„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

PROJEKTAS. Kalbos raida. 6 dalis.
2010 06 09

Šį mėnesį visos buvome pavyzdingos: aš užsirašinėjau, o kitos mamos atsiuntė net anksčiau, nei esam sutarusios! Na, dar nė vienas iš mūsų šnekoriukų nepradėjo laisvai kalbėti, tačiau visi akivaizdžiai tobulėja!
Šįkart – dar šiek tiek žaidimų, skatinančių kalbos raidą bei apie konteksto svarbą mokantis kalbos.

I DALIS

II DALIS
III DALIS
IV DALIS
V DALIS.
Kūdikis nesupranta kiekvieno jūsų sakomo žodžio, tačiau nežinomas reikšmes jam padeda išsiaiškinti kontekstas. Apipildami vaiką daugybe nesuprantamų žodžių, negausinsite jo žodyno, tačiau, jeigu kartosite žodžius kasdieninėse situacijose, vaikas pradės mėgdžioti jūsų kalbą. Ką galite daryti?
Komentuokite savo veiksmus. Tiesiog pasakokite vaikui, ką darote.
– Komentuokite mažylio veiksmus. RET-KAR-ČIAIS. Tiesiog užduokite klausimą arba suformuluokite sakinį taip, kad vaikas atsakytų. Nepersistenkite! Kartais vaikai nori likti vieni, nieko jums neaiškindami ir negalvodami, kodėl. Tačiau taip jūs parodote, kad jums įdomu, ką vaikas daro, o mažylis supranta, kad, apibūdindamas savo veiklą, jis gali kalbėti.
– Tinkamai formuluokite klausimus. Į kai kuriuos klausimus (uždarus) galima atsakyti „taip” arba „ne”. Tačiau paklausus sudėtingiau, vaikui teks pagalvoti, kaip atsakyti, ir paaiškinti jums plačiau. Kaip pastatei šį bokštą? Kaip manai, kas bus, jeigu… ir pan.
– Eilėraščiai, pirštukų žaidimai, pasakos. Vaikams labai patinka poezijos rimas ir ritmas, net jei jie ir ne visada supranta reikšmę. Eilėraščiai moko mažylį pajusti žodžių teikiamą malonumą, gėrėtis jų skambesiu, melodingumu. Dažnai kartojamos pasakos, jeigu skaitomos ar sekamos kaskart taip pat, turi panašų poveikį. Be to, taip vaikas mokosi atskirti, iš kokių garsų susideda žodis, o šis gebėjimas yra būtinas, mokantis teisingai tarti garsus ir/ar skaityti.
– Padrąsinimas. Kiekvienas mėgsta būti giriamas, o ypač mažyliai! Skatinamas jūsų komentarų, vaikas mielai pasakos jums, kaip jis padarė vieną ar kitą darbą. Drąsindami stenkitės vartoti įvairius žodžius. Nuostabu. Kaip tu tą padarei?; Čia man? Ačiū, labai gražu. ir pan.
– Pokalbių temos. Mažyliui paaugus, įdomu pasidalinti įspūdžiais apie išvykas. Išvykos dažnai turi savo specifinį žodyną (na, jei tai nedažnos išvykos, ypatingos), be to, ikimokyklinukai geriau prisimena tokias vienkartines išvykas nei kasdieninius įvykius.
– Pasakojimai be knygų. Mažiems vaikams patinka istorijos, kuriose jie yra pagrindiniai veikėjai. Pasakokite tikras arba išgalvotas istorijas apie savo vaiką. Tokios istorijos lavina vaizduotę, skatina bendravimą žodžiais. Kadangi nėra piešinių, kurie padėtų įsiminti, mažylis turi labai susikoncentruoti.
„Kas, su kuo, kada, kur ir ką darė”. Šis žaidimas paprastai žaidžiamas pakaitomis rašant ant popieriaus lapelių paeiliui (į kiekvieną klausimą atsako vis kitas vaikas), tačiau mažesniems vaikams tiesiog patinka sugalvoti įvairius nerimtus atsakymus.
– „Sugedęs telefonas”. Tikriausiai visi prisimenate šį žaidimą! Vaikai susėda ratu. Pirmasis pašnibžda žodį/istoriją antrajam. Antrasis tą patį kužda trečiajam ir taip toliau, kol istorija grįžta pas autorių. PAKITUSI istorija:)
– „Nutrauk staltiesę”. Žaidimui reikia mažiausiai dviejų dalyvių. Visi susėda aplink užtiestą stalą. Paeiliui kiekvienas dalyvis sako „trauk” arba „paleisk”, o žaidėjas(-ai) turi daryti PREŠINGAI. Suklydusį žaidėją lengva nustatyti, nes jis arba pasiima visą staltiesę, arba jos netenka. Šis žaidimas moko įdėmiai klausyti.
„Taip ir ne”. Į klausimus NEGALIMA atsakyti „taip” ir „ne”, o tai tikrai nelengva užduotis, kai klausiama: Ar tau ketveri metai? Šis žaidimas skatina įdėmiai klausytis bei plečia vaiko žodyną, kadangi reikia sugalvoti, kaip į klausimą atsakyti nevartojant žodžių „taip” ir „ne”.
– Planai. Planuoti nelengva, ypač tiems, kurie dar nesugeba informacijos prisiminti. Kalba padeda, tačiau ikimokyklinukai dar nemoka gerai kalbėti. Kalbėdamiesi padėkite vaikui suvokti, kad įvairūs dalykai yra planuojami: Ką šiandien veiksime? Kuriuo keliu eisime į parką? ir pan.
– Žaiskite įvairius įsivaizduojamuosius žaidimus: kelionę lėktuvu, viešbutį, ligoninę ir pan. Šie žaidimai skatina vaidmenų pasiskirstymą, primena (padeda išmokti) naujus, rečiau vartojamus žodžius.

