Na, ir pagavo mane įsiūtis – rašiau rašiau ir…viskas dingo! Bet, kaip sakant, susiėmiau ir bandau rašyti iš naujo…
Dar prieš kelias dienas mamų pokalbių svetainėse mirgėjo pasisakymai, kad visos pastangos nepriaugti svorio per šventes…nueis šuniui ant uodegos. Visi žinome, kad taip būna, tačiau iš tiesų nesusilaikome. Būtent per šventes girdėjau palyginimą, kad kažką (neprisimenu, ką) daryti tai yra tas pats, kas laikytis dietos per Kalėdas (t.y., neįmanoma). Na, gal labai stiprios valios žmonėms tai pavyksta, tačiau daugumai – ne. O ką daryti PO švenčių, kai atsėlina nusivylimas, jog ir vėl persivalgėte? Ką pataria sveikatos specialistai daryti po švenčių, kad kuo greičiau grįžtumėte į įprastą gyvenimo ritmą?
ILSĖKITĖS
Sakoma, kad dažnai ribos peržengiamos būtent tada, kai…užpuola šventinis stresas. Nesvarbu, kad tai, ką darote, yra smagu – vis dėlto tai kelia stresą. Visas tas valgio gaminimas, dovanų ieškojimas, šventiniai renginiai sukelia tikrai nemažai streso ir…pradedame jausti ne šventinį džiaugsmą, o susierzinimą. Juk visko tiek daug! Pastebėta, kad po švenčių žmonės:
– jaučia daugiau galvos skausmo;
– jaučia įtampą raumenyse;
– sunkiau miega;
– gali jausti depresiją;
– gali sutrikti virškinimas;
– apninka kaltės jausmas dėl persivalgymo…
Ką siūlo specialistai, kad šio po-šventinio streso būtų mažiau?
– JUDĖKITE. Iš tiesų gali visai nesinorėti to daryti (na, bent jau man tai tikrai nesinori!), tačiau net trumputis pasivaikščiojimas labai naudingas organizmui. (Mes Lietuvoje turėjome tradiciją sausio 1ąją nesėdėti namuose: pirmąją dienos pusę eidavome pasivaikščioti su draugais, su kuriais ir šventėme Naujuosius, o antrąją…važiuodavome švęsti vyro bočiaus gimimo dienos). Teigiama, kad net tos keliolika minučių judant gryname ore pagerina nuotaiką ir pakrauna organizmą energija.
– GERKITE VANDENS. PO švenčių mūsų organizme dažnai prisikaupia daugiau druskos, nei derėtų. Kodėl? Nes šventiniuose patiekaluose dažniausiai jos yra gausu. Taigi: gerdami daug vandens, pašalintumėme joss perteklių iš organizmo.
– VALGYKITE LENGVĄ MAISTĄ. Būtent – ne „dietinkitės”, o valgykite lengvai virškinamą maistą. Nes juk tikrai nemažai žmonių po šventinio persivalgymo pareiškia, kad daugiau „niekada” nebevalgys, tačiau…kur buvęs kur nebuvęs vėl ateina…alkis:) O badavimas ar dietos – ne išeitis. Valgykite salotas, sriubas, vaisius ir pan, kad organizmas gautų tai, ko jam reikia, tačiau nepadaugintumėte kalorijų.
– PLANUOKITE. Vienas dažniausių „pašalinių” švenčių reiškinių – kaltės jausmas, kad vėl nesusivaldėte. Tačiau tą kaltės jausmą galima nukreipti teigiama linkme: pavyzdžiui, susidaryti „sveiką” valgiaraštį arba nusipirkti sporto klubo abonementą. (Na, ką aš žinau…aš ypatingo kaltės jausmo nejaučiu: juk tai, kad per šventes valgysime daugiau, nei norėtųsi, yra vieša paslaptis:) Svarbu, kad tas „šventinis įprotis” nesitęstų šventėms pasibaigus…)
Dar dėl streso…About.com atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad net 80proc respondentų teigė per šventes patiriantys stresą. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepatiriu jokio streso, tačiau tikrai nesakyčiau, kad per šventes kamuoja stresas ir jaučiuosi išsekusi bei negalinti pasidžiaugti šventėmis. Keletas gudrybių, kurios gali padėti išvengti streso. Pagrindinis patarimas – jauskite saiką. Stresą sukelia ‘per daug’: ne tik per daug darbo, bet ir per daug šventės:) Taigi darykite tik tai ir tik tiek, kiek iš tiesų galite daryti neprarasdami šventinės dvasios. Pavyzdžiui, mes pernai kepėme kūčiukų, o šiemet – nebe, nes ir taip visko buvo „daug”. Tačiau neatsisakėme sausainiukų vaikų mokytojoms ir seneliams kepimo. Ir dar. Kepėme ne po skardą (tarsi jie būtų alkana minia), o po saujelę, kad iš tiesų tik pamalonintumėme ir parodytume dėmesį:) Taigi visus sausainiukus kepė vaikai ir nepavargo nei jie, nei aš. SAI-KAS.
