Kaip ir žadėjau, įdedu medžiagą, kurią pasiruošiau eidama skaityti paskaitos/dalyvauti diskusijoje Mamų Klube apie lytiškumą.
Beje, vienas toks…kaip čia pasakius…nuotykis. Kadangi baigėsi mano mokėjimo kortelės galiojimas, kai buvau Vilniuje, ėjau atsiimti naujos kortelės. Ir štai banko vadybininkė ir klausia manęs: ar Jūs neskaitėte paskaitos? Aš: ???? Skaičiau. Vadybininkė: Gal Mamų Klube? Aš: Tikrai taip. Vadybininkė: Na, taip ir maniau, kad tai – Jūs! Norėjau ateiti, bet negalėjau… Žodžiu, visai malonus ir netikėtas siurprizas 🙂
Iš tiesų visa paskaita buvo malonus siurprizas: ir susirinkusių žmonių skaičiumi, ir užduotais klausimais, ir labai greitai prabėgusiu laiku. Man labai patiko, kaip Rūta pasakė savo laiške – laikas ištirpo. Taip ir buvo! Štai kelios paskaitos akimirkos (ačiū, Rūta, už nuotraukas!) ir – medžiaga, kuri buvo mano „gairės”.
Bet dar prieš jums pradedant skaityti noriu pasakyti, kad Rūta šiek tiek įrašė, tačiau ne viską. Kai susisieksime, perklausysiu ir pažiūrėsiu, ar verta dėti čia, nes įsirašė maždaug pusvalandukas, o diskusija „įsisiūbavo” gerokai vėliau 😀
Diskusija iš tiesų buvo labai aktyvi! Aktyvi todėl, kad buvo daug išmintingų ir „su kabliuku” klausimų, į kuriuos nebuvo lengva imti ir atsakyti! Ačiū visoms atėjusioms už puikią galimybę pabūti kartu, ačiū Mamų Klubui už kvietimą, už sukurtą jaukią aplinką, Rosanai už ekskursiją po mokyklą, visoms atėjusioms už klausimus, entuziazmą ir…norą augti kartu su vaiku! Tikiuosi, kad mūsų keliai dar susikirs!
Lytiškumas kasdieniniame šeimos gyvenime (medžiaga paskaitai-seminarui)
Daug apie tai galvojau, kai buvo „dviejų princų“ skandalas Lietuvoje. Pagrindinis argumentas buvo: šia tema vaikus turi šviesti tėvai ir kaip jie nori, o ne ugdymo įstaigos! O dabar nuoširdžiai: kiek iš jūsų nuoširdžiai kalbėjote šia tema su savo tėvais? Tačiau jie teisūs – mes privalome namuose kalbėti apie lytiškumą. Tai yra būtent ta vieta, kur turi prasidėti visos kalbos apie….seksą!
Pradėkite kalbėti tada, kai vaikas dar nekalba (Dauguma tėvų – jau turinčių vaikus – ateina į paskaitą apie lytiškumą „ateičiai”, kai iš tiesų labiausiai žinių reikia „dabarčiai”). Kodėl? Todėl, kad įprastumėte! Tiesiog mes esame labai susikausčiusi tauta: pasakai žodį „makštis“, ir visi nežino, kur dėti akis. Taigi įvardindami dar kūdikiams kūno dalis jau žengsime pirmąjį žingsnį. Kai kūdikis rodo savo rankutę, sakykite, kad tai rankutė, kai makštį – kad tai makštis. (Na, arba pasirinkite kokį nors kitą žodį, tačiau patariama nevengti ir tikrojo organo pavadinimo! Diskutuojant kilo klausimas, ar vardinti visas smulkesnes dalis, tačiau, mano manymu, puikiausiai užtenka tiesiog įvardinti organą…)
Dabar daug diskutuojama, kada turi prasidėti lytinis švietimas. Aš manau, kad namuose ir ikimokykliniame amžiuje. Visų pirma, išmoksite apie „tai“ kalbėti, visų antra, vaikas supras, kad nėra temų, kurių negalima diskutuoti su tėvais.