VIZITAS PAS LOGOPEDĄ: Daugeliui vaikų sunku ištarti tam tikrus žodžius ir jų artikuliacija susitvarko tik šešerių ar net septynerių metų. Viena vertus, taip yra todėl, kad burna, gomurys ir balso aparatas bręsta labai lėtai ir galutinai susiformuoja tik apie šeštuosius metus. Antra vertus, smegenų procesai, kurie valo artikuliaciją, taip pat dar nesubrendę. Nespręskite patys, ar problema rimta, nes logopedui reikia paklausyti, kaip vaikas kalba. Jeigu nerimaujate, nuveskite pas specialistą, kuris padės, jei reikės pagalbos!
Pagal D.Einon knygą „Ankstyvasis ugdymas”
VINCENTAS (23mėn)
Šį mėnesį stebėti Vincento kalbos raidą buvo ypatingai įdomu, nes jo kalboje atsirado liepiamoji nuosaka ir linksniai. Dar labai svarbu ir tai, kad Vincentas save ėmė vadinti AŠ. Ir vis daugėja sakinukų. Tik Vincentas ir dabar mėgėjas kalbėti galūnėmis, tad iki šiol, dažniausiai, reikia stebėti, ką jis rodo, kad suprastum, ką sako 🙂
1. „kiiino”- apkabino,
2. „aka”- pasaka,
3. kai paklausiu „ar miegi?”, „ar valgai?”, tai dabar atsako „miegU”, „vaaaagaU”, o seniau sakydavo „miegi”, „valgai”,…
4. „vagau”- valgau,
5. „pėėė-ėėda”- pelėda,
6. „kūūūtė”- maikutė,
7. „ne-ėėėkia kutės”- nereikia maikutės,
8. „deim yyytų”- dešimt litų,
9. „pukei”- puikiai,
10. „ką mama asio???”- ką mama rašo???,
11. „pajatei”- flomasteriai,
12. „paėėėėk ten”- padėk ten,
13. „ajajas”- aitvaras,
14. „sekas”- Šrekas,
15. „jukas”- Riukas (kenguriukas Riukas iš Pukuotuko),
16. „jau”- jau,
17. „ikas” arba „vikas”- viskas,
18. „tyjis”- trikampis,
19. „aaates”- kvadratas,
20. „tyjas”- apskritimas,
21. „kėkū kekū kėkū vea meka ėkų”- dainuoja: „kėkų kėkų kėkų veža meška šėkų”,
22. „gytė”- galvytė,
23. „as myyyju”- aš tave myliu,
24. „piko”- patiko,
25. „diūze”- medūza,
26. „laaabas”- labas,
27. „pasiau”- prašau,
28. „Yyyyte/Byyyte, ėk agyyyt”- Benediktai, eik valgyt,
29. „bėam kakos”- bėgam į tualetą (kai nori tuštintis arba šlapintis),
30. „ipik geeeeti”- įpilk gerti,
31. „tauk”- patrauk,
32. „Bytas”- Benediktas,
33. „i kitą”- ir kitą,
34. „daj”- dar,
35. „gadys”- gaidys,
36. „vita”- višta,
37. „vytė”- avytė,
38. „kytės”- šukytės,
39. „tėtė su bytu oooos”- tėtis su Benediktu važiuos/parvažiuos,
40. „mama nooo mėgooo”- mama nori miego,
41. „mėga”- miega,
42. puikiai įvaldė liepiamąją nuosaką. Vietoj anksčiau sakytų „diuoti”, „ėti”,… dabar VISADA sako: „diuok”, „padiuok”, pūk”(pūsk), „mesk”, „ėk”(eik),…
43. Pradėjo save vadinti AŠ. Dabar, kai klausiame: „tu miegi?”, „tu valgai?”,… atsako nebe „tiu mėgi”, „vaaagai”,…o „AŠ mėėėėėgU”, AŠ vaaagAU”, AŠ ėėėėėnIU”,….
44. Pradėjo linksniuoti. Jau sako ne „mama ėna su kėtis”(mama eina su skėtis), o „mama ėna su kėtIU”(mama eina su skėčiu),…
EMILIJA (19.5mėn)

