Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”

Tikra teisybė, kad patėvio tyko daugiau sunkumų nei tėvo. Kartais apie šį vaidmenį nė nesvajoji, o nori nenori tenka bendrauti su savo moters vaikais… Šiems žmonėms galite padaryti didžiulę įtaką, įkvėpti geriems poelgiams, o jie vienądien gali apkabinti jus taip, kad nesvarbu, kada išauš jums Tėvo diena.

Nuo ko pradėti? Tikėkitės geriausio! Jei mąstysite ir reaguosite teigiamai, tą jaus ir aplinkiniai. Kitu atveju ir savo, ir artimųjų gyvenimą galite paversti vienu dideliu skauduliu. Nesvarbu, kokios reakcijos sulaukiate iš vaiko – juk jis dar vaikas, pavyzdį turite rodyti jūs! Nepamiškite senos geros tiesos – su vaiku reikia susipažinti: ką jis mėgsta ir ko ne, kaip prisitaiko prie naujos situacijos. Laikas – jūsų sąjungininkas. Neskubinkite jo.

Kiekvienas vaikas yra nepakartojamas, todėl bus labai daug kintamųjų, kurių negalėsite kontroliuoti: vaiko santykiai su mama, su tėvu, jo dvasinė būklė. Niekada nesistenkite būti geresnis už tėvus, nes taip susigadinsite santykius ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais. Jūsų tikslas – susidraugauti su vaiku, o ne padaryti kažkam įspūdį. Gyvenkite šia diena, galvokite, ką sakote ir kaip elgiatės, planuokite visos šeimos išvykas, pasiūlykite nueiti dviese į filmą ir vėliau jį aptarkite. Tiesiog kurkite ir puoselėkite naujus santykius, kurie gali papuošti jūsų gyvenimą.

Svetimas vaikas… trukdo?

Žinoma, ne visada viskas atrodo it pro rožinius akinius. Statistiškai antrą kartą sudarytų santuokų (partnerysčių) išyra dvigubai daugiau nei pirmųjų. Dažnai kaip pagrindinė priežastis nurodomi vaikai. Savaime suprantama, vaikai nieko siaubingo nedaro, kad ta santuoka iširtų. Tiesiog vaikai – kai jie nėra „tikri” – dažnam suaugusiajam sukelia stresą. O jei ne, tai patys vaikai kartais yra tiesiog labai artimi su motina ir ne tik neprisileidžia patėvio, bet stengiasi kurti įtampą, kurios dažnas neatlaiko. O jei dar nesutampa nuomonės dėl auklėjimo… na, net tokios smulkmenos, kaip ėjimas vakare miegoti, valgymas ir panašiai, gali tapti didelių konfliktų priežastimis.
Taigi – kaip ir visame kame – yra dvi patėvystės pusės. Jeigu gyvenate su moterimi, kuri turi vaikų, teks pripažinti, kad jie – neatsiejama jos gyvenimo dalis. Savaime suprantama, vaikus reikės mylėti, jais rūpintis ir ginti taip, kaip tik galėsite. O tai gali reikalauti dar daugiau jėgų, nei savojo vaiko auginimas.

Kurį sveikinti tėvo dieną?

Tikri tėtės turėtų pripažinti, kad didele dalimi už savo vaiko auginimą turi būti dėkingi… jo patėviui. Vaiką dalijasi dvi šeimos, kurios jį myli. Vadinasi, ir Tėvo diena gali būti švenčiama abejose. Žinoma, Tėvo dieną visų pirma prisimenamas biologinis tėtė: vaikas jį aplanko, veža piešinių ar kokią dovanėlę. Ir, žinoma, tuo labai džiaugiasi. O kaip patėvis?

Dažnai biologinis tėvas žino apie jį labai mažai, nors tėviškais rūpesčiais dalijasi abudu. Gerai, jei jis žino patėvio vardą… dar geriau, jei žino ką daugiau. Ir nenuostabu, juk dažniausiai pasikeičiama keliomis mandagiomis frazėmis per vaikų renginius arba tada, kai paskambina buvusiajai, o telefono ragelį pakelia jis.

Kokios mintys kyla tėvo galvoje? Pabandykime įsivaizduoti…

„Ar tu myli mano vaiką? Ar tavo širdis apsidžiaugia jį pamačius? Ar jis moka tave pralinksminti taip, kaip mane? Ar ir tau plyšta širdis, kai jis verkia? Ar skaitai jam pasakas vakare? Žinau apie tave labai mažai, tačiau negaliu būti nedėkingas už tai, ką darai, juk vaikas nuolat papasakoja, ką veikė su tavimi: kaip važiavote į pramogų parką, kaip leidai pavairuoti automobilį, pasisodinęs jį ant kelių, kaip vežeisi valgyti picos ir ledų. Jis myli tavo tėvus – netikrus senelius – ir džiaugiasi treniruotėmis, kurias lanko dėl to, kad tu uždirbi pakankamai ir gali jam tai leisti. Turiu pripažinti, kad esi jam svarbus…Tu irgi esi šeimos narys.

