Nors nesu pakvaišusi dėl filmų, tačiau galiu teigti, kad filmai – nuosaikus mano (mūsų?) hobis. Tiesiog mėgstame vakarais pažiūrėti įvairių filmų. Kodėl vakarais? Ogi todėl, kad tada jau miega vaikai. (Nuotrauka: Oscar statues). 

Todėl, kad galime pasidaryti sau mažytę atokvėpio valandėlę, kai iš tiesų smagu pabūti dviese… Todėl, kad teatro ar klasikinės muzikos „gyvo” koncerto į svetainę neatsigabensi, o filmą – visai nesunkiai. Be to, į filmą nėra sunku ir ištrūkti. Tiesa, Lietuvoje tai pavykdavo dažniau, nes turėjome daugiau „auklių”: mamas, Medeiną, paskutiniais metais ir Eleną:) Na, suprantate, apie ką aš…iš esmės apie tai, kad mėgstam filmus:)

Vakar laaaabai ilgai negalėjau apsispręsti, ką darysiu: a) eisiu miegoti; b) neisiu miegoti; c) eisiu miegoti, tačiau atsibusiu antrą valandą ryto, kai rodys Oskarų teikimo ceremoniją. Vis dėlto nuėjau miegoti ir tik šįryt sužinojau, kurie filmai buvo apdovanoti.

Ir dar. Kelios pastraipos apie filmus, kurie, pasirodo, susirinko daugiausiai Oskarų: pirmoje vietoje yra pirmasis aprašytas, o antroje – antrasis. Galiu sakyti, kad pasisekė, nes abu filmus mačiau.

„Slumdog Millionaire” matėme Šveicarijoje, po slidinėjimo atostogų Italijoje. Man labai patiko. Labai. „Užkabina” tikrai daug. Atrodo, jei reikėtų papasakoti, tai viskas skambėtų ganėtinai banaliai, bet filmas…palieka didžiulį įspūdį. Gražus.  Akimirką pagalvojau, kad kai kuriais momentais jis man primena „Gyvenimas yra gražus”. Gal todėl, kad ir, atrodo, mėšle, žmogus gali būti žmogumi…ir puoselėti amžinąsias vertybes…gal todėl, kad filme – aštri vaikų linija (kuriai niekada negaliu būti abejinga…). Ir nepaprastai graži meilės istorija. Tyra. Va, koks žodis tinka. Bet kuriuo atveju – rekomenduoju pažiūrėti. Ai, ir dar labai patiko, kad filmas gražus, bet visiškai nesaldus.Bent jau man. Iš tiesų man sunku rašyti apie šį filmą – gal dėl to, kad apie jį daug įdomiau diskutuoti…O gal dėlto, kad jau labai daug apie jį diskutavome su Gabrieliumi??? Na, bet pažiūrėti vis vien siūlau.

