Visaip sukau galvą, kaip parašyti apie vaikų ligas, nes iš tiesų tai – labai jautri tema. Kodėl jautri? Nes dauguma vaikų vis dėlto serga. Ir daugumai tėvų vaikų ligos yra didžiulis normalaus gyvenimo trukdis. Nekalbant apie tai, kad apskritai gaila sergančio vaiko ir norisi, kad jis sirgtų kuo mažiau…
Taigi kodėl vaikai taip traukia įvairias ligas ligeles? Statistika (JAV) rodo, kad vaikai, jaunesni nei trejų metų, vidutiniškai kasmet virusinėmis ligomis serga 6-8 kartus. Kiek kartų šiemet sirgo jūsų vaikai? Mano Gertrūda, manau, serga panašiai, o kiti trys TIKRAI serga rečiau. Vienu metu man buvo sunku patikėti, kad kasmet vaikai sirgs vis mažiau, bet dabar, kai taip yra, galiu drąsiai džiaugtis. Aišku, tada, kai suserga, atrodo, kad tik tik sirgo ir VĖL serga, bet iš tiesų pastebėjau, kad nuo balandžio iki rugsėjo vidurio beveik neserga, o nuo rugsėjo vidurio iki balandžio serga Gertrūda kokius 4-5 kartus (maždaug porą kartų rimčiau, o dar keletą kartų prasisukame gan lengvai).
Tiesa, Augustas iki trejų su puse beveik nesirgo (mat nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir kartu su broliu malėsi namuose, nes tada aš dar buvau paveikta Lietuvoje plačiai paplitusios nuomonės, kad vaikui iki trejų geriausia namuose). Trejų su puse išėjo į darželį ir sirgo taip, kad kelis kartus turėjo komplikacijas į plaučių uždegimus ir teko vis apsilankyti Santariškėse. Nenuostabu, kad iš paskos visu tuo pačiu sirgo ir beveik dvejais metais jaunesnis brolis. Tie metai buvo siaubingiausi mano vaikų auginimo istorijoje. Džiaugiuosi, kad nepasidaviau įtikinėjimams, kad geriausia jį būtų palikti iki mokyklos namuose. Kaip tik kuo toliau, tuo labiau supratau, kad visa tai – nesąmonė, ir aš padariau vaikui meškos paslaugą bandydama jį taip ilgai apsaugoti. Apsaugoti nuo ko??? Dabar esu pikta kaip širšė ant visų tų, kurie išmušė mane iš vėžių savo protingais patarimais. Dabar Augustas beveik nebeserga: eina į mokyklą atsilapojęs, be kepurės, vis pamiršta pirštines, kiaurai sušlampa kojas…vis vien dažniausiai sveikas!
Dr. Carol J. Baker, pediatrijos profesorė, teigia, kad tokio amžiaus vaikai tiesiog su dauguma virusų susiduria pirmą kartą, todėl jų imuninė sistema dar nėra tokia pajėgi su jais kovoti, kokia būna, kai su tuo pačiu virusu susiduriama nebe pirmą kartą. Be to, vaikai – skirtingai nuo suaugusiųjų – nesijaudina, kad bėga nosis, todėl nosytės turinys atsiduria ant rankyčių (jiems nėra bjauru nusibraukti bėgančią nosį rankute), o po to – ant rūbų, ant žaislų. Žinia, kad virusas ant paviršiaus lieka gyvybingas net 30min. Vadinasi, jei kitas vaikas paliečia žaislą, kurį lietė sloguojantis vaikas, o po to ta pačia rankute patrina nosyte ar akytes…virusėlis beveik garantuotas!
