http://www.alfa.lt/straipsnis/186024

Na, niekam ne paslaptis, kad dauguma paauglių pirmą kartą vairuoti pabando su tėveliais, broliu, seserimi ar vyresniu draugu. Tačiau ar visi pagalvoja, kad paauglio mokymas vairuoti reikalauja kantrybės, empatijos ir iš tiesų neblogų žinių ne tik apie patį procesą, bet ir apie tai, kad būtina įskiepyti atsakingo vairavimo sampratą ir įgūdžius. Tai ypač aktualu, kai Lietuvoje nuolat girdime apie šiurpinamą karą keliuose.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Žinoma, daugiausia praktikos ir praktinių patarimų paauglys turėtų išgirsti iš instruktorių, bet tyrimai rodo, kad daugiausiai vaikai pasisemia iš… tų, kuriuos mato kasdien. Stebėdami (ir nesąmoningai) kaip jūs vairuojate, kaip elgiatės kelyje, jie jau nuo mažų dienų visa tai dedasi į savo galveles. Turint omeny, kad keliuose užsimuša tikrai nemažai jaunuolių, tėvai nuo pat pirmų dienų turi pareikšti paaugliui labai aiškias sąlygas, nubrėžti ribas ir nustatyti taisykles. Apklausus ilgai instruktoriais dirbusius žmones paaiškėjo, kad jie rekomenduoja bent jau 40 valandų praktikos prieš sėdant prie vairo savarankiškai. Be to, jų nuomone, privaloma išbandyti įvairius kelius, naktinį vairavimą, piko valandos vairavimą, vairavimą pliaupiant lietui ir drebiant sniegui ir net… ant ledo.

Jeigu vaikas parodo susidomėjimą ir norą įsigyti teisę vairuoti, pasakykite, kad leidžiate tik su sąlyga, jei jis viską padarys savarankiškai. Pastebėta, kad paaugliai, kuriuos reikia „stumtelėti“, dažnai būna dar nepribrendę vairuoti, ir būtų geriau palaukti, kol jie patys užsidegs noru. Jeigu vaiką vairuoti mokysite pats, prieš sėsdami prie vairo labai aiškiai apsitarkite, ką darysite. Fiziškai paauglys jau yra visiškai pasirengęs vairuoti, bet psichologinio pasirengimo kaip tik ir gali nepakakti. Dažnai prieš dvidešimtąjį gimtadienį jaunuoliai jaučiasi itin savarankiški, impulsyvūs ir nepamatuoja rizikos. Prieš sėsdami su juo už vairo apsvarstykite visus už ir prieš: gal su juo vis dar reikia kovoti, kad užsisegtų saugos diržą? Vadinasi, jaunuolis dar nepasirengęs atsakingam vairavimui ir pokalbius apie automobilio pirkimą atidėkite.

Jeigu manote, kad paauglys pasirengęs įsigyti vairuotojo pažymėjimą – o kodėl ne? Jeigu nusprendėte jį šiek tiek pamokyti pats, nepamirškite šių patarimų:

…nežeminkite vaiko. Venkite negatyvių komentarų: tu vairuoji pavojingai… kodėl žiopsai? Ir pan. Pagirkite progresą: puiku, kad visada prisimeni parodyti posūkį. Ir pan.

…jūsų komentarai turi būti skirti tam, kad – kai vaikas iš tiesų pradės mokytis – jam būtų paprasčiau, jis jaustųsi labiau atsipalaidavęs. Taigi nekurkite įtampos ir nekelkite balso.

…kai atsisėdate prie vairo, koncentruokitės tik į tai. Šis metas nėra tinkamas pokalbiui apie vakarykštį barnį ar prastai išlaikytą egzaminą. Bet koks pokalbis, o juolab su neigiamu užtaisu, tik atitrauks jaunojo vairuotojo dėmesį. Vairuodamas geriausiu atveju kalbėkite apie vairavimą. Bet geriausia kelyje su vairuotoju apskritai nekalbėti.

Nepamirškite, kad jūs – ne instruktorius, todėl itin neįsijauskite į vaidmenį. Darykite tai tik tuo atveju, jei esate tam pasirengęs, galite tai daryti ir esate psichologiškai pasirengęs ir pajėgus mokyti savo vaiką (patikėkite, daugybei pedagogų – sunkiausia mokyti būtent savus vaikus!)

Jūsų 18-metis jau turi vairuotojo pažymėjimą? Ką gi – sveikiname! Jeigu visa šeima dalysitės vienu automobiliu, vėl teks aptarti keletą klausimų:

– Kada paauglys gali imti automobilį? Ar bus momentų, kai jis tiesiog NEGALI to daryti?

– Kas moka už degalus?

– Kas atsakingas už automobilio nuplovimą, sutvarkymą, remontą?

– Baudas turėtų mokėti tas, kas jas „užsidirba“. Taip mokysite jaunuolį atsakomybės. Jeigu jaunuolis pakliūva į avariją ir tai – jo kaltė, vertėtų pagalvoti ir apie su automobilio naudojimu susijusią bausmę.

– Susitarkite, kad automobilį vairuos TIK vaikas, o ne jo draugas ar pažįstamas.

– Ar privalo jums pranešti, jei pasiima automobilį ,,pagal grafiką“?

Tai tik keletas klausimų ir patarimų, kuriuos išskyrė tėvai, kuriems dalijimasis automobiliu šeimoje – jau praėjęs etapas. Gali būti, kad jie pravers ir jums.

Žinoma, dauguma jaunuolių nori SAVO automobilio. Jeigu jūs ir galite jį nupirkti, įsiklausykite į labiau patyrusių patarimus. Jie teigia, kad skubėti neverta. Na, bet jeigu vis dėlto nusprendėte nupirkti savo vaikui mašiną, tai – jau iš vairuotojo – tikrai galite reikalauti, kad ja rūpintųsi (degalai, remontas ir t. t.) pats. Juk kitaip neišmoks atsakomybės ir vis lauks, kada atbėgsite į pagalbą. Žinoma, tada kyla kitas klausimas – ar verta studentui (ir net moksleiviui) dirbti galbūt net per paskaitas ir aukoti saldų jaunystės miegą vien tam, kad išlaikytų transporto priemonę? Pasikalbėkite apie tai. Juk jis jau pretenduoja į suaugusiojo titulą, tai tegul ir pabando priimti brandaus žmogaus sprendimus.