Paskutinės savaites buvo ypatingos. Vasario  16-ąją proseneliui buvo įteikta Nacionalinė premija. Visa šeima susirinkome Prezidentūroje. Gertrūda – pamačiusi M.K.Čiurlionio piešinius – labai apsidžiaugė, sakė, kad kaip tik Sodelyje kalba apie Čiurlionį (prieš tai kalbėjo apie Grygą), o po to iš visų plaučių traukė Tautinę giesmę.

Po to aš keliavau į Kultūros ministeriją pasiimti apdovanojimo Vaikystės Sodui. Pasirodo, Valstybinė kalbos inspekcija iš beveik 11 000 2011 įsisteigusių įmonių pavadinimų išrinko Vaikystės Sodą kaip vieną iš 12 gražiausių. Nepaprastai džiaugiausi, kad šis – ilgai mano brandintas – pavadinimas sulaukė tokio pripažinimo.

Po to senelio knyga buvo išrinkta metų knyga vaikams (Arklio Dominyko brangakmenis), o sekmadienį dar keliavome į Jablonskių-Landsbergių giminės susitikimą…

…ir į teatrą. G per gimtadienį gavo bilietus į keletą spektaklių, ir „Graikas Zorba” – vienas jų. Mums spektaklis patiko: patiko apranga, patiko muzika, patiko sprendimas integruoti operą ir baletą. Tik turinys toks vidutiniškas, ir aš nusivyliau, kad nešoko tikro sirtakio. Ai, bet, kaip sakant, dėl tiek neverta nukabinti nosies – iš tiesų viskas buvo puiku.

Gražios ateinančios savaitės!  Aš ryt važiuoju į Kėdainius – vesiu seminarą pedagogams. O ir šiaip laukia sunki savaitė. Tikiuosi, kad ji praeis sklandžiai – to linkiu ir jums.