Prisimenu, kaip dirbau su penkiamečiais. Laukiausi. Jie kiekvieną rytą glostydavo mano pilvą, kalbėdavosi su mažyliu, bučiuodavo. Kai kada kildavo įvairiausios diskusijos. Ir štai kartą vaikai diskutavo apie tai, kaip vaikelis gimsta. Kai kurie žinojo, kai kurie – dar ne, bet visi labai greitai išsiaiškino. Ir štai viena mergaitė sako: aš gerai žinau, kaip gimsta, bet KAIP JIS TEN ATSIDŪRĖ??? Na, aš pasakiau, kad paklaustų tėvelių. Tą patį sakau ir pedagogams su jais kalbėdama: jei ikimokyklinukas klausia, kreipkite pas tėvus. Tačiau mes – tėvai. Ir – įsivaizduokime – vaikas grįžta iš darželio ir sako: mokytoja sakė, kad tu žinosi!
Kodėl šie klausimai mums tokie „baisūs“? Todėl, kad beveik visi mes užaugome apie „tai“ nekalbėdami su savo tėvais. Nežinau, kaip jūs, bet man mama ant stalo „netyčia“ paliko knygą „Tau, mergaite“ ar kaip ji ten. Nieko nepasakė. Aš perskaičiau, tačiau apie tai nekalbėjau su mama. Nes ji nekalbėjo. Ačiū Dievui, kad ji tą knygą pakišo! Ar žinote, jog psichologai kalba, kad daug problemų šeimose yra būtent susiję su tuo, kad žmonės apie „tai“…nesikalba? Prisiminkite, kaip jūs sužinojote, pavyzdžiui, iš kur atsiranda vaikai? Galvą duodu nukirsti, kad dauguma iš draugų arba vyresniųjų sesių/brolių, nedidelė dalis taip, kaip aš, o tie, su kuriais tėvai atsisėdo ir kalbėjosi – mažuma.
Dar prisimenu, kaip pažįstama papasakojo apie savo pradinuką, kuris tiesiog su draugais į google įvedė žodelytį „sex“. Manau, kad daugmaž įsivaizduojate, ką vaikai pamatė. Esmė ta, kad nei tas vaikas nebuvo neprižiūrėtas, nei jis valandų valandas leisdavo prie kompiuterio…tiesiog mylinčių tėvų mylimas SMALSUS vaikas. Nežinau, kaip jūsų draugai, bet mano berniukai – kai nori kažką sužinoti – jau suveda raktinį žodį į google langelį. Taigi – pasikalbėkite iki tol, kol vaikas galės šį žodį suvesti pats! Nes tai, ką jis pamatys kompiuterio ekrane, tikriausiai bus ne tai, ką jūs norėtumėte, jog jis žinotų ir manytų apie dviejų žmonių intymiausias akimirkas.
Iš tiesų reikia tik pradėti. Nebijoti ir pradėti. Čia kaip su slidinėjimu: kai pirmą kartą atsistoji ant slidžių, atrodo, žemė slysta iš po kojų, NIEKAIP gyvas nenusileisi nuo TOKIO baisaus kalno! O štai po kiek laiko ir po treniruočių prisimeni tą jausmą ir negali patikėti, jog buvai taip išsigandęs! Žmogaus kūnas – lygiai tokia pati puiki tema, kuria gali kalbėtis tėvai su savo vaikais. Ir, sakyčiau, labai įdomi tema, nes žmogaus kūnas – iš tiesų stebuklas. Todėl, manau, krikščionys gali žvelgti į tai kaip žavėjimąsi Dievo kūriniu, o netikintys – kaip Motulės Gamtos ir evoliucijos stebuklu. Bet kuriuo atveju kūno nereikia gėdytis, reikia juo didžiuotis!
1. Vaikai mąsto konkrečiai. Visos abstrakčios sąvokos jiems tiesiog…visiškai nesuprantamos. Kaip jūs sakote, kada važiuosite pas močiutę keturmečiui? Poryt? Tai tikriausiai jūsų vaikas keliasdešimt kartų klausia, ar jau poryt? O jeigu pasakysite, kad du kartus išmiegos ir jau važiuosite, jam bus daug aiškiau. Taigi ir šiuose reikaluose padeda konkretūs dalykai. Padėti gali aiškios, gražias nuotraukas ir/arba paveikslėlius turinčios knygos. Pavyzdžiui, mes rodėme saviškiams „Mamos ir vaiko“ knygą, kai jiems buvo įdomu, kaip kūdikėlis pilve gyvena. Ypač patiko palyginimai, kad vat štai mažylis yra tokios dydžio kaip braškė, kaip arbūzas ir t.t. Žodžiu, susieti tai, kas jam nesuprantama, su tuo, kas jam aišku ir suprantama.
