Kai šiandien Gertrūdos paklausė, kiek jai metų, ji sukluso ir, akimirką pagalvojusi, tarė: „Nebežinau!”. Iš tiesų vaikui, kuriam tikrai neaktualu jo amžius, tas virsmas iš trejų į ketverius yra, tarkim, lengvai klaidinantis. Gertrūdos gimtadienį šventėme kaip visada – šiek tiek atitrūkusį nuo visų kitų vaikų, todėl buvome jau pasiilgę…gimtadienio šeimoje. Vasaros gimtadieniai dar turi vieną bėdą: daug kas yra išvažiavę. Šiemet Gertrūda jau sąmoningai suprato savo gimimo dieną ir net keletą mėnesių iki gimtadienio – jeigu kas nors prasikalsdavo – tuoj pat būdavo nusodinamas magiška fraze: nekviesiu į gimtadienį!

Tas nekviesiu į gimtadienį jau buvo toks kultinis, kad G ne kartą Gertrūdai sakė, kad jai tikriausiai reikės gimtadienį švęsti vienai 🙂 O šiaip ji vis kartojo, kad iš tiesų į savo gimtadienį kvies Mortą, Augustą, Vilių, tėtį ir mamą mylimiausią pasaulyje (net nežinau, už kokius kosminius nuopelnus esu nusipelniusi šio titulo, bet Gertrūda Elena (kol kas) kiekvieną dieną pasako, kad esu jos mylimiausia pasaulyje).

Sodelyje Gertrūda gimtadienį atšventė paskutinę dieną prieš atostogas – tą dieną šventė abu vaikai, kurių gimtadieniai šiaip būtų per atostogas. Taigi vienas vaikas atnešė naminį ledų kokteilį, o mes (drauge su mokytojais) nusprendėme, kad atnešime visiems vaikams želė. Gertrūda pasakė, kad nori rožinės želė ir fejerverko, tai puikiai tiko braškių želė, vaisių (popieriniai) papuošimai ir, žinoma, puodelyje, kuriame buvo daugiausiai želė, puikavosi fejerverkas. O aš pagalvojau, kad vaikams bus smagiau, jei kiekvienas gaus SAVO želė puodelį su savo dekoracija, tad paėmiau vieną dėžę, kuri buvo tarsi torto lėkštė, o į ją sudėjau visus puodelius – buvo didžiulis želė tortas!

Mane labiausiai stebino tai, kad Gertrūda gimtadieniui buvo gan abejinga. Iš tiesų jai tikriausiai labiausiai vienodai rodė iš visų mūsų vaikų, kad jos gimimo diena. Na, tie, kurie pažįstate Gertrūdą, tai puikiai žinote, kad ji – hipių hipė, ir žemiški dalykai jai ne-per-labiausiai rūpi.

Pirmąją gitmadienio dovaną Gertrūda irgi gavo prieš gimtadienį. Kadangi mano sesė išvažiavo keliauti po Italiją, tai savo dovaną atidavė anksčiau. Dabar tas visiškai princesiškas apklotėlis (jį sesė pirko Amsterdame) ne tik puikuojasi ant Gertrūdos lovos, bet ir yra tampomas, kai tik yra poreikis kur nors užsikloti.

Tikrąjį gimtadienį švęsti pradėjome jo išvakarėse su Gertrūdos krikšto tėvais iš Briuselio. Jie pasiėmė Gertrūdą iš stovyklėlės (abudu!) ir vežėsi ją pramogauti, o, grįžę namo, gamino tortą, jiems mielai padėjo ir Morta. Tiksliau, daugiausiai gamino Morta ir Gertrūdos krikšto tėtė 🙂 Žinoma, tortas – su šilauogėmis. Juk negali būti kitaip, kai jubiliatė labai mėgsta šias uogas ir yra gimusi per patį jų sezoną.

Gertrūda tuo metu su krikšto mama džiaugėsi pačios išsirinkta dovana. Gertrūda – kaip ir Vilhelmas – labai mėgsta mažus žaisliukus, todėl išsirinko Sullivan family namelį su įvairiais aksesuarais.

