http://www.alfa.lt/straipsnis/186124
Turbūt niekam ne paslaptis, kad išleistuvės sukelia nemažai rūpesčių. Visų pirma tai svarbus žingsnis ir emociniu, ir ateities požiūriu. Be to, per išleistuves nemažai paauglių pasijaučia tikrais suaugusiaisiais: juk jeigu ką nei tėvų į mokyklą nebeiškvies, nei bus dar kokių kitokių bėdų. Prieš ir po išleistuvių jaunimas dažnai organizuojasi vieną kitą vakarėlį. Viskas būtų gerai, jei visada būtų jaučiamas saikas. Kai kurie tėvai nuoširdžiai pasikalba apie tai su vaikais, kai kurie bando, bet paaugliai tik pavarto akimis ir pasako, kad nėra čia ko jaudintis, juk viskas bus gerai.
Tėvų rūpesčiai ne be pagrindo – statistika rodo, kad vis daugiau paauglių pakilnoja taurelę ir išgeria daugiau nei ankstesnioji karta. „Nuopelnus“ galima priskirti alkoholio reklamai bei „lengviems“ gėrimams, kurie nėra tokie nekalti, kaip gali atrodyti. Be to, pastebėta, kad ir tėvai tapo atlaidesni, kad paauglių išgėrimai jiems nebeatrodo tokie baisūs. Tėvų nuomone, daug baisiau, jei jie vairuoja išgėrę, vartoja narkotikus arba užsiima kita neteisėta veikla. Kai kurie tėvai netgi patys pasiūlo sumokėti už taksi, kad išgėręs vaikas galėtų grįžti namo, užuot skatinę jį tokius ,,malonumus“ atidėti brandesniam amžiui. Tačiau statistika yra bauginama:
– 90 proc. visų nusikaltimų, įvykdomų bakalauro studentų, yra tiesiogiai susiję su alkoholiu: tai ir vandalizmas, ir prievartos aktai, ir pan. Būdamas blaivus jaunuolis gal niekada nepadarytų to, ką kartais ima ir padaro gerokai įkaušęs, kartais skatinamas ar stebimas tokių pat apsvaigusių bendraamžių. Deja, padariniai gali būti skaudūs ar net lemtingi.
– 1997-aisiais JAV atlikto tyrimo duomenimis, beveik trečdalis paskutiniųjų klasių moksleivių net tris ir daugiau kartų per mėnesį pasigeria. Kaip yra 2008-aisiais? Kaip yra Lietuvoje?
– Tas pats tyrimas teigia, kad trečdalis 10–12 moksleivių vartoja alkoholį vos ne kas savaitę.
Teisybę pasakius, kalbėti su dešimtoku ar net dvyliktoku apie alkoholio žalą yra gerokai per vėlu. Tą reikėjo daryti, kai vaikas buvo ikimokyklinio, pradinio amžiaus, o pagrindinėje mokykloje daug apie tai diskutuoti ir supažindinti su „geraisiais“ ir „blogaisiais“ pavyzdžiais. Po to tenka tik tikėtis, kad vaiko vertybinė skalė neleis jam peržengti ribų.
Net ir su vyresniu vaiku verta pasikalbėti apie alkoholio padarinius: sveiko proto, koordinacijos, reakcijos trūkumą, pykinimą, vėmimą, kitos dienos blogą savijautą, irzlumą, miego sutrikimą. Priminkite, kad per daug išgėrus per trumpą laiką galima labai stipriai apsinuodyti – taip, kad paauglys atsidurs reanimacijoje… o gal jau ir ten niekas nebepadės.
Ką jau kalbėti apie vairavimą išgėrus! Šiukštu! Prisaikdinkite, kad šis susitarimas ilgalaikis, neapskundžiamas ir BE JOKIŲ IŠLYGŲ! Visais įmanomais būdais pasistenkite susitarti, kad NIEKADA ir JOKIOMIS APLINKYBĖMIS jūsų vaikas nesėstų į automobilį, kurį ketina vairuoti išgėręs draugas ar nepažįstamasis. Pažadėkite, kad nesiimsite jokių sankcijų, jei tokiu atveju jis jums paskambins (nesvarbu, kuriuo paros metu) ir jūs – BE PRIEKAIŠTŲ – jį pasiimsite arba nusiųsite taksi. Ir iš tiesų nepriekaištaukite, nes priešingu atveju kitą kartą jis gali sėstis į automobilį su išgėrusiu vairuotoju, ir tai gali būti jo paskutinė kelionė.
SU jaunesniais paaugliais labai svarbu kalbėti apie bendraamžių spaudimą. Galbūt jūsų vaikui verta išmokti kokią nors frazę, kuri padėtų tą spaudimą mažinti: pavyzdžiui, mano organizmas netoleruoja alkoholio, aš labai lengvai apsinuodiju – gal tai padėtų išvengti draugų spaudimo? Pabrėžkite, kad alkoholis atpalaiduoja, todėl žmogus dažnai imasi tokios rizikos, kokios nesiimtų būdamas blaivus. Atvirai pasikalbėkite apie išprievartavimus per pasimatymą, kurie labai dažnai susiję su padaugintu alkoholio kiekiu. Ir dar. Nepamirškite, kad suaugusieji – neišskiriant tėvų – kurie duoda ar nuperka alkoholį nepilnamečiams, yra atsakingi ir už žalą, kurią šie padaro būdami išgėrę.
Ir – svarbiausia – apsižiūrėkite, koks esate pavyzdys. Vaikai, užaugę namuose, kur vartojama daug alkoholio, paprastai ir patys jo vartoja daugiau. Pasikalbėkite su vaikų draugų tėvais: kokia jų nuomonė šiuo klausimu, ką jie daro namuose (žinoma, nesitikėkite, kad atsakys, jog daug geria, bet… tokius ir taip galima pažinti). Esmė ta, kad galima apie alkoholio vartojimą kalbėti įvairiai, ir galbūt kiti tėvai yra atradę būdą, kuris tiktų ir jums.