2. Atsakykite į konkretų klausimą. Įsiklausykite, ko vaikas iš tiesų klausia. Daugelyje knygų aptariamos komiškos situacijos, kai vaikas, tarkim, klausia, „iš kur aš?“, tėvai pradeda pasakoti apie jo pradėjimą, o jis iš tiesų norėjo žinoti, iš kokio jis miesto ir pan. Nereikia giliai įkvėpti ir vienu ypu išpyškinti galvoje šimtą kartų repetuotą tekstą. Geriau pasakykite, kad apie tai pasikalbėsite vėliau (ir, žinoma, jokiu būdu to nepamirškite!). O tada užduokite klausimus, kurie padės išsiaiškinti, ką iš tiesų nori sužinoti jūsų vaikas. Atsakydami į klausimą nesileiskite į detales. Atsakymas turi būti paprastas ir aiškus. Be to, nepasakokite ir visko nuo a iki ž. Geriausia naują informaciją (kaip ir bet kuria kita tema) pateikti mažomis porcijomis.
3. Nepamirškite, kad jūs ne tik perteikiate informaciją, bet ir požiūrį į ją. Jeigu kalbėdami su vaiku gėdijamės ir jam tai parodome, vaikas supras (nors nieko ir nepasakysime žodžiais!), kad tai – kažkas, ko reikia gėdytis. Kalbėdami su vaiku mes jam perduodame ir požiūrį į seksualumą bei moralines savo nuostatas. Pagalvokite iš anksto, ką jūs norite perduoti. Šie vaikiški pokalbiai yra pagrindas pasitikėjimui ir atvirumui kalbant apie seksą paauglystėje. O jūs juk iš tiesų norėtumėte, kad tada vaikai su klausimais eitų pas jus, o ne pas bendraamžius!
4. Kai atsakote į klausimą, paklauskite, ar vaikas viską suprato, ar nebeturi daugiau klausimų. Primenu, kad reikia kalbėti vaikui suprantama kalba ir gerbti jo norą žinoti daugiau bei užduoti klausimus. Tiesiog mąstykite taip: jeigu vaikas pradėjo šią temą, tegul jis ją ir užbaigia.
Štai keletas pavyzdžių:
– Kaip vaikai gimsta? Kai jie jau pasiruošę, daktarai padeda jiems gimti. Jei nori daugiau informacijos, sakote: vaikučiai paprastai gimsta pro makštį, tačiau ji būna specialiai tam pasiruošusi, nes vaikelis pasako, kad jau ruošiasi gimti.
– Kodėl tu neturi pimpalo? Todėl, kad moterų ir vyrų kūnai yra skirtingi.
– Kodėl tau auga plaukai? Todėl, kad mūsų kūnas keičiasi mums augant. Ir pan.
Ko tikėtis iš tam tikro amžiaus vaiko?
1. 2-3 metų – išmokti visas kūno dalis. Kai kalbate apie lytinius organus, vadinkite juos taip, kaip jie vadinasi, o ne „pelytėmis“ ir „užpakaliukais“. Viskas gera, jei norite varpą vadinti „pimpaliuku“, bet vaikas turi žinoti ir tikrąjį pavadinimą. Įkvepiam – ir pasakom!
Tokio amžiaus vaikai mėgsta save liesti, mėgsta lakstyti nuogi. Nuogumas didele dalimi priklauso nuo to, koks jūsų šeimos požiūris į jį. Bet kuriuo atveju turite vaikui siųsti signalą, kad džiaugtis savo kūnu yra gerai, tačiau kai kas yra vieša, o kai kas – privatu. Ir kai tą pasakojate, atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą, toną, išraišką. Labai svarbu, kad jūsų žodžiai ir kūnas sakytų tą patį.
