrodo, kiekvieną akimirką
🙂 O mano širdis džiaugiasi 🙂
Gerų visiems atostogų!
P.S. Nuotrauka vienintelė, kurią radau po ranka šiuo metu 🙂 liūdna,
bet gi visko pasitaiko 🙂 čia per mamos sesės vestuves, kai miegelis jau
lenkė prie žemės, ir viskas buvo blogai 🙂
GERTRŪDA (23mėn)
Aš pagalvojau, kad šį mėnesį jau fiksuočiau kaip Gertrūdos pradėjimo kalbėti mėnesį. Žinoma, tobulėti dar galima labai daug :), tačiau mergina jau kalba sakinukais, beveik visus žodelius pasako, galima susikalbėti. Didžiausias lūžis vis dėlto įvyko vos ne pirmąją savaitę atvykus į Lietuvą (birželio gale): matyt, mergina pajuto, kad čia VISI kalba lietuviškai! Na, ir prasidėjo… Juokingiausia, kad Gertrūdėlė irgi visų klausia: kas čia? Atrodo, kad ji visą supantį pasaulį „katalogizuoja” – tarsi tuoj vėl visi prakalbs prancūziškai, ir jai reikia turėti pakankamą lietuviškų žodžių žodyno bagažą 🙂 Ir juokingiausia yra ne pats klausimas, o Gertrūdėlės reakcija į atsakymą, ji VISADA sako: aaaaaaaaaaa 🙂 Dažnai perklausia: kas čia? Voverė. Ovejė? Taip. Aaaaaaa.
Vilhelmas vieną dieną sako: Kai Gertrūda buvo kūdikėlis, tai buvo labai miela, o dabar, kai pradėjo kalbėti, tai TOKIA juokinga, kad visą laiką aš juokiuosi!
Man smagiausia stebėti, kaip Gertrūda bendrauja su broliais/sese. Pavyzdžiui, pasiėmė Vilhelmo batus, apsiavė ir sako: Mano batai. Vilhelmas rodo į jos batus ir klausia: O kieno čia batai? Gertrūda nesutrikusi atsako: Ijaus 🙂 Žodžiu, mergina ir humoro jausmą beturinti!
MANO – pats mylimiausias žodis. Čia tikriausiai todėl, kad yra jauniausia iš keturių. Pavyzdžiui, paima kito žmogaus daiktą (kuris tikrai ne jos) ir sako: MANO! Mūsiškiai vaikai raitosi iš juoko, mat žino, kad po akimirkos ji tą daiktą padės, ir viskas, tačiau kitiems vaikams toks jos griežtas pasakymas (nes tonas tai ojojoi koks griežtas!) sukelia nerimo bangą 🙂
Gaila, kad aprašant neįmanoma perteikti intonacijų. Gertrūda jų turi devynias galybes. Du žodžiai turi tokią intonaciją, kuri verčia iš koto: „ne” ir „prašau”. Getrūdos „ne” dažniausiai yra abejingų abejingiausiu tonu ir vos ne su atodūsiu (kokie jūs nenuovokūs!) ištariamas žodis. Iš tiesų jis visiems – ir broliams, ir suaugusiems – sukelia didžiausią juoką. Dar dažniausiai tai yra palydima nubraukiančiu plaukus nuo akių (nors jų ten ir nebūna) mostu arba užverčiant akis. Žodžiu, vyresnėlių pamokos įvertinamos dešimtuku! Apsivertus situacijai – kai mes sakome „ne” – Gertrūda pakreipia galvelę, suraukia noselę ir pačiu maldaujantiškiausiu tonu sako: „čiauuuuuu” (prašau). Jeigu nesi supratingas ir vis dėlto lieki prie savo „ne”, tai gauni kaip kirviu nukirstą ir griežtu žvilgsniu palydėtą „čiau”. 😀 O jei ir tada nesusimyli, tai Gertrūda išdidžiai taria: Niu niu niu, mama, niu niu niu. Ir pakėlusi galvą išeina.
Gertrūda siaubingai nemėgsta maudytis. Pirmą kartą telkinyje išsimaudė, kai atostogavome pas šešurą Anykščiuose. Negalėjome patikėti savo akimis! Dabar – nors duše/vonioje vis dar klykia – į vandens telkinį bėga taip, kad vos sulaikome! Kadangi pirmą kartą maudėsi upėje, tai dabar visi telkiniai yra „pupė”, o maudytis – „pupu”. Kodėl? Neklauskite.
Dar nepaprastai smagu, kad Gertrūdos žodyne atsirado giminaičių ir draugų vardai. Kol nebuvo jų mačiusi, tai ir nereikėjo įvardinti (nors nuotraukas vis žiūrėdavome ir apie juos kalbėdavome). Dabar gi yra ir:
baba
bočius
Liulė (Julė)
Autėja (Austėja) Beje, su Austėja buvo juokas: kai suprato, kad Austėja yra Austėja, jai, matyt, dar susijungė tai, kad ir mane daug kas šaukia Austėja. Vadinasi, suaugęs=Austėja. Tai buvo etapas, kai visus šaukė Austėja 🙂
Nionas (Jonas)
Deina (Medeina)
Ejus (Elius)
Senis (senelis :D)
Ezė (Elzė)
Nigė (Miglė)
Gutė (Gustė)
Nina (Lina)
ir pan. Smagu 🙂
Kaip matote, Gertrūdos žodžiai nėra tobulai aiškūs visiems, kurie juos išgirsta. Tačiau logiškai išmąstyti galima beveik viską. Aš dažniausiai kaip kokia papūga viską kartoju taisyklingai (na, juk yra sakoma, kad vaiko negalima taisyti, tačiau reikia pakartoti taisyklinga kalba, ir vaikas taip geriausiai mokosi). Ir štai kartą taip sėdžiu ir kartoju viską, ką pasako Gertrūda. O Gertrūda tuo metu kalbėjosi su mano sese. Tai mano sesė ir sako: tu manai, kad aš durna, kad man vertėjauji, ar ko čia viską kartoji??? 😀 Vadinasi, nors ir ne visiems, tačiau susikalbėti ir suprasti Gertrūdą jau galima ne tik man!
Nuotrauka: “In Every Language” LivingOS