Guli manomažiausiameilė ant grindų supykusi, nes neleidau basai po vonios (pas mus labai šaltos grindys) lakstyti.

Aš: Gertūdėle, suprantu, kad tau pikta, jog mama neleidžia basai lakstyti…gal galiu paguosti?

Atsisuka (labai pikta): NE

Aš: Gal galiu kojytę pabučiuoti?

G (pikta): NE

A: Gal rankytę?

G: Ne (jau nebe taip piktai)

A: Gal einam knygelę paskaityti?

Gertrūda žiūri ir galvoja. Tada atsistoja ir sako: Atia. Ir nueina prie virtuvėlės.

Vakar einam maudytis. Kadangi mergina dabar KIAURĄ dieną nešiojasi „ija” (lėlę), tai keliavo ir į vonią su ja. Lėlė – medžiaginė, tai kiauriai peršlapo. Niekaip nepavyko susitarti, kad lėlytė pažiūrės, kaip Gertrūdėlė maudosi. Einant į kambarį iš lėlės vanduo bėgo upeliais, tačiau…susitarti nepavyko. Ir tada…žaidėm slėpynes, lėlytė iškrito iš rankučių, ir aš – nieko nelaukusi – pakišau ją po lova. Ieškojo po antklode, po pagalve, pyko baisiausiai ir neėmė kitos lėlės…kol negavo labai panašios. Out of sight, out of mind…