2. 3-4 metų – gali paklausti, iš kur atsiranda vaikai. Šio amžiaus vaikui įdomiausia VIETA, o ne PROCESAS. Galite pasakyti, kad moterų pilve yra toks organas, kuris vadinasi gimda. Ten auga maži kūdikėliai. Be to, tokio amžiaus berniukai sako, kad ir jų pilve augs vaikutis, o mergaitės sako, kad irgi turės žmoną. 🙂 Šio amžiaus vaikams reikia paprastų, trumpų ir teisingų atsakymų. Jeigu turite, puikiai gali pasitarnauti paveikslėlių knygos. Šio amžiaus vaikai taip pat mėgsta liesti savo lytinius organus. Pakalbėkite apie viešą ir privatų elgesį bei apie leistiną ir neleistiną kūno lietimą (nebūtinai lytinių organų!) Vaikas turi žinoti, kad jo kūnas yra jo, ir kiti žmonės negali su juo daryti nieko, kas jam nepatinka.
Šio amžiaus vaikas puikiai žino, koks yra tinkamas fizinis kontaktas: apkabinimas, bučinukai, plaukų kedenimas, švelnus kutenimas ir t.t. Ir jam jis – malonus. Tačiau vaikui pasakykite, kad fizinis kontaktas (lietimas) gali būti ne tik nemalonus, bet ir neleistinas. Labai svarbu, kad vaikas jums pasakytų, jei kas nors liečia jį netinkamai.
3. 4-5 metų – Susidomi, kaip vaikai gimsta. Galite pasakyti, kad vaikučiai gimsta pro vaginą (makštį) arba daktarai prapjauna mamos pilvuką, išima kūdikėlį ir vėl susiuva. Jiems įdomu, kaip veikia mūsų kūnas, todėl nenuostabu, kad įdomu gimdymas ir visa su tuo susiję. Jeigu vaikas paklausia, ką ten perkate, kai perkate higieninius įklotus/tamponus, pats laikas pasakyti, kas tai. Ir „vaikas“ nereiškia vien tik dukra.
4. 5-6 metų pradeda domėtis procesu. Galite pasakyti, kad mamos gimdoje buvo kiaušinėlis, kuris susijungė su tėtės ląstele, kuri vadinama spermijumi ir taip iš jų abiejų atsirado vaikutis.
5. 6-7 metų vaikui jau gali būti įdomūs lytiniai santykiai. Galite pasakyti, kad moters ir vyro kūnai – kaip dėlionės detalės. Kai makštis susijungia su varpa, tėtės spermijai plaukia makštimi ir kitais takeliais link gimdos, kur tupi kiaušinėlis. Kai jie susijungia, atsiranda vaikelis. Šių pokalbių metu jau naudokitės galimybe perduoti moralines nuostatas, kada žmonės lytiškai santykiauja. Pavyzdžiui, sakykite, kad seksas yra vienas iš būdų suaugusiems žmonėms parodyti, kad jie myli vienas kitą. Kalbėdami su vaiku nepamirškite, kad lytinis gyvenimas – iš tiesų svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Todėl vaikų lytiniam ugdymui turi būti skiriama pakankamai dėmesio ir rūpesčio. Kuo nuoširdesni jūs būsite, tuo sveikesnis bus vaiko požiūris į lytinius santykius ir lytiškumą.
Nuogumas matant vaikams
Tarkim, keturmetis vis dar maudosi su mama arba tėte. Arba yra kambaryje, kuriame jūs persirengiate. Ar tai nekenkia vaikui?
Nuogumas natūraliose situacijose (maudantis, persirengiant) vaikui tikrai nekenkia – tol, kol jūs ir jūsų vyras gerai jaučiatės. Yra net sakoma, kad būtent toks elgesys – kai tėvai nesigėdija savo kūno – padeda vaikui formuotis sveiką požiūrį į kūną. Sveikas požiūris – tai toks, kai mes mylime savo kūną tokį, koks jis yra ir domimės jo sveikata. Todėl nenuostabu, kad žmonės, kurie myli savo kūną, labiau pasitiki savimi, yra geresnės apie save nuomonės, yra sveikesni ir neieško seksualinių partnerių vien tam, kad patenkintų nesaugumo jausmą dėl savo išvaizdos.