Ir nors tai skamba kiek žiaurokai, tačiau juk negali būti neteisūs ir papirkti visi tie Belgijos, Švedijos ir JAV pediatrai, kurie teigia, kad mažamečių ligos tikrai nėra pasaulio pabaiga! Moksliniai tyrimai (JAV) rodo, kad vaikai, kurie lankė darželius (ir, žinia, daugiau sirgo, nei nelankantys) serga daug rečiau pradėję lankyti mokyklą, nei tie, kurie nelankė. Beje, Vaikystės Sodo auklytė Renata ne kartą pasakojo, kad jos su sese nelankė darželio, tačiau pirmaisiais metais mokykloje…daugiau jos nelankė, nei lankė! O ir Belgijoje mūsų daktaras vis kartodavo, kad maži vaikai, lankantys daržiuką, serga. C’est la vie! Įspūdingiausias buvo vokiečių tyrimas, kuris parodė, kad vaikai, kurie iki pirmojo gimtadienio būna pasigavę daugiau, nei vieną virusiuką, rečiau suserga astma (tirti vaikai iki septynerių metų).
Taigi kyla klausimas: ar tikrai verta taip saugoti tuos mūsų mažylius ir ar verta taip didžiuotis, kad „mano vaikas dar niekada nesirgęs”?!?! Ką aš žinau. Kaip mama žinau vieną 110proc patvirtintą faktą: nieko nėra bjauriau, nei tas laikas, kai serga vaikai. Bent jau mums vaikų ligos yra pats bjauriausias dalykas: kai viskas turi judėti it laikrodukas, niekas labiau neišmuša žemės iš po kojų.
Tačiau su keturiais vaikais susitaikiau su viena mintimi: vienintelis būdas vaikams mažiau sirgti yra izoliuoti juos nuo kontakto. Ir ne tik su sergančiais. Nes parduotuvėje jie gali prisiliesti prie vežimėlio, kuriame tik ką sėdėjo sloguojantis vaikas ir po to tomis pačiomis rankutėmis paliesti savo burnytę. Nes smėlio dėžėje ant jo gali nusičiaudėti pradedantis sirgti vaikas (kurio mama dar net nesuprato, kad jis jau sirgs…) ir taip toliau pasaka be galo… O mūsų gyvenimas yra toks, kad aš tiesiog nenoriu jų izoliuoti. Aš manau, kad keturios ligos metuose yra mažesnė bėda, nei gero darželio nelankymas 🙂
Virusas paprastai trunka nuo 6 iki 14 dienų – daug ilgiau, nei dauguma tėvų norėtumėme. St.Louis vaikų ligoninės direktorius dr. D.Jaffe teigia, kad labiausiai užkrečiami vaikai yra pirmąsias tris ligos dienas, tačiau užsikrėsti galima ir po dviejų savaičių.
KOKIE YRA PAGRINDINIAI SIMPTOMAI?
1. Skaudanti gerklė.
Dažnai skaudanti gerklė būna pirmasis virusėlio ženklas, ir skausmas trunka apie 5-9 dienas.
2. Bėganti nosis.
Dažniausiai nosis pradeda bėgti antrą arba trečią viruso dieną, todėl – jeigu vaikas konktaktavo uždaroje erdvėje su kitais – jau būna pasidalinęs turimomis bacilomis. Nosis paprastai bėga apie 10 dienų 30proc vaikų ir apie 14 dienų 20proc vaikų. Kitiems – visaip 🙂
3. Kosulys.
Dažniausiai prasideda ligos vidury ir trunka iki trijų savaičių.
4. Temperatūra.
Daugumai mažų vaikų temperatūra apsirgus viršija 38.5C. Jeigu temperatūra yra aukšta ilgiau, nei dvi ar tris dienas, skambinkite savo daktarui. Čia irgi buvo man gera išmokta pamoka: ne pulti skambinti vos vaikui pakilo temperatūra, o išlaukti bent porą parų.
KAIP VENGTI VIRUSŲ?
1. Plauti rankas.
Pats lengviausias būdas užsikrėsti yra per rankas (paliečiame daiktą, kuris buvo liestas sergančio žmogaus prieš mažiau, nei pusvalandį, ir tomis pačiomis rankomis paliečiame akis/burną/nosį).
Ar šis būdas efektyvus? Taip, bet tik tada, jei rankos yra plaunamos su muilu ir bent 30s. Lygiai toks pat veiksmingas yra sanitarinis skystis. Beje, Pennsylvania (JAV) universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad vaikai, kurie reguliariai (ypač ligų sezonu) tepasi rankas sanitariniu skysčiu, praleidžia perpus mažiau pamokų nei tie, kurie rankų nesitepa. Būtent todėl Vaikystės Sode padėjome sanitarinį skystį ir būtent todėl nuolat prašome tėvelių nepamiršti juo pasitepti ir savo rankų, ir ištepti vaikų rankeles.
