Jau visą savaitę Morta kalba apie tai, kad penktadienį važiuos pas delfinus. Grįžus iš mokyklėlės vis pasakodavo: kaip reikia apsirengti, kaip supakuoti suvožtinius (pietums), kad reikia įdėti vandenuką su sportiniu snapeliu ir t.t. ir pan. Žodžiu, perpasakodavo mums viską, ką jai sakydavo mokytoja.
Ir štai šiandien mergina pati atsikėlė 7val (nors paprastai ją žadiname apie 7.30). Visų pirma nustebau, kai ji pasakė, kad vilksis kelnes. OHO! Morta? Kelnes? Paaiškino man, kad su kelnėmis bus patogiau! Tada abi leidomės į apačią ir tepėme suvožtinius: Morta buvo aiškiai pasakiusi, kad norės su Mire (tepamas sūris) ir su geltonu sūriu. 🙂 Suvožtinių reikėjo dviejų, juos reikėjo suvynioti į foliją ir dar įdėti į sumuštinių maišelius, ant kurių turėjo būti užrašytas vaiko vardas. Po to į dar vieną maišelį įdėjom obuoliuką (buvo parašyta, kad įdėtumėme būtent obuolį). Ir, žinoma, buteliuką vandens su sportiniu snapeliu. Dar reikėjo užsimesti striukę, kuri apsaugotų, jei pradės lyti ir saulės kepurę, jei diena būtų kaitri.
Mokykloje reikėjo būti prieš 8.30. Nuvedžiau Mortą į klasę, kur jau buvo susirinkę daug tėvelių su savo vaikiukais. Ant lentos kabėjo sąrašas, koks suaugęs (mama arba mokytoja) atsakingas už kokius vaikus. Už Mortos grupę, kurioje buvo įrašyti keturi vaikai (tik mokytoja buvo atsakinga už 5 vaikus), atsakinga Antonin mama, kuri ant kaklo užsikabino kortelę su šviesiai žaliu drugeliu ir visais savo grupės vaikų vardais. Morta ir kiti trys vaikai gavo tokią pačią kortelę su šviesiai žaliu drugeliu su savo vardu. Ant vidinės kortelės pusės buvo užrašyti mokyklos, mokytojos ir atsakingos mamos telefonai (jeigu vaikas pasimestų).
Morta man vis sakė: „Jau tu gali eiti”, tačiau aš pabuvau tol, kol Antonin mama susidėjo savo grupės vaikų pietų maišelius į kuprinę, ir visi išsiskirstė grupėmis. Tada išėjo visi, kurie nevažiuoja, o mokytoja liko dar paaiškinti vaikams, kaip elgtis autobuse ir parke.
Kur jie važiuoja? Jie važiuoja į parką, kuris yra prie Brugge (Briugės), bene labiausiai turistų mylimo miesto Belgijoje, kuris nuo Briuselio yra maždaug už 90km. Žinoma, tai ne žalumynų, o atrakcijų parkas. Vadinasi jis Boudewijn Seapark. Augustas ten buvo pernai, kai ilsėjosi savaitę su klase prie jūros. Jam labai patiko ir šiemet labai džiaugėsi, kad ir Morta ten važiuoja!
Žodžiu, išleidome savo mažylę pirmą kartą į ilgą kelionę su klase. Prie klasės – kol laukėme ateinančios mokytojos – sėdėjome su mama ispane, kuri turi šešis vaikus ir šis – einantis į Mortos klasę – jauniausias. Tai ji sakė, kad ta kelionė yra dar geresnė tėvams, nei vaikams, nes moko tėvus paleisti savo vaikus nuo savo sijono. Juk tai – akivaizdus įrodymas tėvams, kad jų vaikas auga…
P.S. Vis dėlto čia, Belgijoje, visai kitas požiūris į vaikų žygius. Nežinau, kaip lietuviškuose darželiuose, tačiau kad aš su Pre-K3 iš Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje važiuočiau visai dienai į Kauno zoologijos sodą ar pan….na, bent jau prieš keletą metų tai būtų nelabai įsivaizduojama, nes būdavo nemažai tėvų, kuriems atrodydavo, kad išvyka Vilniuje jau yra daugoka tokio amžiaus mažyliams 🙂 O čia Pre-K4 (kurie pradeda rugsėjo mėn jau pilnų ketverių) lankanti pažįstamų dukrelė važiuoja net su nakvyne!!!
Nuotrauka: Dolphin by cayusa