Ir vis dėlto turbūt visos šeimos pasakys, kad, vaikui augant, ateina diena, kai arba vaikas, arba jie ima jaustis nebepatogiai. Dažniausiai šis privatumo poreikis atsiranda vaikui pradėjus eiti į mokyklą. Man pačiai buvo gan sunku suprasti: kaip tai, ima ir iš niekur atsiranda? Ir štai kažkada, kai sūnui buvo apie septynerius, aš pasijaučiau nepatogiai, kai jis užėjo į kambarį, o aš tuo metu rengiausi. Tąkart nieko nesakiau, bet paprašiau, kad – jei aš rengiuosi – leistų man baigti rengtis prieš užeidamas. Beveik tuo pačiu metu sūnus pradėjo sąmoningai užsidaryti duris eidamas į tualetą. Anksčiau iš tiesų jam būdavo visiškai vienodai, ar duris atdaros. Išvis galėjo išsinuoginti Katedros aikštėje ir nebūtų nė mirktelėjęs. O vat vieną dieną ėmė ir visa tai pasikeitė.
Todėl tikiu, kad daugumai vaikų taip ir būna. Natūralių natūraliausiai.
Taigi pokalbiai šia – lytiškumo – tema turi būti procesas, prasidėjęs vaikui esant dar visai mažu. Būtent procesas, o ne paskaita, kuriai jūs pasiruošite ir „paskaitysite“ vaikui, kai jis paklaus, iš kur atsiranda vaikai arba susidomės lytiniais santykiais. Vaikams kyla klausimai, ir jie nusipelno aiškių, teisingų ir trumpų atsakymų į savo klausimus.
Noriu išsklaidyti mitą, kad kalbėjimas apie seksą paskatina vaikus pradėti ankstyvus lytinius santykius. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie yra apie tai kalbėję su tėvais bei turi teisingą informaciją yra būtent tie, kurie elgiasi labiausiai atsakingai. Tyrimai rodo, kad tokie vaikai vėliau pradeda lytinius santykius ir yra atsakingesni. Be to, juk jūs patys žinote, kad kalbėti su ikimokyklinuku yra daug lengviau, nei su paaugliu! Todėl „prisijaukinkite“ šią temą vaikui dar esant mažu.
Nepanikuokite, jei ikimokyklinukas:
– masturbuojasi
– domisi priešingos lyties asmenų lyties organais
– žaidžia su kitais vaikais „daktarus“ (žinoma, nusirengę). Nežinia, koks kitų tėvų požiūris į tokį žaidimą, todėl geriausia užimti vaikus kitu žaidimu. Vėliau apie tai su vaiku pasikalbėkite apie vyrų ir moterų kūnų skirtumus.
– domisi, iš kur atsiranda vaikai ir pan.
Svarbiausia, kalbant su vaiku, yra RAMYBĖ, NUOŠIRDUMAS, FAKTAI, PAPRASTUMAS.
O kaip patiems nugalėti gėdą ir pralaužti ledus?
– kaip ir visame vaikų auklėjime, bene svarbiausia – abiejų sutuoktinių ėjimas ta pačia kryptimi.
– iš pradžių kalbėkite su partneriu: jeigu jūs raudonuojate ir Hm-site kiekvieną kartą, kai prabylate šia tema, tai vaikas ir galvos, kad tai kažkas gėdingo. Kaip ir visi vieši kalbėjimai, taip ir kalbėjimo šia tema galima išmokti. Arba pasirinkite tinkamą JUMS tokiam pokalbiui laiką: pavyzdžiui, plaunate indus ir sakote: prisimeni, kaip tu manęs tada klausei apie tą ir aną? Tai va… tada nereikės žiūrėti vaikui į akis, o jūs galėsite pamažu prisijaukinti šią temą. Be to, vaikui atrodys, kad tai – pati natūraliausia tema, nes juk neplautumėte indų, jei būtų kas nors laaaabai svarbaus!