Kitą filmą…matėme vakar. „The Curious Case of Benjamin Button”. Šį filmą įkvėpė F.Scott Fitzgerald’o 1921 parašyta fantastinė novelė. Teisybę pasakius, kažkur ties filmo viduriu supratau, kad šią istoriją matau/girdžiu ne pirmą karą. Deja vu kažkoks. Kai pamačiau, kad tai – Fitzgeraldo novelė, neabejojau, kad ją teko skaityti mokykloje per amerikiečių literatūros pamokas. Ir tik jau gerokai vėliau prisiminiau, kad apie ją man pasakojo Gabrius, kai kažkada kalbėjome apie fantastines noveles. Žodžiu, prisiminiau…Į filmą ėjome Neringa, Indrė ir aš. Gabrielius tuo metu su Augustu, Vilhelmu ir Morta nuėjo į animacinį filmuką „Bolt”, o Margiris bei Renaldas liko su Upe, Herkum ir Gertrūda. Tiesa, Gabrieliui ir vaikams filmas baigėsi gerokai anksčiau, nei mums, ir jie prisjungė prie laukiančiųjų:) Mes – trys maitinančios mamos:) – turėjome nepaprastą malonumą pamatyti gerą filmą… Ką reiškia šiuo atveju „gerą”? tai reiškia, kad buvo nemažai frazių, kurias, kaip sakant, galima cituoti ir vėliau. Nebūtinai cituoti. Užtenka tiesiog prisiminti. Pavyzdžiui, apie senatvę. Necituosiu, nes – jei dar nematėte – nenoriu sugadinti. Arba priverčia pagalvoti apie tai, kokie brangūs ir…kokie paslaptingi yra mūsų artimieji. Kad jie gali turėti paslapčių. Kad iš tiesų jie yra nepaprastai ypatingi, nors mums gali atrodyti…patys paprasčiausi. Ir kaip svarbu yra vis pasakyti brangiems žmonėms, kad jie…yra brangūs. Kaip ir viskas įprasta ir netgi banaloka, ar ne? Tačiau aš praverkiau pusę filmo. Gal net daugiau. Na, ir ką, sakysite? Man tai – šioks toks rodiklis. Tam tikro ritualinio apsivalymo:) ir dar. Jei patinka…nesaldžios meilės istorijos – tokią čia rasite.

Ir dar. Grimas. NE-PA-KAR-TO-JA-MA. kadangi nieko nebuvau skaičiusi apie šį filmą, tai – kol Indrė nepasakė – niekaip nesupratau, kad pagrindinis herojus – Bradas Pitas:) Ir apskritai – abu pagrindiniai herojai keičiasi neįtikėtinai. Ir abu…puikiai vaidino. Žodžiu, patiko.

Iš tiesų tai ką aš čia rašau…abiejuose filmuose pagrindinė linija – graži meilės istorija. Matyt, tai amžina. Ne „matyt”, o faktas.

O jeigu dar norėsite pažiūrėti kokį nors filmą, kuris gavo Oskarą, štai sąrašiukas, kurį man atsiuntė šįryt Gabrielius, o aš dalinuosi su jumis:

Geriausias filmas:
„Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausias aktorius:
Sean Penn už vaidmenį filme „Milkas” („Pienas”)

Geriausia aktorė:
Kate Winslet už vaidmenį filme „Skaitovas” („The Reader”)

Geriausias filmas užsienio kalba:
„Departures” Japonija

Geriausias režisierius:
Danny Boyle už filmą „Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausia filmui sukurta daina:
„Jai Ho” filmui „Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausias garso takelis:
„Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausias antrojo plano aktorius:
Heath Ledger už vaidmenį filme „Tamsos riteris” („The Dark Knight”)

Geriausia antrojo plano aktorė:
Penelope Cruz už vaidmenį filme „Viki Kristina Barselona” („Vicky Cristina Barcelona”)

Geriausias adaptuotas scenarijus:
„Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausias originalus scenarijus:
„Milkas” („Milk”)

Geriausias animacinis filmas:
„WALL-E. Šiukšlių princo istorija” („WALL·E”)

Geriausias meninis apipavidalinimas:
„Keista Bendžamino Batono istorija” („The Curious Case of Benjamin Button”)

Geriausias operatoriaus darbas (sinematografija):
„Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausi kostiumai:
„Hercogienė” („The Duchess”)

Geriausias dokumentinis filmas
„Man on Wire”

Geriausias trumpo metražo dokumentinis filmas:
„Smile Pinki

Geriausias montažas:
„Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausias grimas:
„Keista Bendžamino Batono istorija” („The Curious Case of Benjamin Button”)

Geriausias animacinis trumpo metražo filmas:
„La Maison en Petits Cubes”

Geriausias trumpo metražo filmas:
„Spielzeugland” („Toyland”)

Geriausi garso efektai:
„Tamsos riteris” („The Dark Knight”)

Geriausias garso montažas:
„Lūšnynų milijonierius” („Slumdog Millionaire”)

Geriausi vaizdo efektai:
„Keista Bendžamino Batono istorija” („The Curious Case of Benjamin Button”)