Šis mėnuo mums – meilės ir leliukų mėnuo :). Emilija visus labai myli
ir tiesiog „lydosi” dėl visų leliukų. Leliukai dažniausiai „liokiali”
(juokiasi), „miega”, „ėkia” (rėkia), o „Emę myli (net!) tiaktoliu”
(traktorius).

Emilija labai mėgsta skaityti knygutes. Mums vis pasakoja:
„aky tiuji, lenką tiuji, ausią tiuji, bambą tiuji” – akis turi, ranką
turi, ausis turi, bambą turi (teletabis 🙂 )
„miau liauką, miau miega, anty liauką” – katytė nori į lauką, katytė
miega, antys nori į lauką
„dambly šioka, žiafafa šioka” – dramblys šoka, žirafa šoka
„Kašia? Ėlialia. Kasia? Igi lėlialia” – Kas čia? Vėliava. Kas čia? Irgi vėliava.
„Kašia? Igi Maliliulia.” – Kas čia? Irgi Marijukė.

Mūsų pokalbiai tampa vis ilgesni. Į klausimus jau dažnai atsako ne
vienu žodžiu, o visu sakiniu. Aš klausiu, „kas išpaišė mamą?”. Emė:
„Makalėlė pėšė Emė” (Flomasteriu piešė Emė). Arba siūlau,  „Einam
pasikeisim pampersą”, o ji man visą tiradą: „Bombą. Čia Emė pošiaši.
Mama iūnk.” (Čia Emė prausiasi. Mama, įjunk).

Dažnai kalbėdama apie save Emilija pavartoja ir teisingas
veiksmažodžių galūnes. Pavyzdžiui, Emilija keberiojasi laiptais, aš
nekantraudama klausiu: „tai tu lipi, ar nelipi?”, o Emė atsako: „lipu”
:). Arba klausiu, „ką ten veiki?”. O ji atsako, „liaugau” (valgau),
arba „žiūliu” (žiūriu).

Kartais sugalvoja man visai netikėtų atsakymų į mano klausimus. Aš
klausiu: „ar kiškutis nori pasėdėt ant tos kėdytės?” O ji sėdasi pati
ir sako, „kalių Emė” (ant Emės kelių), ir sodina kiškutį sau ant
kelių.

Emilija išmoko atidaryt buto duris. Pamačiau, kai radau atidarytas
pusę valandos. Emė sako, kad ateis „leliuka”, „siupasi”. (leliukai,
supsis). Aiškinu, kad gali ateit pikti žmonės, gali paimt vežimuką.
Tada Emė visą vakarą pasakoja, kad „ati molė žebužiuka” (ateis žmonės,
paims vežimuką)…