– Jeigu nežinote, ką atsakyti, taip ir pasakykite. Ir pasakykite, kad pasidomėsite ir atsakysite į klausimą. Ir, žinoma, BŪTINAI atsakykite. Dar visada yra naudinga paklausti, ką mano pats vaikas – žinosite, kur jau esate.
– puikiai suprantu, kad ne visi nori sakyti „varpa“ ir „makštis“. Ir tai suprantama. Ir tai – normalu. BET. Vaikas turi žinoti ir tikruosius savo kūno dalių pavadinimus .
O jeigu vaikas nesidomi? Ką daryti, jei jūs laukaite TŲ klausimų ir nesulaukiate?
Šios srities tyrinėtojai siūlo per daug nesidžiaugti ir patiems užmegzti pokalbį šia tema. Pavyzdžiui, kai laukiasi jūsų draugė. Arba nusipirkite šia tema knygą ir skaitykite ją taip tarsi skaitytumėte bet kokią kitą knygą. Jeigu iškyla klausimai – atsakykite. Tiesiog tebūnie tai aktyvi jūsų gyvenimo dalis.
Tiesiog mokslininkai pastebi, kad paauglystė šiais laikais prasideda…aštuonerių. Be to, svarbu, kad jie teisingą informaciją turėtų prieš pradėdami bręsti ir prieš pradedant kisti jų kūnams.
Ar galite papasakoti per daug? O gal išgąsdinsite ir sugėdinsite vaiką?
Knygoje „Speaking of sex“ (Meg Hickley) sakoma, kad tol, kol jūsų kalba yra moksliška (žinoma, vaikui suprantamais žodžiais ir orientuota), tol tikrai gali būti įsitikinę, kad žalos nepadarysite. Kalbėdami apie lytiškumą su vaiku, siunčiate jam signalą, kad apie TAI kalbėti su tėvais yra NIEKO TOKIO, kad JIE kontroliuoja savo kūną, kad mūsų kūnas yra stebuklas. Nebijokite. Vaikai, kurie drąsiai kalba apie savo kūną dabar, bus atviresni paauglystėje. O juk jūs norite, kad vaikas turėtų teisingą informaciją.
P.S. Mano viena draugė „šviečiamaisiais tikslais” padarė paskaitos santrauką, kurioje atsiskleidžia daugiau informacijos apie tai, apie ką kalbėjome. Kai kas kartojasi iš medžiagos, tačiau publikuoju čia ir tą santrauką (ačiū, Aušrine!)
1. Lytis. Apie lytiskuma vaikui pasakojama nuo pat gimimo (susirinkus i paskaita, pradzioj visos mamos pasake vardus, kiek ir kokio amziaus vaiku augina ir kodel atejo i sita paskaita, tai tos, kurios augina dar mazuliukus (na iki kokiu 5 metu), tai visos sake, kad atejom pasisemti ziniu ateiciai, tai lektore visas iskritikavo uz toki pasakyma, nes ne ateiciai reikia situ ziniu, o jau dabar!). Jei pradesim apie tai kalbeti tik paauglysteje, tai anot lektores, bus stipriai stipriai paveluota. Dabar mergaites bresta anksciau, menesinemis pradeda sirgti vis jaunesnes, net nuo 8 – 9 metu. Vad., tokio amziaus jau turi zinoti, kas vyskta ju kūne. Kaip pradeti kalbetis apie lytiskuma? Kai mokome – cia nosyte, cia pirsciukas, lygiai taip – o cia pimpaliukas, kiausinukai O ne ivardinti viska, kas zemiau bambos – uzpakalis. Netgi, anot, Austejos, reiktu organus ivardinti tikraisiais vardais (na bet nebutinai) – varpa, makstis, seklides, lytines lupos. Kam? Tam, kad vaikas zinotu. Sitie pavadinimai nera gedingi! Geda tik tevams, o ne vaikams.