Panašiai ir su dekoracijomis bei su dovanomis. Puoškite namus ne tam, kad būtų gražu kaimynams, o todėl ir tiek, kad jums taip norisi. Ir dovanas dovanokite tokias, kad po to nereiktų pusę metų grąžinti skolas, nes…nesusivaldėti ir „paišlaidavote”. Žinoma, nepaprastai smagu išversti iš koto mylimą žmogų, tačiau juk iš tiesų galima rasti būtų tai padaryti ir kitaip:)
Per šventes tenka daug bendrauti. Šeimas su vaikais dažnai tos didžiulės bendravimo dozės iš tiesų išvargina. Yra malonus nuovargis ir yra…slegiantis nuovargis. Specialistai pataria bendrauti tol, kol nuovargis dar yra malonus ir – pajutus, kad jis jau ritasi į slegiančio pusę – apriboti bendravimą. Man labai patiko viename filme išgirsta frazė: reikia labiau tikėti žmonėmis. Tikėti, kad jie supras, jei išvažiuosite iš vakarėlio su mažu vaiku jam dar nepasibaigus; tikėti, kad supras, jei atnešite ne didžiulę dovaną, o tokią, kuri bus tiesiog kupina jūsų dėmesio; tikėti, kad neįsižeis, jei prie valgio gaminimo prisidėsite ne savo kurtais šedevrais, o pirktais parduotuvėje. Žmonės iš tiesų dažnai yra daug supratingesni, nei mums atrodo. Tiesiog kartais taip „susijungia”, kad jie įsižeis, supyks, apkalbės, o iš tiesų jie puikiausiai viską supranta! Taigi daugiau pasitikėkite ir daugiau tikėkite.
Ir dar. Kai neturėjau vaikų, daug daugiau dėmesio skirdavau namų dekoravimui ir atvirlaiškių rašymui. Dabar…dekoruojame minimaliai ir dažniausiai tos dekoracijos – pačių vaikų gamintos, o atvirlaiškius siunčiu elektroniniu paštu, SMS žinutėmis arba Skype. Žinoma, daug smagiau gauti „tikrą” laišką (pati tiesiog „kaifavau” gavusi keletą jų), tačiau, sudarydama sąrašą darbų, kuriuos reikia per šventes padaryti, šiuos vienus pirmųjų išbraukiau. Manau, kad vėl ateis laikas, kai galėsiu tai daryti, bet tikrai ne dabar, kai vaikai tokie maži. Žodžiu, tenka mažinti mastelius. Kartais pagalvoju, kad galėčiau ir viską suspėti, bet tada…tektų pradėti ruoštis šventėms kartu su prekybos tinklais, kurie išdabinami jau spalio pabaigoje. Brrrr…. Aš noriu ne gyventi laukimu (ir atėjus šventei jau jaustis „perdegusi”), o iš tiesų sulaukti švenčių. Tokių, kai neatšliauži prie stalo, o džiugiai ateini, kai ant stalo – ne patiekalai, į kuriuos jau net pažiūrėti nebegali, o tokie, kuriuos maga ragauti, nes jie gaminami tik per šventes. Pagrindinis mūsų Kūčių patiekalas jau antri metai iš eilės – virtinukai. Ir jie išties ypatingi, nes tokius visai „naminius” virtinukus su aguonų arba uogienės įdaru darome tik per Kūčias. Ir spanguolių kisielių iš ‘tikrų’ spanguolių…ir aguonų pieną.
Dar vienas smagus patarimas, kurį pvyko rasti – KVĖPUOKITE:) Sakoma, kad kelios minutės gilaus, medituojančio kvėpavimo gryname ore (juk galima ir prie atviro lango) išties padeda mažinti įtampą. O dar jeigu įsivaizduosite, kad įkvepiate ramybę, o iškvėpiate stresąm sakoma, bus dar geriau. Pabandžiau kai vėdinau kambarius. Visai patiko. Nors iš pradžių norėjosi krizenti it mokinukei, tačiau į pirmą aukštą nusileidau turėdama daugiau energijos, nei turėjau prieš atidarydama langus.
Kai pagalvoji, visa tai – smulkmenos. Nedideli pakeitimai, kurie gali tiek nedaug pakeisti mūsų įsivaizdavime, kiek ir kaip reikia ruoštis šventėms, tačiau išties pakeisti mūsų savijautą. Ir gal tada išties geriau pajausime tai, ką ir turėtumėme jausti per šventes: meilę ir pilnatvę, o ne begalinį nuovargį…