2. Užsidengti burną, kai čiaudėjate.
Kiekvieną kartą, kai čiaudėjate, į orą pasklinda milijonai bacilų.
Ar šis būdas efektyvus? Nustebsite, tačiau įrodyta, kad virusai oru neplinta taip lengvai, kaip mums galėtų atrodyti. Teisybę pasakius, sergantis žmogus turi nusičiaudėti tiesiai jums į veidą, kad tikrai užkrėstų. Taip pat nustebsite (o gal ir ne, bet aš tai tikrai nustebau), kad tikimybė užsikrėsti gydytojo laukiamajame ir lėktuve yra labai nedidelė. Tačiau užsidengimas – reikia pripažinti – vis dėlto šiek tiek apsaugo IR tai yra mažų mažiausiai mandagu. TAČIAU, pavyzdžiui, visose mūsų vaikų mokyklose Belgijoje mokė, kad čiaudėti į ranką yra dar blogiau, nei visai neužsidengti, nes juk tada su ta pačia ranka viską liečiame ir visur paliekame savo pėdsaką. Čiaudėti (ir kosėti) reikia į alkūnę arba į servetėlę.
3. Nesušalti.
Manoma, kad labai sušalęs žmogus suserga.
Ar šis būdas efektyvus? Na, iš tiesų yra logiška, kad, esant minusinei temperatūrai, rengiamės šiltai, tačiau pūkinė striukė tikrai neapsaugos vaiko nuo ligos. Buvo atliktas bandymas: mokslininkai vieną žmonių grupę aprengė šlapiais rūbais, šaldė ir…pavaišino juos virusais. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar šiltai apsirengusių žmonių grupėje apsirgs mažiau žmonių, nei pirmojoje. Tačiau tyrimas parodė, kad – nors pirmosios grupės žmonės jautėsi nemaloniau, nei antrosios – po eksperimento (kai buvo apkrėsti virusais) apsirgo tiek pat žmonių abiejose grupėse!
4. Nesibučiuoti.
Manoma, kad virusai persiduoda per burną.
Ar šis būdas efektyvus? Pasirodo, ne visada. Bučiuojantis galite padovanoti bakteriją, pavyzdžiui, gerklinį streptokoką, tačiau virusai dažniausiai perduodami per akis ir nosį, o ne per burną.
Norite kuo greičiau pasveikti?
1. Paracetamolis ir ibuprofenas geriausiai padeda, kai ką nors skauda ir kai pakyla temperatūra.
2. Mūsų močiutės buvo teisios – Nebraskos universiteto mokslininkų komanda įrodė, kad vištienos sultinys palengvina virusų simptomus. Žinia, magiško recepto nėra, tačiau sriubas lengva virškinti, jos neleidžia vaikams dehidruoti, jos palengvina gerklės skausmą ir yra skanios!
3. Plaukite nosį jūros vandeniu ir dažnai ją pūskite. Juokas juokais, bet kartais man atrodydavo, kad jūros vanduo ir paracetamolis yra vieninteliai vaistai, kuriais belgų gydytojai gydo Belgijoje 🙂
4. Jeigu turite oro drėkintuvą, įjunkite jį, kad vaiko gleivinė neišsausėtų. Tik nepamirškite, kad drėkintuvą kasdien reikia išvalyti ir išdžiovinti prieš vėl įjungiant, kad jame nesikauptų bakterijos ir kiti puvėkai…
PENKI MITAI APIE VAIKŲ LIGAS
Neabejoju, kad tų mitų yra ir daugiau, tačiau džiaugiuosi, kad galima jau moksliškai paneigti bent jau penketą. Kuo daugiau paneigsime, tuo mažiau šamanizmo liks, tuo mažiau stversimės visokių absoliučiai moksliškai nepagrįstų paaiškinimų ir gydymo būdų. Taigi.
