Šiaip tai šį įrašą reikėjo vadinti „Tikėta ir netikėta” arba kaip nors panašiai.

Tas pedagogų forumas (vyksiantis ketvirtą kartą) tai, žinoma, itin malonu, kad mane pakvietė, tačiau tai bus toks renginys, į kurį kvietimas neišverčia iš koto. Kaip bebūtų, tai – mano profesija, mano hobis, apie kuriuos aš dar nesiliaudama rašau, kalbu, diskutuoju ir pan. O ir tema! Jau prieš 6erius metus ECIS konferencijoje Zagrebe skaičiau pranešimą šia tema, o nuo tada, tikiu, išmokau ir nemažai naujo. Žodžiu, pedagogų (ir apskritai ugdymo įstaigos) bendravimas su tėvais – viena įdomiausių man temų: ir teoriniame, ir praktiniame lygmenyse. Kadangi bus septyni pranešėjai, o po pietų vyks veikla darbo grupėse, tai tikiuosi, kad renginys bus įdomus ir turiningas. Registracija – iki balandžio 8 dienos.

O netikėta buvo LOGIN nominacija „Geriausio internetinio dienoraščio/asmeninio tinklalapio” kategorijoje. Iš pradžių šioje kategorijoje buvo 17 kandidatų, bet Račui paprašius išbraukti jį iš sąrašo, liko 16. Turiu prisipažinti – aš net nežinojau, kad buvau nominuota! Man pasakė vieno Vaikystės Sodo vaikučio mama 🙂 Bet kuriuo atveju – jaučiausi pagerbta. O dar labiau netikėta buvo tai, kad …atsidūriau 5-oje vietoje! Jeigu teisingai suprantu, tai dėkinga turiu būti jums, mielieji skaitytojai. Tad tariu didelį AČIŪ. Iš tiesų – kai pradėjau rašyti – net neįsivaizdavau, kur tas rašymas mane nuves. Visada maniau (ir tebemanau), kad tinklaraštis apie švietimą/ugdymą yra įdomus toli gražu ne visiems, nes vis dėlto tai yra tik tam tikra nedidelė niša, įdomi tik tam tikrai daliai visuomenės. Kartą skaičiau straipsnį apie tai, kad – jei nori, kad tinklaraštis būtų populiarus – reikia rašyti apie maistą, seksą arba pavojus 😀 Nes tai įdomu daugiau-mažiau visiems. Prisimenu, tada juokavau, kad rašymas apie vaikus yra labai glaudžiai susijęs ir su maistu, ir su seksu, ir su pavojais 😀

Apgailestauju, kad negalėjau nuvykti į tą apdovanojimų ceremoniją, kur buvo apdovanota Beata, su kuria vis kartkartėm panakčiais pasikalbam Skype – tik tokį laiką „ištaikom”, kad būtumėme abi prie kompiuterio ir persimestumėme žodžiu-kitu. Beje, Beata, kaip tik šiąnakt kepu Tavo keksiukus su rabarbarais, bet turėjau naglumo dėti ne rabarbarus, o šaldytas braškes. Paragavom – vis vien labai skanu! Mat ryt (jau šiandien) mūsų pirmagimio jubiliejus. Brrrr….10! Įsivaizduojate, koks jausmas, kai vaikui – tam mažutėliui kukulėliui – staiga stukteli dviženklis gimtadienis?!?! Aš tai nieko nesuprantu – man supratimas šio reikalo kol kas yra kitoje realybėje 😀 Nors juk žinojau, puikiai supratau, tačiau vis vien emociškai tai yra taip…netikėta!

Viskas. Einu miegoti. Prisiekiau sau, kad dabar nebeatrašinėsiu darbinių el laiškų po vidurnakčio ir stengiuosi nueiti miegoti iki 2 valandos. Dabar yra 1.18, tai jau turiu baigti įrašą, jį sutvarkyti, įdėti nuotrauką, išjungti kompiuterį ir…spėti atgulti. Labanakt! Kaip mano tėtė sakydavo, kai aš buvau maža: saldžių sapnų, mielų blusų, kad nekąstų kūno jūsų 😀

Nuotrauka:Pre-school graduation by ulalume