2. Nuogumas. Ar reikia drovetis persirengineti, maudytis ir kitaip pasiplikineti prie mazuliuku vaiku? Atsakymas – NE, jei jums is tikruju nera geda ir drovu. Kada nebeplikinet vieniems prie kitu – grynai individualus laikas, bet tai mazdaug galetu buti apie 5 – 6 – 7 metus. Patys naturaliai pajausite (patikekite!), kada noresis nuo vaiko prisidengti arba kada vaikas nebenores sysioti ar kakoti atlapotomis durimis arba paprasys, kad sese iseitu, kai sūnus maudosi. Tas „gedos jausmas” ateina naturaliai. Na bet jei jusu vyrui jau dabar drovu nusirengineti arba maudytis pries metinuke mergaiciuke, nieks neliepia plikineti per prievarta.
3. Masturbacija. Liesdamas ir ciupinedamas vaikas atranda save. Dazniausiai vaikai pradeda masturbuotis apie 4 -5 metus. Del masturbavimosi nereikia pykti, bausti, drausti. Tiesiog paaiskinti, kad tai darome privaciai ir to nedarome viesumoje. Ir nieko tokio, jei vaikas masturbuojasi. Vieni vaikai isauga ir veliau atranda idomesnes veiklos, kiti – ne. Bet tai nieko blogo. Gink Dieve, negasdint vaiko, kad jis nuo masturbavimosi apaks, prades jam augti plaukai ant delnu ir pan. Berods, buvo mineta, kad masturbuojasi 1/3 visu vaiku (cia kalbama apie mazamecius – iki paauglystes). Todel neikite is proto, jei ir jusu vaikas papuola i ta trecdali. Tai normalu.
4. Atsakymai i vaiku klausimus. Niekada vaikams nevalia meluoti, kaip antai, vaikus neša gandrai ir pan., arba sakyti, paaugsi – suzinosi. Visada reikia sakyti tiesa: vaikai gimsta. Net jei klausia mazuliukas. Tiesiog reikia atsakyti konkreciai ir trumpai, tik to, ko klausia vaikas. Pvz., is kur as, mama? Pasitiksliname, ko jis klausia, galbut uzteks atsakymo – tu is Vilniaus. Jei klausia visgi is kur jis atsirado – gimei. Jei klausia, is kur gimiau – is pilvelio. Kaip as ten papuoliau? (tiketina, kad to jau klaus didesnis vaikas) – tetis labai mylejo mama ir pasejo jos pilve seklyte. Kaip tetukas paseja seklyte? – Mama ir tetis yra kaip 2 deliones detales, kurios puikiai atitinka viena kita, kai jos susijungia, tuomet tetis ir paseja seklyte. Namuose reiktu tureti literaturos. Pradziai – piestines. Jei vaikas jau didesnis ir nesupranta is jusu paaiskinimo, visada patogu parodyti paveiksliuku. Nevengti kalbeti su vaiku ir atsakyti i jo klausimus. Vel gi, geda tik mums, o ne vaikui! Net ir berniukams reiktu paaiskinti, kad mergaites serga menesinemis, naudoja iklotus, o ne perkant tamponus, sakyti, kad cia kistukai ausims, arba ant paketu – kad tai pleistras.
5. Tyrimais ir studijomis irodyta, kad vaikai, kurie anksti suzino apie lytiskuma, seksa ir pan., i lytinius santykius ziuri atsakingiau, juos pradeda veliau. Paradoksalu, bet tiesa! Ir nera nei vieno tyrimo, kuris bylotu atvirksciai. Kaip tik nezinantys stengiasi ir nori isbandyti tai anksciau.
Apie visas „mums nesmagias” temas vaikas turetu kalbetis su tevais ir suzinoti is ju, o ne is interneto, kiemo, grupes ar klases draugu.
P.P.S. Jeigu norite daugiau informacijos, esu rašiusi išsamiau:
APIE VAIKŲ MASTURBACIJĄ Viena mama diskusijos metu paklausė: o kaip higiena? Puikus klausimas! Manyčiau, kad čia – kaip ir visada – reikia paprasto atsakymo. Akyčių juk nešvariomis rankomis netriname, ar ne? Todėl, kad akytės jautrios, akytės mažai apsaugotos ir nešvarios rankutės gali užkrėsti akytes, o tada jau reikia lašinti lašiukus, važiuoti pas gydytoją, gydyti ir pan. Tai va. Jautrios ne tik akytės, bet ir mūsų lytiniai organai. Todėl norėčiau, kad purvinomis rankutėmis savo lytinių organų neliestum…