1. Antibiotikai gydo peršalimą.
Kaip pasakė mūsų pediatrė Belgijoje: vaikai neperšala. Vaikai serga virusais. Antibiotikai žudo bakterijas, o ne virusus, todėl antibiotikai peršalimo neišgydys.
2. Žalias snarglys reiškia, kad vaikas apsirgo sinusitu.
Beveik kiekvieno viruso sloga pereina etapą, kai snarglys būna geltonas arba žalias.
3. Jei vaikas serga, jam ne pro šalį pabadauti.
Vaikui yra svarbu valgyti, kad jis turėtų jėgų kovoti su virusu. Nesijaudinkite, jei vaikas neturi apetito ir tuo labiau neverskite vaiko valgyti (nei tada, kai jis serga, nei tada, kai jis neserga). Svarbiausia – kad vaikas gertų, nes esant aukštai temperatūrai ir slogai labai lengva netekti daug skysčių.
4. Neleiskite vaikui kosėti.
Kosulys apsaugo vaiko kvėpavimo takus juos išvalydamas. Venkite kosulį slopinančių vaistų ir duokite juos tik tada, kai išrašo/rekomenduoja gydytojas.
5. Žolelės, vitaminai ir mineralai apsaugo vaiką nuo ligų.
Mokslininkai jau ne kartą darė įvairiausius tyrimus su vitaminu C, echinacėja ir cinku ir, deja, rezultatai kaskart nuvylė. Vieno tyrimo metu net paaiškėjo, kad cinkas ikimokyklinio amžiaus vaikams daugiau kenkia (atsiranda pykinimas, paleidžia vidurius, dirgina gerklę), nei padeda.
KADA SKAMBINTI DAKTARUI
1. Kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laikosi ilgiau, nei 3 dienas.
2. Kai nosis bėga ilgiau, nei 10 dienų.
3. Jei vaikas ima skųstis, kad jam skauda veidą.
Ką tai gali reikšti? Prasidėjusi sinusitą arba ne šiaip virusą, o kokią nors bakteriją, kurią reikia gydyti kitais, nei virusines ligas, vaistais. Pavyzdžiui, antibiotikais.
1. Kai vaikas sako, kad skauda ausytę (arba jas tampo)
2. Kai vaikas yra neįprastai irzlus.
3. Kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laikosi ilgiau, nei 3 dienas.
Ką tai gali reikšti? Ausies uždegimą.
1. Kai vaikas švokščia ir sunkiai kvėpuoja.
2. Kai vaikas sausai ir nesustabdomai kosėja.
Ką tai gali reikšti? Astmą. Nors astma nesusergama dėl virusų, tačiau liga kartais iššaukia švokštimą (būdinga trečdaliui astma sergančių vaikų).
Kokios yra paslaptys vaikų, kurie beveik neserga? Apsidžiaugiau, kai straipsnyje radau tai, ką darau pati ir nuolat kartoju Vaikystės Sodo tėveliams (tiesa, kai kas kartojasi, bet kartojimas juk visų mokslų motina :)):
1. Jeigu reguliariai plausime rankas, daug rečiau sirgsime kvėpavimo ir virškinimo ligomis. Taigi ugdykime vaikų įprotį plauti rankas ir/arba naudoti rankas dezinfekuojantį skystį. Nežinote, kaip vaikus išmokyti trinkti rankas pakankamai laiko? (nes juk vaikai itin dažnai pamakaluoja su muilu, pamakaluoja po vandeniu, ir viskas) Sutarkite, kad vaikas trinks rankas tol, kol du kartus sudainuos „SU GIMIMO DIENA” 😀
2. Tyrimai rodo, kad reguliarus judėjimas 25-50proc sumažina sergamumą. Judėjimas (ir ypač lauke) yra daug geriau, nei bet koks kitas reklamuojamas apsisaugojimo nuo ligų būdas. Pavyzdžiui, Vaikystės Sode turime tris su tuo susijusias taisykles: 1. einame į lauką kasdien (nes nėra blogo oro, yra tik bloga apranga) – nebent oras iš tiesų yra per šaltas arba per atšiaurus mažiems vaikams; 2. lauke žaidžiame įvairius judrius žaidimus ir 3. jeigu vaikas negali eiti į lauką, vadinasi, jis negali eiti į Vaikystės Sodą.