Suprantu, kad ne viskas buvo it sviestu patepta. Norėčiau paprašyti, kad nesikrimstum, kai jis supyksta – jis pyksta ir ant manęs, ir ant naujosios pamotės. Tiesiog žinok, kad esu dėkingas ir vertinu visą gerumą ir meilę, kuriuos gali jam duoti. Tad su Tėčio diena – nes tu tikrai to vertas!”

Šimtąkart patvirtintos tiesos

1. Jei ir turite neigiamų minčių apie tikrą vaiko tėvą – pasilaikykite jas sau. Jei jums išties kažkas kelia nerimą ir manote, kad vaikas jus supras teisingai, parinkite tinkamą momentą apie tai pasikalbėti.
2. Niekada – NIEKADA – nesipykite su vaiko mama, kai jis girdi. Būkite ypač atsargus ir nekomentuokite ironiškai ar sarkastiškai, jei yra nors mažiausia tikimybė, kad išgirs vaikas.
3. Gerbkite motinos požiūrį į vaiko auginimą. Jei manote, kad ji kažką daro ne taip – pasikalbėkite apie tai vaikui negirdint.
4. Gerbkite vaiko privatumą. Tol, kol nėra rimtų priežasčių kištis ir drausminti, duokite vaikui daugiau erdvės. Patikėkite, taip tik įgysite pasitikėjimą.
5. Leiskite laiką su vaiku. Padėkite ruošti namų darbus, eikite į renginius, kuriuose jis dalyvauja, ateikite, jei tėvai kviečiami į mokyklą. Tegul vaikas mato, kad remiate jį ir matote jo pastangas. Veskitės vaikus ten, kur einate. Jei žvejojate, žaidžiate krepšinį – pasiimkite kartu ir įvaikį. Tai ne tik judu suartins, bet ir leis atsikvėpti jo mamai – tai tikrai ne prošal.
6. Jeigu turite ir savo vaikų, nepamirškite stebėti, kiek laiko leidžiate ir su vienais, ir su kitais. Ir kiek dovanų dovanojate. Dabar visi jie yra jūsų šeima, todėl su įvaikiais neleistina elgtis kaip su antrarūšiais. Gali būti, kad santykiai neišvengs pavydo, todėl turite būti itin budrus ir diplomatiškas.
7. Kiekvieną su vaiku susijusį sprendimą – nors ir bus sunku – priimkite tik pasitaręs su jo mama. Gali atrodyti, kad taip negaunate laisvės ir jumis nepasitikima, tačiau iš tiesų taip nėra. Santykiams daug geriau, jei net „nekalti” sprendimai aptariami su vaiko mama.
8. Aptarkite namų taisykles: kokius kompiuterinius žaidimus ar filmus leisite vaikui žaisti ir žiūrėti. Dažnai vaikai – ypač paaugliai – patiria bendraamžių spaudimą, todėl svarbu, kad kiekviena šeima turėtų savo standartus ir etines normas.
9. Kartu su vaiko motina planuokite jo ateitį. Gali tekti nemažai pasistengti, kad jūsų įvaikis galėtų baigti universitetą arba lankyti jodinėjimo treniruotes.
10. Tėvas šeimoje – dažnai galva, nors šeimos samprata ir kinta. Kaip ir bet kokioje komandoje, taip ir šeimoje, bus geri ir nuostabūs laikai, konfliktai ir duobės. Nesvarbu, kas vyksta, negalite pamiršti, kad jūs – galva, ir ant jos gula didžiausia atsakomybė išlaikant kantrybę, meilę ir supratingumą.
11. Būkite kantrus. Nesitikėkite, kad jis iškart priims jūsų rūpestį ir geranoriškumą. Dažnai vaikas jaučiasi labai įskaudintas, todėl reikia laiko, kad nauji santykiai jo nebegąsdintų ir jis galėtų jiems atsiverti.
12. Būkite savimi. Neįmanoma gyventi apsimetinėjant. Teneužtemdo jums sveiko proto noras bet kuria kaina pavergti įvaikius. Jeigu vaikas nori daryti kažką pavojingo ar tai, ko jam tikrai neleidžia mama, nesusigundykite stoti jo pusėn. Galbūt jums pasiseks tam kartui pelnyti jo palankumą, tačiau anksčiau ar vėliau vaikas supras, kas yra kas. Tad geriau iš pat pradžių būti savimi, tačiau tokiu, koks patinkate ir pats sau. Apsišarvuokite kantrybe, supratingumu, humoro jausmu ir leiskitės į šią nuostabią kelionę.