Gimtadienio rytą pusryčiavome valgydami nepaprastai skanius krikšto tėvų keptus blynus ir valgydami tortą.

Na, koks tas Gertrūdos Elenos noras?

Įkvepiam ir pučiam…

Kaip tik per Gertrūdos gimtadienį buvo G giminės suvažiavimas, tai dar per tikrai didžiulį karštį patraukėme link Kauno. Ten mergaitėms buvo labai smagu, nes susitiko su dviem tetomis, kurių jau tikrai buvo pasiilgę. Be to, visi vieni po kitų sveikino Gertrūdą su gimimo diena, tai panelė irgi gavo sočiai dėmesio.

Grįžus namo merginas teko iškelti iš mašinos, nes abi buvo visiškai išlūžusios – karštis ir daug įspūdžių darė savo.

Gimtadienio šventę šventėme sekmadienį ryte. Negalėjo dalyvauti Gertrūdos krikšto tėvelių šeimyna ir Gertrūdos draugė – tuo pačiu ir mūsų draugų dukrelė – su sesėmis, nes atostogavo ne Lietuvoje. Gan juokinga, nes tai buvo du bendraamžiai, kuriuos Gertrūda kvietė į gitmadienį. Kadangi jie negalėjo atvykti, bendraamžių gimtadienyje nebuvo. Tad Gertrūda per savo gimtadienį buvo pati jauniausia iš visų kviestinių svečių (jų broliai nesiskaito, nes jie atvažiavo drauge su kviestiniais svečiais:)).

Šis gimtadienis – blynų torto gimtadienis. G internete rado skanutėlių blynų receptą, aš pagaminau tešlą – taip gimė Gertrūdos ketvirtojo – BLYNŲ – gimtadienio tortas.

Visi svečiai susirinko pusryčiams ir šveitė Petsono blynų tortą (ar skaitėte šią knygą?) Vaikams labai patiko! Manau, ir tėvams, nes nereikėjo namie gaminti pusryčių (blynų užteko visiems: ir vaikams, ir tėvams, nes tortas buvo vis papildomas). Buvo ir „tikras” gimtadienio tortas – medučio. Jį pirkome šalia namų atsidariusioje Mamos kepyklėlėje. Aš norėjau, kad tortas būtų paprastas, be sviesto ir be dekoracijų, nes dekoravo pati Gertrūda. Šįkart Gertrūdos pageidavimas buvo toks, kad maža nepasirodė: norėjo ir fejerverko, ir žvakučių, ir žvakės su skaičiumi „4”.

Visas gimtadienio dekoracijas ir papuošimus pirkau Švenčių mieste šiaurės miestelyje. Tie, kurie ten buvote, neabejoju, žinote – pasirinkimas didžiulis. Kadangi Gertrūda jokios temos nenorėjo, teko pasukti galvą, kaip puošiu namus ir kokias atrakcijas galvosiu. Kadangi Gertrūda daug šypsosi ir juokiasi, nusprendžiau, kad bus šypsenos tema. Tad ir namuose, ir lauke prikabinome balionų su šypsenėlėmis ir, žinoma, su ketvertukais (labai apsidžiaugiau tokius radusi). Lėkštės irgi buvo su šypsenėlėmis, o staltiesė – geltona, tad viskas gražiai derėjo. Dar man patiko ten rasti tokie stori šiaudeliai. Jų akordeonas  – ilgas ir tvirtas, tad itin patogu gerti.

Merginos gimtadienio rytą pasipuošė sesės iš Amsterdamo atvežtomis suknelėmis. Čia reikėtų ir vieno pastebėjimo: Gertrūda šiuo metu eina iš proto dėl ILGŲ suknelių ir sijonų. Jeigu sijonas/suknelė trumpa, tai nė nesivelka. Tiesiog nori ilgos, ir tiek. Tad – kai gavo šią – vos spėju plauti, nes kažkaip (ar jūs esate pastebėję?) mažų mergaičių sijonai ir suknelės, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse, tikrai nėra ilgi.