3. Vaikams yra būtina išsimiegoti. Miego trūkumas beveik dvigubina tikimybę apsirgti, o ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia maždaug 11-13 miego valandų per parą.
4. Apskritai – o ypač ligų sezono metu – venkite liesti veidą. Virusai atkeliauja per nosį ir akis (kiek rečiau ir per burną), todėl mokykite vaikus neliesti šių kūno dalių. Puikiai suprantama, kad su mažais vaikais tai labai sunkiai įmanoma, todėl su jais…reikia plauti rankytes! Taip pat mokykite vaikus nesidalinti šiaudeliu, puodeliu ir dantų šepetuku.
5. Sveikai maitinkitės. Vaisiai ir daržovės stiprina imunitetą. Ne gerkite vitaminą C, o valgykite brokolius, braškes (užšaldykite vasarą), apelsinus. Taip pat nepamirškite ir maisto, turtingo vitaminu D: tuno, pieno, dribsnių. Jogurtas su probiotikais irgi bus ne pro šalį.
6. Jeigu tikite skiepais, pasiskiepykite nuo gripo. Žinau, dabar Lietuvoje yra banga nesiskiepyti (Beje, vakar su švedais kalbėjome, kad ir Švedijoje tokia pati banga), bet yra nemažai žmonių, kuriuos skiepai vis dėlto gelbsti nuo ligų!
Bet manau visų didžiausia paslaptis yra vaiko atsparumas ligoms. Juk Vaikystės Sode ir vėdiname patalpas, ir einame į lauką, ir naudojame rankas dezinfekuojantį skystį, ir mokome vaikus čiaudėti į alkūnę, o ne į delniuką, tačiau vaikai – kaip ir visuose kolektyvuose – serga. Aišku, yra vienas būdas – visus nusičiaudėjusius, nusikosėjusius ir visus, kuriems išbėga nosis, varyti namo. Tačiau, teisybę pasakius, tada dauguma vaikų nelankytų darželių, o tėvai nebegalėtų dirbti. Be to, yra daug vaikų, kurie tiesiog neserga. Vadinasi, imantis daugybės prevencijos priemonių, vis vien yra vaikų, kurie serga. Išvada – reikia stiprinti imunitetą. Nes – kaip jau seniai yra žinoma – investicija į sveikatos stiprinimą yra daug geresnė, nei į vaistus.
Todėl aš siūlau ikimokyklinukams daugiau sportuoti (geriausia – kasdien!), kasdien judėti gryname ore, reguliariai vėdinti patalpas, dažnai plauti rankas bei tepti jas dezinfekuojančiu skysčiu, geriau būti vėsesnėse, o ne šiltesnėse patalpose, na, ir imtis kitų imunitetą stiprinančių priemonių, o ne medžioti kiekvieną, kuris šniurkščioja ar čiaudėja netoliese. Tikiuosi, kad visi turite pediatrą, kuris pasiūlys, kaip, jo nuomone, efektyviau stiprinti imunitetą, o ne tiesiog patars nelankyti darželio 🙂 nes, žinia, visada lengviau yra vengti, o ne ieškoti sprendimo būdų. Pradėkime nuo to, kad reguliariai ir taip, kaip reikia, plausime rankas namuose ir ugdymo įstaigose (nuorodoje rasite įvairių naudingų priemonių, kurios padės mokytis vaikams), nes įrodyta, kad tai yra vienintelis ir efektyviausias būdas išvengti ligų ugdymo įstaigose!
Straipsnį iliustravau buvusio kolegos Justo dukrelės nuotrauka – ji buvo su respiratoriumi namuose, kai susirgo. Tiesa, kad respiratorius ugdo atsakingą požiūrį į kitus, dar nesergančius, tačiau tai yra tik dar viena priemonė, kurios galima imtis, kad virusas neplistų. Tačiau visiems norėčiau palinkėti tokio imuniteto, kuris užkirstų kelią norintiems prikibti virusams.