Emilija labai daug žodžių kartoja, o paskui kitą kartą ir pati
prisimena, ką jau girdėjusi. Čia tai, ką užsiračiau per praėjusį
mėnesį:
„bazia” – bezda
„božužė” – boružė
„anty pliokia”- antys plaukia
„ežiuka” – ežiukas
„cuku” – cukrus
„dideja mašiašia” – didelė mašina (šiukšliavežė 🙂 )
„maziuuuuka kauklė” – mažiukė kriauklė
„kaboliuka” – kamuoliukas
„žiakė” – žvakė
„pegegėgė” – pinigėlis
„imk” – imk
„dėdė goja” – dėdė groja
„kaulia bėgo” – kraujas bėgo
„tėtiuka” – tėtukas
„kalki” – kelkis
„diantiuka” – dantukai
„kakūli” – kakulis
„kali” – kailis
„gyžo” – grįžo
„ziasiuka” -žaisliukas
„šianšinšia ziauia” – sausainis dinozauras :))))
„liailia pliauka” – laivas plaukia
„lialiuka liaugo lialiu” – leliukas valgo ledus
„gėjyte auga” – gėlytės auga
„teta eina namo, tėtė vūūū dabą” – teta eina namo, tėtė važiuoja į darbą
„teteli” – tėveli
„mamykė” – mamytė
„mokušė” – močiutė
„telialia”- tyrelė
„kibilėlė” – kibirėlis
„gibilėli” – apgamėlis 🙂
„bomba” – bomba (pilnas pampersas)
„mekinė tėtė kabo” – marškiniai tėtės kabo
„bukoliuka makaliolia” – brokoliukai su makaronais
„sėsia dega” – šviesa dega
„pušiošiasi” – bučiuojasi
„bazia tėtė auga” – barzda tėtei auga
„Boliolia” – balionas
„Šyžiai” – kryžiai
„šionšiši” – rankšluostis
„mama lygala” – mama lygina
„liabiai kata” – labai karšta
„mama liaugo, tėtė liaugo, Emė žyžiu liaugo niam niam” – mama valgo,
tėtė valgo, Emė ryžių valgo niam niam 🙂
„akliuko šiži” – arkliuko širdis
„šėžė” – žvaigždė
„Emė niamiai” – Emės namai
„asalia bėgo” – ašara bėgo

GERTRŪDA (22mėn)

Šį mėnesį akyliau stebėjau Gertrūdos kalbos raidą. Iš tiesų buvo labai smagu, nes Gertrūda yra tarškutė! Smagiausia, kad su ja jau galima kalbėtis! Na, dar ne taip, kaip norėtųsi, be to, labai daug prasmių mes „įskaitome” iš jos pasakyto žodžio ar dviejų, tačiau labai smagu, kai ji linksi sakydama: „taip”, „aha”, „mhm” ir pan. Dar vienas labai žavus: „ką?” arba „quoi?” Sako pasikeisdama lietuviškai ir prancūziškai – kaip tą akimirką norisi! Ir sako dažnai, pakreipdama galvą ir nutaisydama toookią miną, kad galima griūt juokais 🙂

„Diūda” – Gertrūda…galų gale!

„brm, brm” – mašina (prašyk neprašęs, kad pasakytų mašina: brmbrm, ir viskas :))

„bitė” – bitė

„dėdė” – skruzdėlė

„tianės” – kelnės

„elou” – hello (labas)

„baibai” – bye-bye (atia)

„jes” – yes (taip)

„liabas” – labas

„Minia” – Akvilė

„Nėnia” – Neringa

„Mija” – Emilija

„Ekus” – Herkus

„Otia” – Aušra

„Ūa” – Ūla

„Kaku” – visi tualeto reikalai

„Pampi” – sauskelnės

„Mano” – mano (vienas populiariausių žodžių, be to, dažniausiai vartojamas junginiuose: mano mama, mano lėlė, mano kvakva (varlė), mano sesė ir pan.)

„Aš” – aš

„tau” – tau, sako ką nors duodama

„alio” – alio, dabar pats pats pats mėgiamiausias veiksmas – kalbėti telefonu;

„lapė” – lapė

„lapa” – lapas

„čeuuuu” – prašau; Be to, čia LABAI svarbi intonacija, pakreipta galvelė ir maldaujančios akelės. Pavyzdžiui, vakare klausia: „Peppa?” „Ne, dukrule, Pepos nežiūrėsime, jau einam miegoti”. „Peppa….Čeuuuuu……” 😀

„kompa” – kompas

„atis” – akis

„manis” – medis

„kvakva” – varlė

„lėlė” – lėlė; šį mėnesį pradėjo sakyti „lėlė”, o ne „ija”;

„koja” – koja

„fėėėdia” – fėja

„geeeei” – gerai

„dau” – daug

„guka” – agurkas

„baiiiii!” – baik, žinoma, daugiausiai vartojamas kalbantis su broliais/sese;

„bitė” – bitė

„lyja” – lyja; atsikelia ir eina tikrinti, ar šiandien lyja – tikra belgė 😀

„taitom” – skaitom; manau, vienas dažniausiai vartojamų;

„kiškis” – kiškis

„diudų” – ledų – kuo tolyn, tuo aktualyn…mat mergina BE GALO mėgsta ledus! Kartą valgėme kartu su Emilija, tai Emilija sau ramiai davė savo ledus mamytei, ir ši duodavo Emilijai laižyti. Tuo tarpu Gertrūda TIK savo rankose, TIK pati ir dar neduokdie aš sumanydavau nulaižyti bėgančius 😀

Žinau, kad ir dar kažką sakė, bet jau visko nebespėjau užsirašyti 🙂

Nuotrauka: “In Every Language” LivingOS