Galvodama vaikams atrakcijas, norėjau jau įprasto (ir per amžius populiaraus) žaidimo, kur vaikams uždengiamos akys, ir jie turi priklijuoti kažką kažkur. Kadangi tema buvo tokia gan laisva ir vasariška, tai ten pat nupirkau boruželę pievoje ir reikėjo tik priklijuoti apskritimus. Vaje, kaip džiaugiausi! Labiausiai džiaugiausi, kad man nereikėjo gaminti: tik priklijavau terasoje ant lango, ir tiek. Vaikams patiko, kad ten tie apskritimai buvo lipdukai (be to, juos galima nuklijuoti ir vėl priklijuoti – merginos, jau pasibaigus žaidimui, dar taip žaidė). Tiesa, ten buvo įdėta ir uždanga akims, tačiau buvo akivaizdu, kad visos merginos pro ją matė, nes priklijuodavo idealiai toje vietoje, kur reikėjo. Buvo įdomu stebėti, nes apie tai pasakė tik viena mergina iš visų. Gertrūda dalyvavo kaip stebėtoja 🙂

Dar žiemą maksimoje per išpardavimą buvau radusi vandens balionų (tai tokie nedideli balionai, į kuriuos galima pilti vandenį, užsukti, mesti tą balioną ir, žinoma, jis sprogsta išsitaškydamas), o jie, žinia, karštą vasaros dieną yra nepaprastai smagus žaidimas! Taigi ryte atsikėliau anksčiau ir prileidau 40 balionų vandens vienai užduočiai: merginos turėjo pataikyti vandens balionus į taikinį. Šis žaidimas taip patiko, kad po to teko atnešti visus likusius balionus (apie 50), kaimynas atsuko savo lauko vandens čiaupą ir pylė merginoms vandenį į balionus tol, kol neliko nė vieno baliono. Merginos krykštė net visa kaimynystė skambėjo!

Gertrūda, kurį laiką tik stebėjusi merginas, vėliau irgi prisijungė.

Jauniausias gimtadieninkas ramiausiai parpė po mūsų gluosniu. Štai jums ir trečias vaikas: aplink cypia tuntas merginų, sprogsta vandens bombos (ne kartą aptaškydamos), o jam nė antakis nepakilo 🙂

Turiu pasakyti, kad labai pasiteisino pusryčių gimtadienis – mielai pakartočiau: ir vaikai nebuvo pavargę, ir dar turėjome ramų pusdienį. Diena buvo be galo karšta, tad – jeigu gimtadienis būtų buvęs per pietus – būtų buvę ir per karšta. Be to, vakare Gertrūda išpakavo visas dovanas ir dar smagiai bei ramiai pažaidė (nes sesė išvažiavo nakvoti pas vieną iš draugių).

Štai toks buvo ketvirtasis mūsų pagrandėlės gimtadienis. Gertrūda buvo patenkinta dienele, kai vakare sugulę apie ją pasikalbėjome. Džiaugėsi, kad paskambino abu (!) broliai, su kuriais ji galėjo pakalbėti (nes jie tuo metu atostogavo stovykloje) ir, žinoma, nudžiugino tai, kad – kadangi sesė nakvoja pas draugę – ji gali miegoti mūsų lovoje. Gertrūda yra tikra mielybė, nuolat prisiglaudžianti ir begalę kartų dienoje pasakanti, kad mus myli. Net mokytojai sako, kad ji kasdien prisipažįsta jiems meilėje. Ji gražiai dalinasi ir labai džiaugiasi broliais ir sese. Kažkaip mes dažnai pagalvojame, kad ji – labai lengvas vaikas. O gal tiesiog mes tapome lengvi tėvai ir su ketvirtu vaiku iš tiesų išmokome džiaugtis kiekviena akimirka su juo? Gražių tau metų, mylimoji!