http://www.alfa.lt/straipsnis/167876

Kiekvienoje šeimoje vieną dieną vaikas pareiškia: noriu gyvūnėlio. Pirma mintis, kuri jums šauna į galvą, tikriausiai yra: tikiuosi, ne skorpiono? Įsigyti augintinį – tai ne kokį žaislą nusipirkti. Tai tikrai svarbus sprendimas, kuris reiškia, kad šeimoje atsiras dar vienas narys. Ir jis tikrai įneš šiokių tokių pokyčių (nors yra ir tokių, kurie bando įrodyti priešingai), kuriuos netruksite pastebėti ir jūs, ir jūsų vaikai, ir jūsų gyvūnai (jei tokių jau turite). Labai svarbu išsirinkti tinkamą gyvūną. Kiekviena šeima yra kitokia, todėl geriausia išsirinkti tokį gyvūną, kuris lengviausiai pritaptų. Visų pirma atsakykite sau į šiuos klausimus:

– Kodėl norime augintinio? Ar todėl, kad pažįstami turi? Ar todėl, kad labai patiko, kai rodė laidą apie šį gyvūną per televiziją? O gal norime gyvūnėlio į neseniai mirusio augintinio vietą?

– Ar norim gyvūnėlio, kuris mus mylės, ar tik tokio, su kuriuo bus smagu pasiausti?

– Ar tai bus pirmas mūsų gyvūnas? (Tokiu atveju geriau pradėti nuo tokio, su kuriuo mažiau rūpesčių)

– O galbūt sąmoningai norime tokio gyvūno, kuriuo reikia daug rūpintis, bet tikimės, kad jis atsilygins didžiuliu prisirišimu ir meile?

– Žinoma, gyvūnas perkamas vaikui. Bet svarbu suvokti, kad rūpinimasis juo guls ant jūsų pečių? Ar esate tam pasirengę? Galbūt nepagalvojote apie tai, kad iš šiltos lovos teks ropštis pusvalandžiu anksčiau, galbūt net grįžti per pietų pertrauką, valyti narvą, rūpintis tinkamu ėdalu (lesalu) kartkartėmis vežti pas veterinarą sergantį ar kad paskiepytų, išvažiuojant atostogauti teks surasti jam prieglobstį… ir t. t. Gyvūnai visiškai priklausomi nuo mūsų mielaširdystės!

– Ar esame įsitikinę, kad mūsų šeimoje nėra alergiškų pasirinktam gyvūnui? Ar visi norim tokio gyvūno (gal mažoji sesė, pavyzdžiui, paniškai bijo gyvačių)? Nors gyvūną renkamės sau arba konkrečiam vaikui, reikia atsižvelgti į visos šeimos narius.

– Gerai, kai vaikai sutaria, kokio gyvūno norėtų – tada jie gali dalytis atsakomybe, mokosi ieškoti kompromisų. Taigi dėl to verta gerai apsvarstyti, kokio gyvūno išties norėtų visa šeima.

– Kokie jūsų namai? Ar pakaks erdvės pasirinktam gyvūnui? Ar kaimynai neprieštaraus?

Kaip išsirinkti?

Jei rinksitės pagal tai, kiek priežiūros gyvūnams reikia, galite atsižvelgti į JAV gyvūnų mylėtojų sudarytą sąrašą. Pastarieji juos suskirstė taip: reikalaujantys labai mažai dėmesio, mažai, vidutiniškai ir tuos, kuriems reikia intensyvios priežiūros.

Mažiausiai meilės ir priežiūros iš jūsų pareikalaus žuvys, gyvatės, ropliai ir vėžliai. Tokiems gyvūnams reikia skirti maždaug 15min. per dieną pašerti ir maždaug valandą per savaitę akvariumui (narveliui) sutvarkyti. Tačiau, žinia, paminėti gyvūnai nėra meilūs ir švelnūs. Juos smagu stebėti, jų auginimas – geras būdas sužinoti daugiau apie šiuos gyvūnus, bet su jais neturėsite artimo ryšio (jei apie tokį svajojate).

Kiek daugiau, bet ne per daugiausia priežiūros reikalauja katės, maži paukšteliai (papūgėlės, kanarėlės), triušiai ir graužikai (jūrų kiaulytės, žiurkėnai, pelės, žiurkės ir pan.). Šiems gyvūnams reikia skirti maždaug 15–30 min. kasdien – pašerti ir kas savaitę sutvarkyti jų narvelį. Šie gyvūnai, ypač katės, triušiai ir graužikai gali būti labai meilūs ir tapti gerais draugais.

Jei linkstate nusileisti įkalbamas į namus įsileisti kačiuką, nepamirškite, kad jis išaugs į tvirtą charakterį turintį katiną! Kai kurie iš jų yra visiškai nepriklausomi ir nemėgsta glaustytis bei meiliai murkti. Tačiau yra itin meilių ir visos jūsų meilės reikalaujančių kačių, kurios tikrai nesitenkins dėmesio trupiniais. Taigi prieš nuspręsdami dar kartelį apsvarstykite, ar galėsite skirti pakankamai laiko ir pinigų, kad galėtumėte juo deramai pasirūpinti (suaugusiai katei kasdien reikia maždaug 160–200 g ėdalo: mėsos, žuvies, daržovių, košių, varškės, pieno ir kt. Be to, ja teks rūpintis ir tada, kai susirgs ar kitais netikėtais atvejais.

Vidutiniškai dėmesio reikalaujantis gyvūnas yra šuo. Dažnai vaikai įsimyli Lesę, Bethoveną, Reksą ir viliasi, kad jų šuo bus kaip tik toks. Deja, gali tekti skaudžiai nusivilti, nes išdresuoti šunį yra sunku. Netgi dresavimo mokyklose dažnai pavyksta išmokyti tik pagrindinių komandų. Šuniui reikia daug daugiau laiko ir dėmesio nei katei ar graužikams. Mažas šuniukas nesirenka vietos, kai ,,prispiria reikalas“, jam visai nesvarbu, ar tai minkšta žolytė, ar pats brangiausias persiškas kilimas. O kai kiek ūgtels – jam reikės sportuoti, gali tekti vežioti ir vedžioti į pamokas. Manoma, kad šuniui vidutiniškai per dieną teks skirti nuo valandos iki dviejų. O ką jau kalbėti apie subalansuotą šėrimą!

Daug priežiūros reikalaujantys gyvūnai yra arkliai, dideli paukščiai (pavyzdžiui, didelės egzotinės papūgos) ir egzotiniai gyvūnai (pavyzdžiui, beždžionės). Šiems gyvūnams reikia skirti daug dėmesio, laiko ir pinigų. Jiems reikia ir daug erdvės, vadinasi, jei gyvenate bute ir (ar) neturite didelio kiemo, šie gyvūnai – ne jums.

Taigi tik viską gerai apgalvojus ir įvertinus galima išsirinkti gyvūną, kuris džiugins visą šeimą ir netaps našta bei nesantaikos objektu. Ir po kurio laiko neatsidurs gyvūnų globos namuose ar… gatvėje. Deja, dar J. Jablonskis sakė: ,,Juk gyvulys – nebylys, niekam nepasiskųs.“

Temos tęsinį (mamos Gintarės, auginančios šuniukus, straipsnelį) SKAITYKITE ČIA.